Depresija su psichoze yra viena sunkiausių depresijos formų, kai prie stipraus liūdesio, beviltiškumo ir energijos praradimo prisideda ir psichozės simptomai – klaidingi įsitikinimai ar haliucinacijos. Tokia būklė gali būti labai bauginanti tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems, tačiau svarbu žinoti, kad tai yra gydoma liga, reikalaujanti skubios specialistų pagalbos.
Ši depresijos forma dažniausiai pasireiškia tada, kai nuotaikos sutrikimas tampa toks gilus, kad žmogaus mąstymas ir realybės suvokimas ima išsikreipti. Ankstyvas atpažinimas ir gydymas gali išgelbėti gyvybę, todėl šia tema svarbu kalbėti aiškiai ir be stigmos.
- Kas tai? Tai sunki depresijos forma, lydima psichozės simptomų (haliucinacijų ar kliedesių).
- Kaip pasireiškia? Stipri depresija kartu su klaidingais įsitikinimais, balsų girdėjimu ar realybės iškraipymu.
- Ar pavojinga? Taip, ši būklė gali būti gyvybei pavojinga, todėl reikalinga skubi pagalba.
- Kuo skiriasi nuo paprastos depresijos? Atsiranda psichozės požymiai, kurių įprastoje depresijoje nėra.
- Gydymas Antidepresantai, antipsichotikai, kartais hospitalizacija ar elektrokonvulsinė terapija.
Kas yra depresija su psichoze?
Depresija su psichoze, dar vadinama psichotine depresija, yra sunki didžiosios depresijos forma, kai žmogus patiria ne tik gilų liūdesį, beviltiškumą ir gyvenimo prasmės praradimą, bet ir psichozės simptomus.
Psichozė reiškia, kad žmogaus suvokimas apie realybę tampa iškreiptas. Jis gali pradėti tikėti dalykais, kurie neatitinka tikrovės, arba girdėti balsus, kurių nėra. Dažnai šie simptomai būna susiję su depresijos tema – pavyzdžiui, žmogus gali būti įsitikinęs, kad yra kaltas dėl kažko baisaus, kad jis nevertas gyventi arba kad jo laukia neišvengiama katastrofa.
„Psichotinė depresija yra neatidėliotina psichikos sveikatos būklė, kuri reikalauja intensyvaus gydymo, nes savižudybės rizika yra ypač didelė.“
Dr. Kay Redfield Jamison, psichiatrė
Svarbu suprasti, kad žmogus tokioje būsenoje dažnai pats nebesuvokia, kad jo mintys ar patirtys yra ligos dalis. Todėl artimųjų palaikymas ir profesionali pagalba čia yra kritiškai svarbūs.
Kokie simptomai būdingi depresijai su psichoze?
Depresija su psichoze dažniausiai pasireiškia labai sunkiais depresijos simptomais, prie kurių prisideda realybės suvokimo sutrikimai. Žmogui tai gali būti viena labiausiai gąsdinančių patirčių, nes jis jaučiasi ne tik prislėgtas, bet ir tarsi „atskirta“ nuo įprasto pasaulio.
Pirmiausia pasireiškia klasikiniai sunkios depresijos požymiai: gilus liūdesys, visiškas energijos praradimas, nemiga arba nuolatinis mieguistumas, apetito stoka, beviltiškumo jausmas. Žmogus gali nebesugebėti atlikti kasdienių veiklų, jam atrodo, kad gyvenimas neturi prasmės.
Tačiau psichotinėje depresijoje atsiranda ir papildomas, labai svarbus komponentas – psichozės simptomai. Tai gali būti kliedesiai, kai žmogus tvirtai tiki klaidingais dalykais, arba haliucinacijos, kai girdimi balsai ar matomi vaizdai, kurių iš tikrųjų nėra.
Dažnai psichozės turinys būna susijęs su depresija. Pavyzdžiui, žmogus gali būti įsitikinęs, kad jis yra kaltas dėl kažkokios nelaimės, kad yra „blogas“ ar „nusipelnęs bausmės“. Kartais žmonės girdi balsus, kurie juos kaltina ar ragina nusižudyti.
