Galūnių arterijų aterosklerozė: kraujotakos sutrikimai ir gydytojų įžvalgos

Galūnių arterijų aterosklerozė — tai būklė, kai kojų arba rankų arterijos susiaurėja dėl jose susiformavusių cholesterolio ir riebalų plokštelių. Dėl to kraujas teka prasčiau, o audiniai ima stokoti deguonies. Dažniausiai ši liga paveikia kojų arterijas, todėl žmogus pirmiausia pajunta skausmą einant, šaltas pėdas, tirpimą ar sunkumo jausmą. Tai viena dažniausių periferinių kraujotakos ligų formų, ilgainiui galinti sukelti rimtų komplikacijų.

Svarbiausia tai, kad liga vystosi palaipsniui — iš pradžių nepastebimai, vėliau vis labiau trikdydama kasdienį gyvenimą. Pasitaiko, kad pacientai metų metus mano, jog jų simptomai susiję su „nuovargiu“ ar „amžiumi“, nors iš tikrųjų kraujas kojose teka vis prasčiau. Laiku nustatyta galūnių aterosklerozė leidžia išvengti rimtų pasekmių — nuo lėtinių opų iki gangrenos ar net galūnės amputacijos.

Kas yra galūnių arterijų aterosklerozė?

Galūnių arterijų aterosklerozė – tai būklė, kai kojų arba rečiau rankų kraujagyslės palaipsniui susiaurėja dėl jose besiformuojančių aterosklerozinių plokštelių. Jos susidaro iš cholesterolio, uždegiminių ląstelių ir riebalų sankaupų, kurios laikui bėgant kietėja ir riboja kraujo tekėjimą į galūnes. Dėl sumažėjusios kraujotakos raumenys ir audiniai negauna pakankamai deguonies, todėl atsiranda skausmas, nuovargis ar šaltumas.

Ši liga dažniausiai paveikia kojų arterijas, nes joms tenka didžiausia apkrova — jos turi išlaikyti nuolatinį kraujo tekėjimą net stovint ar vaikštant. Ilgainiui aterosklerozė gali smarkiai riboti fizinį aktyvumą: žmogui darosi vis sunkiau įveikti įprastus atstumus, atsiranda deginantis skausmas ar kojų sunkumas.

Galūnių arterijų aterosklerozė laikoma viena iš periferinių arterijų ligų formų. Tai reiškia, kad ji susijusi ne tik su vietine kraujotaka, bet ir su bendru organizmo kraujagyslių „senėjimu“. Dažnai nustatoma, kad pacientai, turintys kojų kraujotakos sutrikimų, taip pat turi ir kitose vietose esančių aterosklerozės židinių — širdyje, smegenyse ar inkstuose.

„Kojų kraujotakos sutrikimai dažnai yra pirmasis aiškus signalas, jog visame organizme progresuoja aterosklerozė.“ dr. Marko Hilden

Priežastys ir rizikos veiksniai

Galūnių arterijų aterosklerozė vystosi dėl ilgalaikių kraujagyslių sienelių pažeidimų ir uždegimo. Šiuos pokyčius lemia įvairūs rizikos veiksniai, kurie bėgant metams kaupiasi ir spartina plokštelių formavimąsi. Dažniausiai šie veiksniai susiję su gyvenimo būdu, tačiau dalis jų — paveldimi arba susiję su kitomis lėtinėmis ligomis.

Rūkymas

Rūkymas laikomas vienu agresyviausių aterosklerozės vystymosi veiksnių. Nikotinas ir kitos toksinės medžiagos tiesiogiai pažeidžia arterijų vidinį sluoksnį, skatina uždegimą ir mažina kraujagyslių elastingumą. Rūkantysis gali susidurti su kojų kraujotakos sutrikimais net greičiau nei su širdies ligomis.

Aukštas MTL cholesterolio kiekis

Per didelis „blogojo“ cholesterolio lygis lemia, kad šios dalelės lengviau kaupiasi arterijų sienelėse ir suformuoja plokšteles. Kuo didesnis cholesterolio perteklius, tuo greičiau progresuoja kraujotakos sutrikimai.

Cukrinis diabetas

Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje sukelia kraujagyslių sienelių uždegimą, pablogina jų elastingumą ir trikdo kraujotaką. Diabetas yra vienas reikšmingiausių periferinių arterijų ligos rizikos veiksnių, dažnai susijęs su sunkesnėmis ir greičiau progresuojančiomis ligos formomis.

Aukštas kraujospūdis

Ilgalaikis padidėjęs spaudimas mechaniškai pažeidžia arterijų sieneles ir skatina aterosklerozinių plokštelių kaupimąsi. Tai ypatingai pavojinga kojų kraujagyslėms, patiriančioms didelį slėgį.

Nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas

Per didelis kūno svoris dažnai lydi padidėjusį cholesterolį, spaudimą ir gliukozės disbalansą — visus pagrindinius rizikos veiksnius. Sėdimumas taip pat lėtina kraujotaką ir sukelia raumenų silpnumą, todėl kojoms dar sunkiau išlaikyti normalią kraujo tėkmę.

Paveldimumas

Žmonės, kurių šeimoje buvo ankstyvų kraujotakos sutrikimų ar aukšto cholesterolio atvejų, turi didesnę tikimybę susidurti su galūnių arterijų ateroskleroze.

Amžius

Vyresnis amžius natūraliai didina riziką — kraujagyslės praranda elastingumą, sienelės tampa jautresnės pažeidimams, o uždegiminiai procesai greičiau įsitvirtina.

Kiti veiksniai

Svarbų vaidmenį gali atlikti ir netinkama mityba, padidėjęs stresas, lėtinis miego trūkumas ar hormoniniai pokyčiai, kurie ilgainiui taip pat paveikia kraujotakos sistemą.

Simptomai ir ką tai gali reikšti?

Diagnostika

Galūnių arterijų aterosklerozės diagnostika apjungia kelis tyrimus, nes svarbu tiksliai nustatyti, kuriose vietose sumažėjusi kraujotaka ir kiek pažengę kraujagyslių pokyčiai. Dalis tyrimų atliekami konsultacijos metu, kiti — naudojant ultragarsinius ar radiologinius metodus. Gydytojas parenka tyrimus pagal paciento simptomus, rizikos veiksnius ir bendrą būklę.

Konsultacija ir apžiūra

Pirmo vizito metu gydytojas įvertina galūnių temperatūrą, odos spalvą, žaizdų būklę, pulsą pėdose ir čiurnose. Susilpnėjęs arba neapčiuopiamas pulsas dažnai rodo, kad kraujotaka sumažėjusi. Taip pat svarbu paciento anamnezė: rūkymas, diabetas, cholesterolio rodikliai, paveldimumas ir patiriami simptomai.

Kulkšnies–žasto indeksas (ABI)

Tai vienas pagrindinių tyrimų. Slėgis matuojamas žasto ir čiurnos srityse, o jų santykis parodo, ar į kojas kraujas teka normaliai. Normalus ABI — 1,0–1,3. Žemesnis nei 0,9 rodo kraujotakos nepakankamumą, o mažesnis nei 0,5 — sunkią ligos formą.

Kojų arterijų ultragarsas (Doplerio tyrimas)

Tai neinvazinis, neskausmingas tyrimas, leidžiantis vizualizuoti kraujo tekėjimą ir nustatyti, kuriose vietose arterija siaurėja. Doplerio bangos padeda įvertinti susiaurėjimo laipsnį ir plokštelių struktūrą.

Kompiuterinė tomografija (KT angiografija)

Naudojama, kai reikia itin tikslaus anatomijos ištyrimo — prieš operaciją ar kai įtariamas didelio laipsnio susiaurėjimas. KT angiografija rodo kraujagyslių vaizdą sluoksniais ir tiksliai matuoja susiaurėjimo procentą.

Magnetinio rezonanso angiografija (MRA)

Leidžia įvertinti kraujotaką nepanaudojant jonizuojančios spinduliuotės. Šis tyrimas ypač tinkamas pacientams, turintiems alergijų kontrastinėms medžiagoms arba jauniems žmonėms.

Priešoperaciniai tyrimai

Jeigu prireikia invazinės intervencijos, atliekami papildomi širdies ir kraujo tyrimai, siekiant įvertinti bendrą paciento paruošimą procedūrai.

Gydymo galimybės

Galūnių arterijų aterosklerozės gydymas priklauso nuo ligos stadijos, arterijų susiaurėjimo laipsnio ir paciento bendros sveikatos būklės. Tikslas — pagerinti kraujotaką, sumažinti simptomus, sustabdyti ligos progresavimą ir išvengti komplikacijų, tokių kaip opos, infekcijos ar galūnės amputacija. Gydymas dažniausiai apjungia kelias kryptis: gyvenimo būdo korekciją, medikamentus ir intervencines procedūras.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Didžioji dalis rizikos veiksnių yra koreguojami, todėl gyvenimo būdo keitimas — vienas svarbiausių gydymo etapų. Rūkymo atsisakymas yra bene stipriausiai kraujotaką gerinantis žingsnis, nes rūkant kraujagyslės nuolat dirginamos ir dar labiau siaurėja. Subalansuota mityba, mažinanti „blogojo“ cholesterolio kiekį, padeda sulėtinti aterosklerozės progresavimą. Reguliarus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimo programos, skatina naujų mažų kraujagyslių susidarymą ir pagerina kraujo tekėjimą į raumenis.

Medikamentinis gydymas

Vaistai skiriami tiek simptomams mažinti, tiek kraujagyslių būklei gerinti. Dažniausiai skiriami antitrombocitiniai vaistai, kurie sumažina krešulių susidarymo riziką. Taip pat naudojami statinai — cholesterolio mažinantys vaistai, stabilizuojantys aterosklerozines plokšteles. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami kraujagysles plečiantys arba kraujotaką gerinantys vaistai, padedantys lengviau įveikti skausmą einant.

