Hipercholesterolemija – tai padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Dažniausiai kalbama apie padidėjusį mažo tankio lipoproteinų (MTL, LDL) cholesterolį, dar vadinamą „bloguoju“ cholesteroliu. Ilgainiui jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir skatina aterosklerozės vystymąsi.
Problema ta, kad aukštas cholesterolis paprastai nesukelia jokių simptomų. Žmogus gali jaustis visiškai sveikas, kol staiga pasireiškia komplikacijos – krūtinės angina, miokardo infarktas ar insultas.
Todėl svarbiausia ne gydyti pasekmes, o laiku nustatyti padidėjusį cholesterolį ir imtis prevencijos.
- Kas tai? – Padidėjęs cholesterolio, ypač LDL, kiekis kraujyje.
- Ar jaučiami simptomai? – Dažniausiai ne, liga vystosi tyliai.
- Kuo pavojinga? – Didina infarkto ir insulto riziką.
- Pagrindinės priežastys? – Netinkama mityba, nutukimas, genetika, mažas fizinis aktyvumas.
- Ar gydoma? – Taip. Gyvenimo būdo korekcija ir vaistai gali ženkliai sumažinti riziką.
Kas yra cholesterolis ir kodėl jis svarbus organizmui?
Cholesterolis – tai riebalinė medžiaga, natūraliai gaminama kepenyse ir gaunama su maistu. Nors jis dažnai siejamas su širdies ligomis, pats savaime cholesterolis yra būtinas organizmui. Jis dalyvauja ląstelių membranų struktūroje, hormonų (pvz., estrogeno, testosterono), vitamino D ir tulžies rūgščių gamyboje.
Problema atsiranda ne dėl paties cholesterolio, o dėl jo pertekliaus kraujyje – ypač mažo tankio lipoproteinų (MTL, LDL) frakcijos.
„Blogasis“ ir „gerasis“ cholesterolis
Cholesterolis kraujyje keliauja susijungęs su baltymais – lipoproteinais.
- MTL (LDL) – perneša cholesterolį iš kepenų į audinius. Per didelis jo kiekis skatina aterosklerozės vystymąsi.
- DTL (HDL) – padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujagyslių ir grąžina jį į kepenis.
Kai LDL kiekis per didelis, jis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse, sudarydamas aterosklerozines plokšteles. Ilgainiui jos siaurina kraujagysles ir gali sukelti jų užsikimšimą.
„LDL cholesterolis yra vienas svarbiausių modifikuojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.“ – prof. Alberico L. Catapano
Todėl cholesterolio kontrolė – tai ne tik laboratorinis skaičius, bet reali investicija į kraujagyslių sveikatą.
Hipercholesterolemijos priežastys
Hipercholesterolemija gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tai yra kelių veiksnių derinys – mitybos, gyvenimo būdo ir genetinio polinkio.
Netinkama mityba
Didelis sočiųjų riebalų ir transriebalų kiekis maiste didina LDL cholesterolio koncentraciją kraujyje. Perdirbti maisto produktai, riebi mėsa, sviestas, kepiniai ir greitas maistas yra dažni kaltininkai.
Mažas fizinis aktyvumas
Sėdimas gyvenimo būdas mažina DTL („gerojo“) cholesterolio kiekį ir skatina svorio augimą, kuris dar labiau didina bendrą širdies riziką.
Antsvoris ir nutukimas
Padidėjusi kūno masė, ypač pilvo srityje, susijusi su lipidų apykaitos sutrikimais. Dažnai kartu nustatomas ir padidėjęs trigliceridų kiekis.
Genetinis polinkis
Kai kuriems žmonėms padidėjęs cholesterolis nustatomas nepaisant sveikos gyvensenos. Tokiu atveju gali būti paveldėtas lipidų apykaitos sutrikimas, pavyzdžiui, šeiminė hipercholesterolemija.
