Dupuytreno kontraktūra: priežastys, simptomai ir gydymas
Dupuytreno kontraktūra – tai lėtai progresuojanti rankos liga, kuri iš pradžių gali atrodyti visai nereikšminga, tačiau laikui bėgant ima trukdyti kasdieniams veiksmams. Žmogus pastebi mažus sukietėjimus delne, vėliau – sunkumą visiškai ištiesinti vieną ar kelis pirštus.
Ši būklė dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje ir vystosi pamažu, be staigaus skausmo, todėl neretai ignoruojama. Vis dėlto laiku atpažinus ligą galima pasirinkti tinkamą gydymą ir išvengti ryškaus rankos funkcijos sutrikimo.
- Kas tai? Lėtinė plaštakos liga, kai sustorėja ir trumpėja delno jungiamasis audinys.
- Kas serga dažniausiai? Vyrai nuo 50 metų, ypač turintys paveldimą polinkį.
- Pagrindiniai simptomai Mazgeliai delne, odos įdubimai, sunku visiškai ištiesinti pirštus.
- Ar liga skausminga? Dažniausiai ne, tačiau progresuojant riboja rankos funkciją.
- Gydymo galimybės Stebėjimas, injekcijos arba chirurginis gydymas, priklausomai nuo ligos stadijos.
Kas yra Dupuytreno kontraktūra
Dupuytreno kontraktūra – tai būklė, kai delno fascija (jungiamasis audinys po oda) palaipsniui storėja, randėja ir trumpėja. Dėl šių pokyčių pirštai pradeda lenktis link delno ir laikui bėgant jų tampa neįmanoma visiškai ištiesinti.
Dažniausiai pažeidžiami:
- bevardis pirštas,
- mažylis,
rečiau – vidurinysis pirštas. Nykštys ir smilius pažeidžiami labai retai.
Svarbu suprasti, kad tai ne sausgyslių liga ir ne artritas. Problema kyla jungiamajame audinyje, kuris praranda elastingumą ir pradeda „traukti“ pirštus žemyn.
Rankų chirurgas prof. Dr. David Warwick (University of Nottingham) pabrėžia:
„Dupuytreno kontraktūra nėra pavojinga gyvybei, tačiau ji gali reikšmingai paveikti žmogaus savarankiškumą ir gyvenimo kokybę, jei nėra gydoma.“
Ankstyvose stadijose liga gali apsiriboti tik nedideliais mazgeliais delne, tačiau pažengus – tampa sunku atlikti paprastus veiksmus, pavyzdžiui, paspausti ranką, apsimauti pirštines ar laikyti smulkius daiktus.
Dupuytreno kontraktūros priežastys ir rizikos veiksniai
Dupuytreno kontraktūros priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau žinoma, kad liga vystosi dėl pakitusio jungiamojo audinio augimo delne. Šis audinys ima storėti, randėti ir trumpėti, nors nėra nei uždegimo, nei infekcijos.
Svarbu suprasti, kad tai ne vieno veiksnio liga. Dažniausiai susidaro kelių rizikos veiksnių derinys, kuris lemia ligos atsiradimą ir progresavimą.
Genetiniai veiksniai
Paveldimumas laikomas svarbiausiu Dupuytreno kontraktūros rizikos veiksniu. Liga ypač dažna Šiaurės Europos kilmės žmonėms, todėl kartais vadinama „vikingų liga“.
Jeigu:
- tėvai ar seneliai sirgo Dupuytreno kontraktūra,
- liga pasireiškė jaunesniame amžiuje,
rizika susirgti yra gerokai didesnė.
