Gripas B: kas tai yra, simptomai, inkubacinis periodas ir gydymas

Gripas B – tai viena iš sezoninio gripo formų, kurią sukelia B tipo gripo virusas. Nors dažniau kalbama apie A tipo gripą, B tipo gripas taip pat kasmet sukelia tūkstančius susirgimų, ypač tarp vaikų ir jaunų žmonių.

B tipo virusas plinta oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint ar artimai bendraujant. Liga dažniausiai prasideda staiga, su aukšta temperatūra ir stipriu silpnumu. Skirtingai nei A tipo gripas, B virusas mutuoja lėčiau ir paprastai nesukelia pandemijų, tačiau sezoninių epidemijų metu jis gali būti ne mažiau simptomiškas.

Kas yra gripas B ir kuo jis skiriasi nuo A tipo?

Gripas B – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia B tipo gripo virusas (Influenza B). Jis pažeidžia nosiaryklę, gerklę, bronchus, o sunkesniais atvejais – ir plaučius. Liga prasideda staiga ir dažniausiai pasireiškia aukšta temperatūra, stipriu silpnumu bei bendru organizmo išsekimu.

Gripo virusai skirstomi į tris pagrindinius tipus – A, B ir C, tačiau sezonines epidemijas sukelia būtent A ir B tipai. C tipas dažniausiai sukelia labai lengvą infekciją arba apskritai lieka nepastebėtas.

Pagrindinis skirtumas tarp A ir B tipo gripo slypi viruso genetikoje ir jo gebėjime mutuoti. A tipo virusas pasižymi didesniu kintamumu – jis gali keistis ir sudaryti naujus potipius, todėl kartais sukelia pasaulines pandemijas. B tipo virusas mutuoja lėčiau ir neturi gyvūninių rezervuarų (pavyzdžiui, paukščių ar kiaulių), todėl nesukelia pandemijų, tačiau vis tiek kasmet cirkuliuoja tarp žmonių ir sukelia sezoninius protrūkius.

Klinikiniu požiūriu simptomai dažnai būna labai panašūs. Be laboratorinio tyrimo atskirti A ir B tipo gripą praktiškai neįmanoma. Abu tipai gali sukelti:

• aukštą temperatūrą,
• ryškų silpnumą,
• kosulį,
• galvos ir raumenų skausmus,
• apetito stoką.

Skirtumas labiau pastebimas epidemiologijoje nei kasdienėje klinikinėje praktikoje. A tipo gripas dažniau sukelia sunkesnes epidemijas visame pasaulyje, o B tipo gripas paprastai labiau paveikia vaikus ir paauglius, ypač mokyklų ar darželių kolektyvuose.

„Pacientui svarbiausia ne viruso tipas, o ligos eiga ir komplikacijų rizika.“ – dr. William Schaffner

Gripo B simptomai: kaip atpažinti?

Gripo B simptomai dažniausiai prasideda staiga. Žmogus gali jaustis visiškai sveikas, o po kelių valandų jau patirti ryškų silpnumą ir karščiavimą. Būtent staigi pradžia yra vienas pagrindinių požymių, padedančių atskirti gripą nuo paprasto peršalimo.

Tipiškas gripo B simptomas – aukšta temperatūra, dažnai siekianti 38,5–40 °C. Kartu atsiranda šaltkrėtis, galvos skausmas, akių jautrumas, raumenų bei sąnarių maudimas. Daugelis pacientų apibūdina būklę kaip „visišką išsekimą“ – trūksta jėgų net kasdienėms veikloms.

Kosulys dažniausiai būna sausas, dirginantis. Gali atsirasti gerklės skausmas, užgulusi nosis, tačiau šie simptomai paprastai nėra dominuojantys. Vaikams dažniau nei suaugusiesiems pasitaiko pilvo skausmas, pykinimas ar net vėmimas.

Skirtingai nei peršalimas, kuris vystosi palaipsniui ir retai sukelia stiprų bendrą silpnumą, gripas B smarkiai paveikia visą organizmą.

Gripo B inkubacinis periodas: per kiek laiko pasireiškia simptomai?

Inkubacinis periodas – tai laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo. Gripo B atveju jis dažniausiai trunka 1–4 dienas, vidutiniškai apie 2 dienas.

