Dengė karštinė yra virusinė infekcija, plintanti per uodų įkandimus, dažniausiai tropinėse ir subtropinėse šalyse. Liga gali prasidėti staiga – aukšta temperatūra, stiprūs raumenų ir sąnarių skausmai, galvos skausmas bei bėrimas.
Daugeliu atvejų dengė karštinė praeina savaime, tačiau kai kuriems žmonėms gali išsivystyti sunki forma, sukelianti kraujavimą ar pavojingą skysčių netekimą. Todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir žinoti, kada būtina skubi medicininė pagalba.
- Kas tai? Virusinė infekcija, plintanti per uodų įkandimus.
- Kur paplitusi? Tropinėse ir subtropinėse šalyse (Azija, Afrika, Pietų Amerika).
- Pagrindiniai simptomai Aukšta temperatūra, stiprūs kūno skausmai, bėrimas.
- Kuo pavojinga? Kai kuriais atvejais gali sukelti hemoraginę dengę ir šoką.
- Gydymas Specifinio vaisto nėra, taikomas simptominis gydymas ir skysčių palaikymas.
Kas yra dengė karštinė?
Dengė karštinė yra ūmi virusinė liga, kurią sukelia dengės virusas. Jis plinta per Aedes genties uodus, kurie aktyviausi dienos metu, ypač rytais ir vakare.
Liga dažniausiai pasitaiko šalyse, kur šiltas ir drėgnas klimatas sudaro idealias sąlygas uodams daugintis. Keliautojai, grįžę iš tropinių regionų, kartais pirmą kartą susiduria su šia infekcija.
„Dengė karštinė yra viena sparčiausiai plintančių uodų pernešamų virusinių ligų pasaulyje, todėl prevencija keliaujant yra itin svarbi.“
Dr. Anthony Fauci, infekcinių ligų specialistas
Svarbiausia žinia pacientui: dauguma žmonių pasveiksta per 1–2 savaites, tačiau būtina stebėti simptomus, nes sunki forma gali būti pavojinga.
Kaip užsikrečiama dengė karštine?
Dengė karštinė plinta ne per žmogaus kontaktą, o per uodų įkandimus. Tai viena svarbiausių žinių, nes daugelis žmonių iš pradžių bijo, kad liga gali būti perduodama kosint ar būnant šalia sergančiojo. Tačiau pagrindinis infekcijos šaltinis yra uodai.
Dengės virusą perneša Aedes genties uodai, dažniausiai Aedes aegypti ir Aedes albopictus. Šie uodai skiriasi nuo įprastų – jie aktyvūs dienos metu, todėl įkandimai gali įvykti net ryte ar popiet.
Uodas užsikrečia įkandęs žmogų, kuris jau serga dengė karštine. Po kelių dienų virusas uodo organizme išplinta, ir tuomet įkandęs kitą žmogų uodas perduoda infekciją.
Svarbu suprasti, kad liga dažniausiai paplitusi tropiniuose regionuose, todėl didžiausia rizika kyla keliautojams, kurie lankosi:
- Pietryčių Azijoje
- Indijoje ir Šri Lankoje
- Pietų Amerikoje
- Afrikos tropinėse šalyse
- Karibų salose
„Dengės virusą platina dieniniai uodai, todėl apsauga nuo įkandimų turi būti taikoma visą dieną, ne tik naktį.“
Dr. Tom Frieden, visuomenės sveikatos specialistas
Infekcija dažniausiai pasireiškia po 4–10 dienų nuo įkandimo, todėl simptomai gali prasidėti jau grįžus iš kelionės.
Kur dažniausiai užsikrečiama dengė karštine?
| Regionas | Rizikos lygis | Kodėl svarbu saugotis? |
|---|---|---|
| Pietryčių Azija | Labai didelis | Dažni protrūkiai ir daug uodų miestuose |
| Pietų Amerika | Didelis | Virusas paplitęs daugelyje šalių |
| Afrikos tropikai | Vidutinis–didelis | Plinta sezoniškai, dažnai nepastebima |
| Karibų salos | Didelis | Turistų zonose pasitaiko protrūkių |
| Europa (įskaitant Lietuvą) | Labai mažas | Uodai neperneša viruso vietiniu mastu |
Svarbiausia prevencijos priemonė yra apsauga nuo uodų įkandimų: repelentai, ilgi drabužiai ir tinklai. Keliaujant į rizikos zonas tai yra efektyviausia apsauga.