Ortopedijos ir rankų chirurgijos specialistas Dr. Charles Eaton (Dupuytren Research Group) teigia:
„Genetinis polinkis yra pagrindinis Dupuytreno ligos variklis. Jei liga pasireiškia anksti, ji dažniausiai progresuoja agresyviau.“
Gyvenimo būdas ir gretutinės ligos
Nors paveldimumas svarbus, tam tikri gyvenimo būdo ir sveikatos veiksniai gali paspartinti ligos vystymąsi arba pabloginti jos eigą.
| Rizikos veiksnys | Kaip jis veikia |
|---|---|
| Vyresnis amžius | Liga dažniausiai pasireiškia po 50 metų, audiniai tampa mažiau elastingi. |
| Vyrų lytis | Vyrai serga kelis kartus dažniau nei moterys, liga dažniau progresuoja. |
| Cukrinis diabetas | Susijęs su jungiamojo audinio pokyčiais ir didesne kontraktūrų rizika. |
| Rūkymas | Blogina audinių kraujotaką ir skatina fibrozinius procesus. |
| Alkoholio vartojimas | Ilgalaikis vartojimas siejamas su spartesniu ligos progresavimu. |
| Epilepsija | Pastebėta sąsaja, galimai susijusi su vaistais ar nervų sistemos pokyčiais. |
Svarbu pabrėžti, kad rankų fizinis darbas ar traumos nėra pagrindinė priežastis, nors anksčiau taip manyta. Šiandien laikoma, kad jos gali tik atskleisti jau esantį polinkį.
Pagrindiniai Dupuytreno kontraktūros simptomai
Dupuytreno kontraktūra vystosi palaipsniui, todėl pirmieji požymiai dažnai nepastebimi arba laikomi nereikšmingais. Liga paprastai nesukelia staigaus skausmo, tačiau laikui bėgant ima riboti pirštų judesius ir kasdienę veiklą.
Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ankstyvoje stadijoje, nes būtent tada gydymo galimybės yra platesnės.
Ankstyvieji Dupuytreno kontraktūros požymiai
Ankstyvoje stadijoje pokyčiai dažniausiai pastebimi delne, o ne pačiuose pirštuose. Žmogus gali jausti ar matyti:
- mažus, kietus mazgelius delno odoje,
- odos įdubimus ar nelygumus,
- tempimo jausmą delne,
- nedidelį diskomfortą spaudžiant delną į paviršių.
Šie požymiai dažnai neskausmingi, todėl liga ilgą laiką lieka negydoma.
Pažengusios stadijos simptomai
Ligai progresuojant, jungiamasis audinys ima trumpėti ir formuoti virveles, kurios traukia pirštus link delno. Tuomet atsiranda aiškūs funkciniai sutrikimai.
| Simptomas | Ką žmogus pastebi | Kada kreiptis į gydytoją |
|---|---|---|
| Pirštų lenkimas | Vienas ar keli pirštai lieka sulenkti ir nebeišsitiesia iki galo. | Jei piršto nebegalite visiškai ištiesinti ant stalo. |
| Virvelės delne | Po oda jaučiamos standžios, į virveles panašios struktūros. | Kai jos pradeda trukdyti judesiams ar sukelia diskomfortą. |
| Rankos funkcijos ribojimas | Sunku paspausti ranką, apsimauti pirštines, laikyti smulkius daiktus. | Kai kasdieniai veiksmai tampa nepatogūs. |
| Abipusis pažeidimas | Simptomai atsiranda abiejose rankose. | Jei liga progresuoja greitai arba apima kelis pirštus. |
Rankų chirurgas Dr. Anthony Berger (Mayo Clinic) pažymi:
„Pacientai dažnai kreipiasi per vėlai, kai pirštai jau nebeišsitiesia. Ankstyvas įvertinimas leidžia taikyti mažiau invazinius gydymo metodus.“
Kaip diagnozuojama Dupuytreno kontraktūra
Dupuytreno kontraktūra dažniausiai diagnozuojama klinikinio apžiūros metu, be sudėtingų ar skausmingų tyrimų. Gydytojas vertina rankos išvaizdą, pirštų judrumą ir tai, kaip liga veikia kasdienę funkciją.
Svarbu žinoti, kad ankstyva diagnozė nereiškia, jog iškart bus reikalinga operacija. Daugeliu atvejų pakanka stebėjimo ir tinkamo ligos sekimo.