„Psichotinėje depresijoje kliedesiai dažniausiai atspindi žmogaus vidinį beviltiškumą ir kaltės jausmą, todėl ši būklė ypač pavojinga.“
Dr. Elyn Saks, psichiatrė
Svarbu suprasti, kad tokioje būsenoje žmogus dažnai pats nebesugeba objektyviai įvertinti situacijos. Todėl artimieji gali pastebėti, kad žmogaus elgesys tampa neįprastas, jis pradeda kalbėti apie keistus įsitikinimus arba atrodo tarsi labai išsigandęs.
Depresijos su psichoze simptomai
| Simptomų grupė | Kaip pasireiškia? |
|---|---|
| Sunkios depresijos požymiai | Beviltiškumas, energijos stoka, nemiga, gyvenimo prasmės praradimas |
| Kliedesiai | Klaidingi įsitikinimai, dažnai susiję su kaltės ar bausmės tema |
| Haliucinacijos | Balsų girdėjimas ar vaizdų matymas, kurių realybėje nėra |
| Didelis nerimas ir baimė | Žmogus gali atrodyti išsigandęs, sutrikęs, atsiribojęs |
| Savižudybės rizika | Mintys apie mirtį, savęs žalojimą ar pavojingi impulsai |
Kodėl depresija gali sukelti psichozę?
Depresija su psichoze dažnai atrodo sunkiai suprantama, nes daugeliui žmonių depresija siejasi tik su liūdesiu ar energijos stoka. Todėl natūraliai kyla klausimas: kaip depresija gali tapti tokia gili, kad žmogus pradeda prarasti realybės pojūtį?
Psichotinė depresija dažniausiai atsiranda tuomet, kai nuotaikos sutrikimas tampa itin sunkus ir ilgalaikis. Smegenys, nuolat būdamos stipraus streso ir cheminio disbalanso būsenoje, pradeda kitaip apdoroti informaciją. Tai gali paveikti mąstymą, suvokimą ir emocinį atsaką į aplinką.
Mokslininkai mano, kad šioje būsenoje svarbų vaidmenį atlieka neurotransmiteriai – serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas. Kai jų pusiausvyra sutrinka, žmogus gali patirti ne tik depresiją, bet ir kliedesius ar haliucinacijas.
Dažnai psichozės turinys nėra atsitiktinis. Jis atspindi žmogaus vidinį beviltiškumą, kaltės jausmą ir savęs nuvertinimą. Pavyzdžiui, žmogus gali būti įsitikinęs, kad jis padarė kažką neatleistino, kad yra našta artimiesiems arba kad pasaulis netrukus sugrius. Tokie įsitikinimai nėra paprastos „blogos mintys“ – tai ligos sukelti kliedesiai, kurių žmogus pats negali paneigti.
„Psichotinė depresija dažniausiai pasireiškia tada, kai depresijos sunkumas peržengia ribą ir paveikia žmogaus realybės suvokimą, sukeldama kliedesius ar haliucinacijas.“
Dr. Anthony Rothschild, psichiatras
Taip pat svarbu žinoti, kad kai kuriems žmonėms yra didesnė rizika patirti psichozę depresijos metu. Tai gali būti susiję su genetiniu polinkiu, ankstesniais psichikos sutrikimais, stipriomis traumomis ar ilgalaikiu stresu.
Kartais psichotinė depresija gali būti pirmasis ženklas, kad žmogui reikalinga labai intensyvi psichiatrinė pagalba, nes savižudybės rizika šioje būsenoje yra ypač didelė.
Kas didina depresijos su psichoze riziką?
| Rizikos veiksnys | Kodėl svarbus? |
|---|---|
| Labai sunki ir užsitęsusi depresija | Kuo gilesnė depresija, tuo didesnė psichozės tikimybė |
| Genetinis polinkis | Šeimoje buvę psichikos sutrikimai gali didinti riziką |
| Trauminiai išgyvenimai | Stiprios emocinės traumos gali paskatinti sunkesnę ligos formą |
| Ilgalaikis stresas ir miego trūkumas | Smegenys tampa labiau pažeidžiamos psichozės simptomams |
| Ankstesni psichozės epizodai | Padidėja pasikartojimo tikimybė |
Ar tai pavojinga? Kada būtina skubi pagalba?