Kokie simptomai būdingi dengė karštinei?
Dengė karštinė dažniausiai prasideda staiga ir gali labai išgąsdinti, nes simptomai primena sunkų gripą. Žmogus dar vakar galėjo jaustis visiškai gerai, o šiandien jau pakyla aukšta temperatūra, atsiranda stiprus silpnumas ir kūno skausmai.
Liga dažniausiai pasireiškia praėjus 4–10 dienų po užsikrėtimo, todėl simptomai gali atsirasti net grįžus iš kelionės.
Vienas būdingiausių požymių yra labai aukštas karščiavimas, dažnai siekiantis 39–40 °C. Taip pat dažnai pasireiškia stiprūs raumenų ir sąnarių skausmai, dėl kurių dengė kartais vadinama „kaulus laužančia karštine“.
Kitas svarbus simptomas yra galvos skausmas, ypač už akių, kuris gali būti labai intensyvus.
Kai kuriems žmonėms atsiranda odos bėrimas, kuris pasireiškia po kelių dienų nuo karščiavimo pradžios.
„Dengė karštinė dažnai sukelia labai stiprius raumenų ir sąnarių skausmus, kurie išskiria ją iš daugelio kitų virusinių infekcijų.“
Dr. Paul Offit, infekcinių ligų specialistas
Dauguma atvejų yra lengvi arba vidutinio sunkumo, tačiau simptomai gali būti labai varginantys.
Dažniausi simptomai:
- aukšta temperatūra (39–40 °C)
- stiprus galvos skausmas
- skausmas už akių
- raumenų ir sąnarių skausmai
- pykinimas ar vėmimas
- odos bėrimas
- bendras silpnumas ir nuovargis
- padidėję limfmazgiai
Pagrindiniai dengė karštinės simptomai
| Simptomas | Kada dažniausiai pasireiškia? |
|---|---|
| Aukštas karščiavimas | Pirmosios 2–7 ligos dienos |
| Raumenų ir sąnarių skausmai | Kartu su karščiavimu |
| Galvos skausmas už akių | Ankstyvas ligos požymis |
| Bėrimas | Dažniausiai po 3–5 dienų |
| Pykinimas, vėmimas | Vidutinio sunkumo atvejais |
Svarbu atkreipti dėmesį: jei po karščiavimo atsiranda kraujavimo požymių, stiprus pilvo skausmas ar žmogus tampa labai silpnas, tai gali reikšti pavojingą ligos formą.
Sunki dengė forma: kada liga tampa pavojinga?
Dauguma žmonių dengė karštine perserga be ilgalaikių pasekmių, tačiau svarbu žinoti, kad kai kuriais atvejais liga gali pereiti į sunkią formą. Tai yra momentas, kai būtina nedelsti ir kreiptis į gydytojus.
Sunki dengė karštinė (kartais vadinama hemoragine dengė) gali sukelti kraujavimą, pavojingą skysčių nutekėjimą iš kraujagyslių ir net šoką. Ši forma dažniau pasitaiko žmonėms, kurie jau anksčiau buvo užsikrėtę kitu dengės viruso tipu, taip pat vaikams ar žmonėms su nusilpusiu organizmu.
Pavojingiausias laikotarpis dažnai prasideda tada, kai karščiavimas pradeda mažėti. Tai gali klaidinti, nes žmogus mano, kad sveiksta, tačiau tuo metu organizme gali prasidėti komplikacijos.
