Fimozė ir parafimozė: simptomai, komplikacijos ir gydymo galimybės

Fimozė ir parafimozė – tai dvi glaudžiai susijusios, tačiau labai skirtingo pavojingumo būklės, susijusios su varpos apyvarpe. Viena jų dažnai būna laikina ir nepavojinga, ypač vaikams, o kita laikoma skubia medicinine situacija, galinčia sukelti rimtų komplikacijų.

Šiame straipsnyje paprastai ir aiškiai paaiškinama, kuo šios būklės skiriasi, kokie simptomai turėtų įspėti, kada būtina kreiptis į gydytoją ir kokios yra šiuolaikinės gydymo galimybės. Tekstas skirtas tiek tėvams, auginantiems berniukus, tiek paaugliams ir suaugusiems vyrams, kurie susiduria su diskomfortu ar nerimu dėl šios intymios, bet labai svarbios sveikatos temos.

Kas yra parafimozė?

Fimozė – tai būklė, kai varpos apyvarpė negali būti pilnai atitraukta nuo varpos galvutės. Dėl to galvutė lieka dalinai arba visiškai uždengta oda. Kai kuriems berniukams ar vyrams tai nesukelia jokių nusiskundimų, tačiau kitais atvejais gali atsirasti skausmas, uždegimai ar higienos problemos.

Kasdienėje praktikoje fimozė dažnai pastebima vaikystėje – pavyzdžiui, tėvams maudant berniuką ir matant, kad apyvarpė „neatsitraukia“. Tuo tarpu paaugliams ir suaugusiems vyrams ši būklė dažniau išryškėja lytinio brendimo metu ar vėliau, kai atsiranda skausmas erekcijos metu, tempimo jausmas, paraudimas ar pasikartojantys uždegimai.

Svarbu suprasti vieną esminį dalyką: fimozė ne visada yra liga. Medicinoje ji skirstoma į fiziologinę ir patologinę, ir šis skirtumas lemia, ar reikalingas gydymas.

Fiziologinė ir patologinė fimozė

Fiziologinė fimozė yra normali vaiko raidos dalis. Dauguma berniukų gimsta su apyvarpe, kuri dar natūraliai nėra atsiskyrusi nuo varpos galvutės. Tai nėra liga ir dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų. Augant vaikui, apyvarpės audiniai palaipsniui tampa elastingesni, o oda pamažu atsiskiria nuo galvutės ir pradeda laisvai atsitraukti. Šis procesas gali vykti iki 3–7 metų amžiaus, tačiau kai kuriems vaikams tai įvyksta ir vėliau, visiškai be medicininio įsikišimo.

Labai svarbu pabrėžti, kad apyvarpės niekada negalima atitraukinėti jėga. Priverstinis tempimas gali sukelti smulkius įtrūkimus, uždegimą ir randėjimą, o būtent randai vėliau tampa viena dažniausių patologinės fimozės priežasčių.

Patologinė fimozė diagnozuojama tuomet, kai apyvarpė neatsitraukia jau pasibaigus vaikystei arba kai ši būklė pradeda sukelti realių simptomų. Dažniausiai tai pasireiškia skausmu ar tempimo jausmu erekcijos metu, pasikartojančiais apyvarpės ar varpos galvutės uždegimais, apsunkinta higiena, nemaloniu kvapu ar net šlapinimosi sutrikimais. Suaugusiam vyrui tokie požymiai rodo, kad fimozė nebėra fiziologinė ir reikalauja gydytojo įvertinimo.

„Vaikams fimozė dažniausiai yra normali vystymosi dalis, tačiau suaugusiems ji neretai rodo lėtinį uždegimą ar randinius pokyčius, kuriuos būtina įvertinti mediciniškai.“ – dr. James Walker

Galimos komplikacijos, jei būklė negydoma

Kai fimozė ar parafimozė ignoruojama arba gydymas atidedamas, laikui bėgant gali išsivystyti komplikacijos, kurios daro įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei savijautai. Dažnas vyras ilgą laiką toleruoja diskomfortą, manydamas, kad problema „per daug intymi“, tačiau būtent delsimas dažniausiai ir sukelia rimtesnes pasekmes.