Depresija su psichoze yra viena pavojingiausių depresijos formų, nes ji paveikia ne tik žmogaus nuotaiką, bet ir jo realybės suvokimą. Tokia būsena gali būti itin sunki tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems, nes žmogus gali nebesuprasti, kas yra tikra, o kas – ligos sukelti išgyvenimai.
Didžiausias pavojus yra tai, kad psichozės simptomai dažnai sustiprina beviltiškumą ir savižudybės riziką. Jei žmogus girdi balsus, kurie jį kaltina ar ragina pasitraukti iš gyvenimo, arba jei jis tvirtai tiki, kad jo laukia neišvengiama bausmė, situacija gali tapti kritinė.
Svarbu suprasti, kad tai nėra silpnumo požymis. Tai medicininė būklė, kuri reikalauja skubios profesionalios pagalbos, dažnai net hospitalizacijos, kad žmogus būtų apsaugotas ir galėtų gauti intensyvų gydymą.
„Psichotinė depresija yra neatidėliotina būklė, nes žmogaus mąstymas gali tapti pavojingai iškreiptas, o savižudybės rizika yra labai didelė.“
Dr. Kay Redfield Jamison, psichiatrė
Skubi pagalba būtina, jei žmogus:
- kalba apie norą mirti ar nusižudyti
- girdi balsus ar mato vaizdus, kurie jį gąsdina
- tiki, kad yra kaltas dėl katastrofos ar nusipelnęs bausmės
- nebegali pasirūpinti savimi (nevalgo, negeria, nesikelia iš lovos)
- elgiasi neįprastai, atrodo labai sutrikęs ar išsigandęs
Tokiais atvejais reikia nedelsiant kreiptis į skubią psichiatrinę pagalbą arba kviesti greitąją pagalbą. Artimųjų vaidmuo čia labai svarbus, nes žmogus pats dažnai nebesuvokia situacijos rimtumo.
Svarbu prisiminti, kad laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę. Depresija su psichoze yra gydoma, tačiau ji reikalauja intensyvaus ir profesionalaus gydymo.
Diagnozė ir gydymas: kaip gydoma depresija su psichoze?
Depresija su psichoze yra būklė, kuri beveik visada reikalauja specializuotos psichiatrinės pagalbos. Skirtingai nei lengvesnės depresijos formos, psichotinė depresija negali būti gydoma vien tik pokalbiais ar savipagalbos metodais, nes žmogaus realybės suvokimas šiuo metu yra sutrikęs.
Diagnozę nustato psichiatras, įvertinęs depresijos simptomų sunkumą ir psichozės požymius. Gydytojas klausia apie žmogaus nuotaiką, miegą, mintis, savijautą, taip pat apie tai, ar žmogus negirdi balsų, neturi kliedesinių įsitikinimų ar stipraus nerimo.
Kartais atliekami ir papildomi tyrimai, kad būtų atmestos kitos galimos priežastys, pavyzdžiui, neurologinės ligos ar medžiagų poveikis.
Gydymas dažniausiai yra kompleksinis ir apima kelias pagrindines kryptis.
Pirmasis pasirinkimas dažniausiai yra vaistų derinys: antidepresantai kartu su antipsichotikais. Antidepresantai padeda stabilizuoti nuotaiką, o antipsichotikai mažina kliedesius ir haliucinacijas. Šis derinys yra laikomas vienu efektyviausių psichotinės depresijos gydymo būdų.
„Psichotinė depresija dažniausiai gydoma antidepresanto ir antipsichotiko kombinacija, nes vien antidepresanto dažnai nepakanka.“
Dr. Alan Schatzberg, psichiatras
Daugeliu atvejų rekomenduojama hospitalizacija, ypač jei yra savižudybės rizika arba žmogus nebegali pasirūpinti savimi. Ligoninėje galima užtikrinti saugumą ir greitesnį gydymo poveikį.