Intervencinės procedūros

Esant reikšmingam arterijų susiaurėjimui ar kritiniam galūnės kraujotakos trūkumui, gali būti atliekamos šiuolaikinės kraujagyslių atstatymo procedūros:

• Angioplastika. Per nedidelį pjūvį į arteriją įvedamas balionėlis, kuris ją praplečia.
• Stentavimas. Į susiaurėjusią vietą įstatomas metalinis stentas, užtikrinantis nuolatinį kraujotakos pratekėjimą.
• Šuntavimo operacija. Kai susiaurėjimas labai didelis, kraujotaka nukreipiama aplink pažeistą vietą naudojant savo veną ar dirbtinį protezą.

Šios procedūros dažnai leidžia greitai sumažinti skausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę, ypač jei pacientas buvo praradęs galimybę normaliai vaikščioti.

Pažengusios stadijos gydymas

Jeigu kraujotaka tapo kritiškai bloga ir atsiranda audinių žūtis, gali prireikti intensyvaus gydymo: antibiotikų, žaizdų gydymo, o sunkiausiais atvejais — chirurginės intervencijos. Laiku gydant galima išvengti galūnės amputacijos, todėl šių simptomų ignoruoti negalima.

„Gydymas turi būti individualizuotas: vieniems pacientams pakanka gyvenimo būdo korekcijų, kitiems būtinai reikalingos intervencinės procedūros.“ dr. Elias Nordstrom

Prevencija

Galūnių arterijų aterosklerozė dažniausiai vystosi dėl ilgalaikių kraujagyslių pažeidimų, todėl prevencija yra vienas svarbiausių būdų apsaugoti galūnių kraujotaką ir sulėtinti ligos progresavimą. Geriausia žinia ta, kad didžioji dalis rizikos veiksnių yra keičiami — tai reiškia, kad žmogus pats gali labai daug prisidėti prie savo kraujagyslių sveikatos.

Rūkymo atsisakymas

Rūkymas yra stipriausias periferinių arterijų ligos progresavimą skatinantis veiksnys. Mesti rūkyti verta bet kuriame etape — net po daugelio metų žalos kraujagyslės ima atsistatyti, pagerėja kraujo pritekėjimas į galūnes, sumažėja skausmas ir komplikacijų rizika.

Subalansuota mityba

Mityba, skatinanti cholesterolio ir trigliceridų mažėjimą, tiesiogiai prisideda prie geresnės kraujagyslių sveikatos. Rekomenduojama rinktis daugiau daržovių, pilno grūdo produktų, žuvies, sveikųjų riebalų (pvz., alyvuogių aliejaus). Vengtina daug sočiųjų riebalų turinčių produktų, greito maisto ir cukraus.

Reguliarus fizinis aktyvumas

Vaikščiojimas yra vienas efektyviausių būdų gerinti kraujotaką galūnėse. Net trumpi, bet reguliarūs pasivaikščiojimai padeda formuoti vadinamąsias kolateralines kraujagysles — tai mažos alternatyvios kraujo tėkmės „trąsos“, kurios kompensuoja susiaurėjusias arterijas. Fizinio aktyvumo svarba ypač didelė pradinėse aterosklerozės stadijose.

Cholesterolio ir kraujospūdžio kontrolė

Reguliariai atliekami kraujo tyrimai ir kraujospūdžio stebėjimas leidžia anksti pastebėti pakitimus ir užkirsti kelią kraujagyslių pažeidimams. Jei cholesterolio lygis nuolat aukštas, gydytojas gali paskirti statinų, kurie padeda stabilizuoti plokšteles. Kraujo spaudimo kontrolė taip pat būtina, nes aukštas spaudimas pagreitina aterosklerozės procesus.

Gliukozės kontrolė diabetu sergantiems pacientams

Diabetas yra vienas pavojingiausių rizikos veiksnių, todėl labai svarbu palaikyti stabilų gliukozės lygį. Blogai kontroliuojamas diabetas greitai pažeidžia periferines arterijas ir gali sukelti opų ar infekcijų.

Kūno svorio valdymas

Sveikas kūno svoris mažina ne tik cholesterolio ir kraujospūdžio rodiklius, bet ir apkrovą kraujotakai. Net nedidelis svorio sumažėjimas (5–10 % kūno masės) gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį.

Streso mažinimas ir geras miegas

Lėtinis stresas ir miego trūkumas skatina uždegiminius procesus, kelia kraujospūdį ir trikdo hormonų balansą. Į kasdienybę verta įtraukti atsipalaidavimo metodų: giluminį kvėpavimą, lengvą jogą, pasivaikščiojimus gamtoje.

Dažniausiai užduodami klausimai