Fimozės atveju viena dažniausių komplikacijų yra pasikartojantys uždegimai. Dėl apsunkintos higienos po apyvarpe kaupiasi sekretas ir bakterijos, todėl atsiranda paraudimas, deginimas, nemalonus kvapas. Ilgainiui uždegimai gali tapti lėtiniai, o nuolatinis audinių dirginimas skatina randėjimą, kuris dar labiau susiaurina apyvarpę ir apsunkina jos atsitraukimą. Kai kuriais atvejais fimozė gali sukelti skausmingą šlapinimąsi ar net dalinį šlapimo susilaikymą.

Parafimozė laikoma dar pavojingesne, nes jos metu sutrinka kraujo nutekėjimas iš varpos galvutės. Dėl to galvutė sparčiai tinsta, tampa labai skausminga, keičia spalvą. Jei spaudimas nepašalinamas laiku, gali pradėti žūti audiniai, o sunkiais atvejais iškyla ir nuolatinio varpos pažeidimo rizika. Tokia situacija jau reikalauja skubios medicininės pagalbos.

„Didžiausia klaida – laukti, kol skausmas taps nepakeliamas. Daugumą komplikacijų galima išvengti, jei pagalbos kreipiamasi laiku.“ – dr. Daniel Foster

Be fizinių pasekmių, tiek fimozė, tiek parafimozė gali turėti ir psichologinį poveikį. Vyrams dažnai atsiranda gėdos jausmas, nerimas dėl lytinių santykių, baimė patirti skausmą ar atstumimą. Tai gali lemti vengimą intymumo, sumažėjusį pasitikėjimą savimi ir bendrą gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Kaip diagnozuojama fimozė ir parafimozė?

Fimozės ir parafimozės diagnostika dažniausiai yra klinikinė, tai reiškia, kad daugeliu atvejų pakanka gydytojo apžiūros. Vizito metu įvertinama, ar apyvarpė atsitraukia, ar yra skausmo, tinimo, paraudimo požymių, taip pat – ar nėra randėjimo ar uždegimo požymių. Gydytojas taip pat klausia apie simptomus kasdienėje situacijoje: ar jaučiamas skausmas erekcijos metu, ar buvo uždegimų, ar pasikeitė šlapinimasis.

Fimozės atveju svarbu atskirti, ar būklė yra fiziologinė, ar patologinė. Vaikams dažniausiai pakanka stebėjimo ir tėvų informavimo, o suaugusiems vyrams įvertinama, ar fimozė sukelia realių nusiskundimų ir ar reikalingas gydymas. Parafimozė dažniausiai atpažįstama iš karto dėl ryškių simptomų – patinusios, skausmingos varpos galvutės ir užstrigusios apyvarpės.

Papildomi tyrimai dažniausiai nėra reikalingi, nebent įtariama infekcija ar kitos gretutinės ligos. Kai kuriais atvejais gali būti atliekami kraujo ar šlapimo tyrimai, siekiant įvertinti uždegimą ar cukrinio diabeto riziką, kuris yra viena iš patologinės fimozės vystymosi priežasčių.

„Daugeliu atvejų pakanka paprastos apžiūros – svarbiausia, kad pacientas nevengtų kreiptis ir nebandytų problemos spręsti savarankiškai.“ – dr. Thomas Reynolds

Gydymo galimybės

Fimozės ir parafimozės gydymas priklauso nuo amžiaus, simptomų stiprumo ir to, ar būklė sukelia komplikacijų. Vienas svarbiausių dalykų, kurį verta suprasti – ne kiekvienu atveju reikalinga operacija, tačiau kai kurios situacijos reikalauja neatidėliotino gydytojo įsikišimo.

Gydymas vaikams

Vaikystėje fimozė dažniausiai laikoma fiziologine. Jei apyvarpė neatsitraukia, bet vaikas nejaučia skausmo, nėra uždegimo ar šlapinimosi problemų, gydymas dažniausiai netaikomas. Tokiais atvejais pakanka stebėsenos ir tėvų informavimo apie tinkamą higieną bei tai, kad apyvarpės negalima atitraukinėti jėga.