Gydytojo apžiūra ir rankos įvertinimas
Apžiūros metu gydytojas:
- apčiupinėja delną ir pirštus,
- įvertina mazgelius ir virveles po oda,
- patikrina, kurie pirštai ir kiek yra sulenkti,
- klausia, kaip simptomai veikia kasdienius veiksmus.
Vienas paprasčiausių ir dažniausiai naudojamų testų yra vadinamasis stalo testas.
| Tyrimas ar testas | Ką jis parodo | Ką tai reiškia pacientui |
|---|---|---|
| Stalo testas | Ar delnas ir pirštai gali visiškai priglusti prie lygaus paviršiaus | Jei rankos nepavyksta padėti lygiai, dažnai rekomenduojamas aktyvesnis gydymas |
| Pirštų tiesimo matavimas | Kiek laipsnių pirštas lieka sulenktas | Padeda įvertinti ligos stadiją ir progresavimą |
| Funkcinis įvertinimas | Kaip liga veikia kasdienius veiksmus | Svarbu sprendžiant, ar gydymas jau būtinas |
Ar reikalingi papildomi tyrimai
Daugeliu atvejų:
- rentgeno,
- magnetinio rezonanso,
- kraujo tyrimų
nereikia, nes jie nepadeda patvirtinti Dupuytreno kontraktūros.
Papildomi tyrimai gali būti skiriami tik tuomet, jei:
- kyla abejonių dėl kitos rankos ligos,
- įtariamas artritas ar nervų pažeidimas,
- simptomai nėra tipiški.
Rankų chirurgas Dr. Sanj Kakar (Mayo Clinic) pabrėžia:
„Dupuytreno kontraktūros diagnozė yra klinikinė. Tyrimai dažniausiai reikalingi ne ligai patvirtinti, o kitoms būklėms atmesti.“
Dupuytreno kontraktūros gydymas
Dupuytreno kontraktūros gydymas priklauso nuo ligos stadijos, pirštų sulenkimo laipsnio ir to, kiek liga trukdo kasdieniam gyvenimui. Svarbu žinoti, kad ne visiems pacientams gydymas reikalingas iš karto.
Pagrindinis gydymo tikslas – pagerinti pirštų tiesimą ir rankos funkciją, o ne visiškai „išgydyti“ ligą, nes ji linkusi kartotis.
Stebėjimas ir nemedikamentinės priemonės
Ankstyvose stadijose, kai pirštai dar pilnai išsitiesia arba funkcija beveik nepakitusi, dažnai pasirenkamas aktyvus stebėjimas.
Tai reiškia:
- reguliarias gydytojo apžiūras,
- ligos progresavimo stebėjimą,
- rankos funkcijos vertinimą kasdienėje veikloje.
Tempimo pratimai, masažai ar įtvarai neįrodyta, kad sustabdytų ligos progresavimą, tačiau kai kuriems žmonėms gali padėti išlaikyti judrumą ir sumažinti diskomfortą.
Rankų chirurgas Dr. Andrew Denkler (International Dupuytren Society) pažymi:
„Jei kontraktūra dar nesutrikdė funkcijos, stebėjimas yra visiškai pagrįstas ir saugus sprendimas.“
Injekcinis gydymas
Kai pirštų tiesimas ima ryškiai blogėti, tačiau operacijos norima išvengti, gali būti taikomas injekcinis gydymas.
Dažniausiai naudojami metodai:
| Metodas | Kaip veikia | Kada taikomas |
|---|---|---|
| Kolagenazės injekcija | Fermentas susilpnina sutrumpėjusias jungiamojo audinio virveles | Vidutinė kontraktūra, kai pirštą dar galima ištiesinti be operacijos |
| Steroidų injekcijos | Mažina mazgelių augimą ir jautrumą | Ankstyvos stadijos mazgeliams, kai dar nėra ryškios kontraktūros |
| Adata atliekama fasciotomija | Plona adata perkerpamos audinio virvelės | Kai reikalingas greitas efektas ir norima minimalios intervencijos |
Chirurginis gydymas
Chirurginis gydymas rekomenduojamas, kai:
- pirštai ryškiai sulenkti,
- rankos funkcija stipriai sutrikusi,
- kiti gydymo būdai nepadėjo.