Kai kuriais atvejais, ypač jei vaistai neveikia pakankamai greitai, gali būti taikoma elektrokonvulsinė terapija (EKT). Nors visuomenėje ji dažnai apipinta mitais, šiuolaikinė EKT yra saugi ir laikoma vienu efektyviausių metodų sunkiai psichotinei depresijai gydyti.
Pagrindiniai depresijos su psichoze gydymo metodai
| Gydymo būdas | Kada taikomas? | Ką jis padeda pasiekti? |
|---|---|---|
| Antidepresantai | Nuotaikos stabilizavimui | Mažina depresijos simptomus |
| Antipsichotikai | Esant kliedesiams ar haliucinacijoms | Atkuria realybės suvokimą |
| Hospitalizacija | Jei yra pavojus sau ar kitiems | Užtikrina saugumą ir intensyvią priežiūrą |
| Elektrokonvulsinė terapija (EKT) | Sunkiems ar atspariems atvejams | Greitas pagerėjimas, kai vaistai nepadeda |
| Psichoterapija po stabilizacijos | Atsigavimo ir prevencijos etapui | Padeda išmokti valdyti ligą ir sumažinti atkryčio riziką |
Svarbu pabrėžti, kad žmogus su psichotine depresija nėra kaltas dėl savo būklės. Tai liga, kuri reikalauja gydymo taip pat, kaip ir bet kuri kita sunki medicininė būklė. Su tinkama pagalba dauguma žmonių pasveiksta ir gali grįžti į pilnavertį gyvenimą.
Nauda ir rizikos gydant depresiją su psichoze laiku
Depresija su psichoze yra labai sunki, tačiau kartu ir gydoma būklė. Laiku pradėtas gydymas dažnai lemia, ar žmogus greitai stabilizuosis ir grįš į saugią būseną, ar liga progresuos ir taps pavojinga gyvybei.
Didžiausia nauda yra tai, kad tinkamai parinktas gydymas padeda sumažinti tiek depresijos simptomus, tiek psichozės požymius. Žmogus vėl pradeda aiškiau mąstyti, atsiranda emocinis stabilumas, mažėja beviltiškumas ir savižudybės rizika.
Taip pat labai svarbu, kad ankstyva pagalba apsaugo žmogų nuo ilgalaikių komplikacijų: socialinės izoliacijos, darbo praradimo, santykių griūties ar pasikartojančių ligos epizodų.
Ignoruojant šią būklę, rizika tampa itin didelė. Psichozė gali pastūmėti žmogų į pavojingus sprendimus, o depresijos gylis gali tapti nepakeliamas. Todėl ši diagnozė visada turėtų būti vertinama kaip neatidėliotina.
Nauda, kai gydymas pradedamas laiku
- Greitesnis realybės suvokimo atsistatymas ir psichozės simptomų sumažėjimas.
- Mažėja savižudybės rizika ir pavojingi impulsai.
- Žmogus gali grįžti į kasdienį gyvenimą ir santykius.
- Užkertamas kelias ligos progresavimui ir atkryčiams.
- Artimieji gauna aiškų gydymo planą ir daugiau saugumo.
Rizikos, jei būklė negydoma
- Didelė savižudybės ar savęs žalojimo tikimybė.
- Psichozės simptomai gali stiprėti ir tapti pavojingi.
- Žmogus gali nebesugebėti pasirūpinti savimi.
- Didėja hospitalizacijos ir ilgalaikio gydymo poreikis.
- Ilgainiui gali sutrikti socialinis ir profesinis gyvenimas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie depresiją su psichoze
Ar depresija su psichoze yra išgydoma?
Ar žmogus visada turi būti hospitalizuojamas?
Ar psichozė reiškia šizofreniją?
Kiek laiko trunka gydymas?
Ką daryti artimiesiems, jei žmogus girdi balsus?