Jeigu atsiranda uždegimų ar diskomfortas, gydytojas gali rekomenduoti vietinius kortikosteroidų tepalus. Jie padeda sumažinti audinių įtempimą ir pagerina apyvarpės elastingumą. Šis gydymo būdas dažniausiai taikomas ribotą laiką ir vaikams duoda gerų rezultatų.

Gydymas suaugusiems vyrams

Suaugusiems vyrams fimozė dažniau būna patologinė, todėl gydymo poreikis vertinamas rimčiau. Jei apyvarpės susiaurėjimas sukelia skausmą erekcijos metu, pasikartojančius uždegimus ar trukdo lytiniam gyvenimui, dažniausiai pradedama nuo konservatyvaus gydymo.

Lengvesniais atvejais gali būti taikomi vietiniai tepalai ir švelnūs tempimo metodai, tačiau svarbu suprasti, kad esant ryškiam randėjimui toks gydymas ne visada būna veiksmingas. Jei simptomai išlieka, sprendimas dažniausiai būna chirurginis.

Chirurginis gydymas

Chirurginis gydymas svarstomas tada, kai kitos priemonės nepadeda arba kai fimozė yra pažengusi. Dažniausiai atliekamas apipjaustymas arba dalinis apyvarpės pašalinimas. Procedūros tikslas – pašalinti susiaurėjimą ir užkirsti kelią pasikartojantiems uždegimams.

Nors daugeliui vyrų mintis apie operaciją kelia baimę, realybėje tai dažniausiai yra trumpa ir saugi procedūra. Atsistatymas paprastai trunka kelias savaites, o po jos ženkliai pagerėja tiek higiena, tiek gyvenimo kokybė.

Parafimozės gydymas

Parafimozė visada gydoma skubiai. Pagrindinis tikslas – kuo greičiau sumažinti tinimą ir grąžinti apyvarpę į normalią padėtį, kad būtų atkurta kraujotaka. Kai kuriais atvejais tai pavyksta rankiniu būdu, tačiau kartais prireikia nedidelės chirurginės intervencijos.

Uždelstas gydymas didina audinių pažeidimo riziką, todėl bandymai spręsti problemą savarankiškai namuose yra pavojingi.

Kada būtina skubi medicininė pagalba?

Yra situacijų, kai delsti negalima ir būtina nedelsiant kreiptis į skubią medicinos pagalbą. Tai ypač svarbu kalbant apie parafimozę, nes ši būklė gali greitai progresuoti ir sukelti negrįžtamus audinių pažeidimus.

Skubi pagalba reikalinga tuomet, kai varpos galvutė staiga patinsta, tampa labai skausminga ir pakeičia spalvą – parausta, pamėlynuoja ar įgauna violetinį atspalvį. Tokie požymiai rodo, kad sutrikusi kraujotaka. Jei kartu apyvarpė lieka užstrigusi už galvutės ir jos nepavyksta grąžinti į pradinę padėtį, tai beveik visada reiškia parafimozę.

Nedelsiant kreiptis į gydytoją taip pat būtina, jei atsiranda stiprus skausmas, kuris greitai didėja, jei sunku ar neįmanoma šlapintis, arba jei jaučiamas šaltumo, tirpimo pojūtis varpos galvutėje. Tokie simptomai nėra „laikini“ ir savaime paprastai nepraeina.

Svarbu suprasti, kad bandymai savarankiškai spręsti situaciją namuose, ypač naudojant jėgą, gali tik pabloginti būklę. Kuo ilgiau spaudžiami audiniai, tuo didesnė jų pažeidimo rizika.

„Parafimozė nėra problema, kurią galima palikti rytojui – kiekviena valanda gali turėti reikšmės audinių išsaugojimui.“ – dr. Alan Brooks

Jei kyla bent menkiausia abejonė, geriau kreiptis į gydytoją per anksti nei per vėlai. Medicinos specialistams tai kasdienė situacija, o greita reakcija dažniausiai leidžia išvengti rimtų pasekmių.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)