Operacijos metu pašalinamas pakitęs jungiamasis audinys, leidžiantis pirštams vėl išsitiesti. Po operacijos dažnai reikalinga:
- reabilitacija,
- kineziterapija,
- laikinas įtvarų nešiojimas.
Rankų chirurgas Dr. R. John Eaton teigia:
„Chirurgija išlieka efektyviausias būdas atkurti pirštų tiesimą pažengusiose Dupuytreno kontraktūros stadijose, nors atkryčio rizika išlieka.“
Nauda ir rizikos gydant Dupuytreno kontraktūrą
Renkantis gydymą svarbiausia suprasti vieną dalyką: dabartiniai metodai dažniausiai atstato pirštų tiesimą ir funkciją, tačiau liga yra lėtinė, todėl atkrytis laikui bėgant galimas po bet kurio gydymo.
Nauda, kai Dupuytreno kontraktūra gydoma laiku
- Pagerėja pirštų tiesimas ir rankos funkcija kasdienėje veikloje.
- Mažėja kliūčių darbui ir buičiai, lengviau suimti daiktus, apsimauti pirštines.
- Galima pasirinkti mažiau invazines procedūras, jei liga dar nėra pažengusi.
- Po kai kurių procedūrų atsistatymas būna greitesnis, galima greičiau grįžti prie veiklų.
Rizikos ir ko tikėtis, kad nenusiviltumėte
- Atkrytis yra įmanomas po bet kurio metodo, nes gydymas koreguoja pasekmę, o ne polinkį.
- Po procedūrų gali būti tinimas, mėlynės, skausmingumas, laikinai sumažėjęs judrumas.
- Po injekcijų ar adatinės procedūros kartais prireikia pakartotinio gydymo per kelis metus.
- Po operacijos atsistatymas paprastai ilgesnis, dažnai reikalinga reabilitacija ir įtvarai.
Kaip praktiškai pasirinkti metodą
Dažniausia logika tokia: jei kontraktūra dar nedidelė ir funkcija beveik netrikdo – galima stebėti, o kai pirštas jau nebeišsitiesia arba trukdo kasdienybei – svarstomos procedūros. Mayo Clinic pabrėžia, kad diagnozė dažniausiai nustatoma apžiūra, o sprendimas dėl gydymo remiasi funkcijos ribojimu ir kontraktūros laipsniu.
Gyvenimas su Dupuytreno kontraktūra
Gyvenimas su Dupuytreno kontraktūra dažnai reiškia prisitaikymą ir stebėjimą, ypač ankstyvose ligos stadijose. Nors liga nėra pavojinga gyvybei, ji gali turėti įtakos savarankiškumui, darbui ir emocinei savijautai.
Svarbiausia – neignoruoti pokyčių ir laiku kreiptis į specialistą, kai rankos funkcija pradeda blogėti.
Ką galite daryti kasdien
- Stebėkite, ar pirštai pilnai išsitiesia padėjus ranką ant stalo.
- Venkite ilgalaikio spaudimo delnui, jei jis sukelia diskomfortą.
- Palaikykite bendrą sveikatą: kontroliuokite cukrinį diabetą, venkite rūkymo.
- Jei paskirta, laikykitės reabilitacijos ar kineziterapijos rekomendacijų po procedūrų.
Kada kreiptis anksčiau nei planuota
Į gydytoją verta kreiptis nedelsiant, jei:
- pirštų lenkimas greitai progresuoja,
- pradeda trukdyti darbui ar kasdieniams veiksmams,
- atsiranda skausmas ar ryškus patinimas po procedūros,
- pastebite naujus mazgelius kitoje rankoje.
Rankų chirurgas Dr. Marco Rizzo (Mayo Clinic) pabrėžia:
„Dupuytreno kontraktūros valdymas – tai ilgalaikis procesas. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai pacientas aktyviai dalyvauja stebėjime ir sprendimų priėmime.“