Gretutinės ligos
Cholesterolio kiekį gali didinti:
- cukrinis diabetas,
- hipotirozė,
- lėtinė inkstų liga,
- kai kurie vaistai.
„Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje svarbu vertinti bendrą rizikos profilį, o ne vieną izoliuotą rodiklį.“ – prof. François Mach
Tai reiškia, kad cholesterolio vertinimas turi būti atliekamas kompleksiškai – atsižvelgiant į amžių, kraujospūdį, rūkymą, cukrinį diabetą ir kitus veiksnius.
Hipercholesterolemijos rizikos veiksniai ir galimos komplikacijos
Padidėjęs cholesterolis pats savaime nesukelia skausmo ar aiškių simptomų. Tačiau ilgainiui jis tyliai pažeidžia kraujagysles. Kuo ilgiau LDL cholesterolis išlieka aukštas, tuo didesnė aterosklerozės rizika.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
Didžiausią komplikacijų riziką turi žmonės, kurie kartu su padidėjusiu cholesteroliu turi ir kitų širdies rizikos veiksnių. Rizika didėja, jei žmogus:
- rūko,
- turi aukštą kraujospūdį,
- serga cukriniu diabetu,
- turi antsvorio,
- yra vyresnio amžiaus,
- turi šeiminę širdies ligų istoriją.
Kai šie veiksniai susideda, bendras pavojus gerokai padidėja.
„Kiekvienas 1 mmol/l sumažintas LDL cholesterolio kiekis reikšmingai mažina širdies ir kraujagyslių įvykių riziką.“ – prof. Brian A. Ference
Tai reiškia, kad net ir nedidelis cholesterolio sumažinimas turi realią klinikinę naudą.
Galimos komplikacijos
Ilgainiui aterosklerozinės plokštelės siaurina kraujagysles ir gali sukelti:
- išeminę širdies ligą,
- miokardo infarktą,
- insultą,
- periferinių arterijų ligą (kojų kraujotakos sutrikimus).
Komplikacijos dažniausiai pasireiškia tada, kai kraujagyslė užsikemša arba plyšta aterosklerozinė plokštelė.
Todėl hipercholesterolemija laikoma vienu svarbiausių modifikuojamų širdies ligų rizikos veiksnių.
Hipercholesterolemijos gydymo galimybės
Hipercholesterolemijos gydymo tikslas – sumažinti MTL (LDL) cholesterolio kiekį ir taip sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į bendrą širdies rizikos profilį.
Gyvenimo būdo korekcija
Pirmasis žingsnis – mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai. Rekomenduojama mažinti sočiųjų riebalų ir perdirbto maisto vartojimą, rinktis daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir žuvies. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda padidinti DTL („gerojo“) cholesterolio kiekį ir sumažinti bendrą širdies riziką.
Svarbu ir svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas bei kraujospūdžio stebėjimas.
Tačiau ne visais atvejais gyvenimo būdo pokyčių pakanka.
Medikamentinis gydymas
Jei cholesterolio kiekis išlieka padidėjęs arba bendroji širdies rizika didelė, skiriami vaistai.
Pirmo pasirinkimo vaistai yra statinai. Jie mažina cholesterolio gamybą kepenyse ir yra plačiausiai ištirti lipidų mažinimo vaistai.
Jei statinų nepakanka arba jie netoleruojami, gali būti skiriami:
- ezetimibas,
- PCSK9 inhibitoriai,
- kiti lipidų mažinimo preparatai.
Vaistų pasirinkimas priklauso nuo individualaus rizikos lygio ir LDL tikslo.
„LDL cholesterolio mažinimas yra pagrindinė strategija širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje.“ – prof. François Mach
Gydymo tikslai
LDL tikslai skiriasi priklausomai nuo rizikos grupės. Didelės ar labai didelės rizikos pacientams siekiama kuo mažesnio LDL lygio – dažnai <1,4 mmol/l.
Reguliari kontrolė ir gydymo koregavimas yra būtini, nes hipercholesterolemija dažniausiai yra ilgalaikė būklė.