Tai reiškia, kad žmogus gali užsikrėsti šiandien, o simptomus pajusti jau po dviejų dienų. Svarbu žinoti, kad užkrečiamumas prasideda dar prieš pasireiškiant simptomams – paprastai likus maždaug 24 valandoms iki pirmųjų ligos požymių.

Vaikai virusą gali platinti ilgiau nei suaugusieji – kartais net iki 7–10 dienų nuo ligos pradžios. Dėl to mokyklų ir darželių kolektyvuose infekcija gali plisti labai greitai.

Gripo B eiga: kiek laiko trunka liga?

Gripo B eiga dažniausiai skirstoma į kelis etapus. Pirmoji – ūminė fazė – yra intensyviausia. Ji paprastai trunka 2–4 dienas ir pasižymi aukšta temperatūra, stipriu silpnumu, galvos bei raumenų skausmais. Šiuo laikotarpiu žmogus dažniausiai negali dirbti ar mokytis, nes organizmas visas jėgas skiria kovai su virusu.

Po kelių dienų temperatūra ima mažėti, tačiau kosulys ir bendras silpnumas gali išlikti. Tai pereinamasis laikotarpis, kuris dažniausiai trunka dar 3–7 dienas. Nors žmogus jaučiasi geriau, organizmas vis dar atsigauna.

Visiškas atsistatymas gali užtrukti iki dviejų savaičių. Kai kuriems žmonėms, ypač vyresnio amžiaus ar sergantiems lėtinėmis ligomis, nuovargis gali tęstis dar ilgiau.

Komplikacijas reikėtų įtarti, jei po pradinio pagerėjimo būklė staiga pablogėja – vėl pakyla temperatūra, sustiprėja kosulys, atsiranda dusulys ar krūtinės skausmas. Tai gali rodyti bakterinį plaučių uždegimą ar kitą antrinę infekciją.

„Antrinis pablogėjimas po laikino pagerėjimo yra vienas svarbiausių komplikacijos signalų.“ – dr. William Schaffner

Gripo B gydymas

Gripo B gydymas dažniausiai yra simptominis, nes specifinio vaisto, kuris akimirksniu sunaikintų virusą, nėra. Pagrindinis tikslas – palengvinti simptomus ir sumažinti komplikacijų riziką.

Temperatūrai ir skausmui mažinti rekomenduojamas paracetamolis arba ibuprofenas (jei nėra kontraindikacijų). Labai svarbus pakankamas skysčių vartojimas, nes karščiuojant organizmas netenka daug skysčių. Taip pat rekomenduojamas poilsis – fizinis krūvis ligos metu gali apsunkinti širdies ir plaučių darbą.

Antivirusiniai vaistai (pvz., oseltamiviras) gali būti skiriami tam tikrais atvejais – ypač jei liga prasidėjo sunkia eiga, pacientas priklauso rizikos grupei arba gydymas pradedamas per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios. Šie vaistai gali sutrumpinti ligos trukmę ir sumažinti komplikacijų tikimybę.

Antibiotikai nėra veiksmingi prieš virusus. Jie skiriami tik tuomet, kai išsivysto bakterinė komplikacija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar sinusitas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Dauguma gripo B atvejų praeina be rimtų pasekmių, tačiau tam tikri simptomai gali rodyti komplikaciją. Svarbu stebėti ne tik temperatūrą, bet ir bendrą savijautą.

Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei aukšta temperatūra išlieka ilgiau nei 3–4 dienas arba vėl pakyla po laikino pagerėjimo. Pavojingu ženklu laikomas dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas ar krūtinės skausmas. Taip pat būtina medicininė apžiūra, jei atsiranda stiprus silpnumas, sąmonės sutrikimai ar ryškus bendros būklės pablogėjimas.

Vaikams papildomai svarbu stebėti skysčių vartojimą ir aktyvumą. Jei vaikas atsisako gerti, tampa vangus ar sunkiai pažadinamas, reikėtų nedelsti.

„Staigus būklės pablogėjimas po kelių dienų ligos – aiškus signalas, kad reikia papildomo įvertinimo.“ – dr. William Schaffner

Ankstyvas komplikacijų atpažinimas leidžia pradėti gydymą laiku ir sumažinti sunkių pasekmių riziką.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)