Statinų vartojimas: nauda ir galimos rizikos
Statinai yra pagrindinis hipercholesterolemijos gydymo būdas ir vieni geriausiai ištirtų vaistų širdies ir kraujagyslių prevencijoje. Vis dėlto pacientams dažnai kyla klausimų dėl jų saugumo.
Nauda
- Reikšmingai sumažina LDL cholesterolio kiekį.
- Mažina miokardo infarkto ir insulto riziką.
- Lėtina aterosklerozės progresavimą.
- Sumažina pakartotinių širdies įvykių tikimybę.
- Gerai ištirti ir plačiai naudojami visame pasaulyje.
Galimos rizikos
- Raumenų skausmas ar silpnumas (retai – rimtesni pažeidimai).
- Kepenų fermentų padidėjimas.
- Retais atvejais – padidėjusi 2 tipo diabeto rizika.
- Būtina periodinė laboratorinė kontrolė.
Svarbu suprasti, kad daugeliu atvejų statinų nauda ženkliai viršija galimą riziką, ypač pacientams, turintiems didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.
„Statinai išlieka kertiniu akmeniu aterosklerozės prevencijoje.“ – prof. Peter Libby
LDL cholesterolio normos pagal rizikos grupes
Svarbu suprasti, kad „normalus“ cholesterolio kiekis nėra vienodas visiems. Tikslinis LDL lygis priklauso nuo bendros širdies ir kraujagyslių rizikos – ar žmogus turi diabetą, aukštą kraujospūdį, ar jau yra sirgęs infarktu.
| Rizikos grupė | Rekomenduojamas LDL tikslas (mmol/l) | Komentaras |
|---|---|---|
| Maža rizika | < 3,0 | Nėra reikšmingų papildomų rizikos veiksnių |
| Vidutinė rizika | < 2,6 | Yra keli rizikos veiksniai |
| Didelė rizika | < 1,8 | Diabetas, reikšminga aterosklerozė ar daug rizikos veiksnių |
| Labai didelė rizika | < 1,4 | Persirgtas infarktas, insultas ar kita aterosklerozinė liga |
Kaip pasiruošti cholesterolio tyrimui?
Cholesterolio tyrimas atliekamas iš veninio kraujo mėginio. Kad rezultatai būtų tikslūs, svarbu tinkamai pasiruošti.
Dažniausiai rekomenduojama atvykti nevalgius – 8–12 valandų prieš tyrimą nereikėtų valgyti. Gerti vandenį galima. Kavos, ypač su pienu ar cukrumi, geriau vengti.
Svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus, nes kai kurie preparatai gali turėti įtakos lipidų rodikliams.
Jeigu cholesterolio tyrimas atliekamas pirmą kartą arba keičiamas gydymas, gydytojas gali rekomenduoti tyrimą pakartoti po kelių mėnesių.
Reguliarumas taip pat svarbus – sveikam suaugusiajam rekomenduojama tikrinti cholesterolį bent kas 4–5 metus, o turint rizikos veiksnių – dažniau.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Hipercholesterolemija dažniausiai nesukelia simptomų, tačiau tam tikri požymiai turėtų paskatinti nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju.
Kreiptis būtina, jei pasireiškia:
- spaudžiantis ar deginantis krūtinės skausmas,
- dusulys fizinio krūvio metu ar ramybėje,
- staigus silpnumas ar kalbos sutrikimas,
- kojų skausmas vaikštant, kuris praeina sustojus,
- šeimoje buvo ankstyvų infarkto ar insulto atvejų.
Taip pat verta pasitarti su gydytoju, jei cholesterolio tyrimas parodė reikšmingai padidėjusį LDL lygį, net jei savijauta gera.
Ankstyva konsultacija gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima sumažinti cholesterolį vien dieta?
Ar aukštas cholesterolis sukelia simptomus?
Kaip dažnai reikia tikrintis cholesterolį?
Ar statinai pavojingi?
Kiti straipsniai