„Sunki dengė dažniausiai išsivysto kritiniu laikotarpiu, kai temperatūra krenta, todėl būtina stebėti įspėjamuosius ženklus.“
Dr. Scott Halstead, tropinių ligų specialistas
Įspėjamieji simptomai, kurie gali rodyti sunkią dengę:
- stiprus pilvo skausmas
- nuolatinis vėmimas
- kraujavimas iš nosies ar dantenų
- kraujas šlapime ar išmatose
- didelis silpnumas, mieguistumas
- šaltos galūnės, blyškumas
- dusulys
- staigus kraujospūdžio kritimas
Tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba, nes sunki dengė gali progresuoti labai greitai.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
| Įspėjamasis ženklas | Ką tai gali reikšti? |
|---|---|
| Kraujavimas (nosis, dantenos) | Hemoraginės dengės rizika |
| Stiprus pilvo skausmas | Vidinis skysčių nutekėjimas |
| Nuolatinis vėmimas | Dehidratacija ir komplikacijų pradžia |
| Silpnumas, alpimas | Kraujospūdžio kritimas, šoko pavojus |
| Dusulys | Skysčių kaupimasis organizme |
Svarbiausia žinutė pacientui: jei po kelionės į tropikus pasireiškia aukšta temperatūra ir vėliau atsiranda kraujavimo ar stipraus silpnumo požymių, reikia nedelsiant kreiptis į ligoninę.
Diagnozė ir gydymas: ką daro gydytojai?
Jeigu žmogus po kelionės į tropines šalis staiga suserga aukštu karščiavimu, gydytojams labai svarbu kuo greičiau įvertinti, ar tai gali būti dengė karštinė. Kadangi simptomai panašūs į gripą ar kitas virusines infekcijas, tiksliai diagnozei reikalingi laboratoriniai tyrimai.
Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis kelionės istorija, simptomais ir kraujo tyrimų rezultatais. Gydytojas paklaus, kur žmogus keliavo, ar buvo daug uodų, kada prasidėjo karščiavimas.
Specifiniai tyrimai gali aptikti dengės virusą arba antikūnus kraujyje. Taip pat labai svarbu stebėti trombocitų kiekį, nes sunkios formos metu jis gali pavojingai sumažėti.
„Dengės gydymas daugiausia yra palaikomasis, tačiau ankstyvas komplikacijų atpažinimas gali išgelbėti gyvybę.“
Dr. Jeremy Farrar, tropinių infekcijų specialistas
Svarbu žinoti, kad specifinio antivirusinio vaisto dengė karštinei nėra. Gydymas orientuotas į simptomų palengvinimą ir komplikacijų prevenciją.
Dažniausiai taikoma:
- pakankamas skysčių vartojimas, kad būtų išvengta dehidratacijos
- karščiavimo mažinimas paracetamoliu
- poilsis ir organizmo stebėjimas
- ligoninė sunkiais atvejais, kai kyla kraujavimo ar šoko rizika
Labai svarbu vengti aspirino ir ibuprofeno, nes jie gali didinti kraujavimo riziką.
Kaip gydoma dengė karštinė?
| Gydymo priemonė | Kada taikoma? | Ką padeda pasiekti? |
|---|---|---|
| Skysčių palaikymas | Visais atvejais | Apsaugo nuo dehidratacijos ir šoko |
| Paracetamolis | Karščiavimui ir skausmui mažinti | Palengvina simptomus saugiai |
| Ligoninės stebėjimas | Esant įspėjamiesiems ženklams | Užtikrina greitą komplikacijų gydymą |
| Trombocitų kontrolė | Sunkesniais atvejais | Padeda įvertinti kraujavimo riziką |
| Intensyvi terapija | Esant šokui ar hemoraginei formai | Gelbsti gyvybę kritiniais atvejais |
Nauda ir rizikos gydant laiku
Dengė karštinė dažniausiai praeina savaime, tačiau laiku stebint būklę galima išvengti pavojingų komplikacijų. Ankstyvas gydytojų įvertinimas leidžia užtikrinti tinkamą skysčių balansą ir pastebėti įspėjamuosius ženklus.
Nauda, kai liga prižiūrima laiku
- Sumažėja šoko ir sunkių komplikacijų rizika.
- Užtikrinamas pakankamas skysčių balansas.
- Greitai atpažįstami pavojingi kraujavimo požymiai.
- Pacientas saugiau sveiksta prižiūrimas medikų.
Rizikos, jei liga ignoruojama
- Gali išsivystyti hemoraginė dengė ir kraujavimas.
- Staigus kraujospūdžio kritimas ir šokas.
- Dehidratacija dėl karščiavimo ir vėmimo.
- Gyvybei pavojingos komplikacijos be gydymo.
Dažniausiai užduodami klausimai apie dengė karštinę
Ar dengė karštinė užkrečiama nuo žmogaus žmogui?
Kiek laiko trunka dengė karštinė?
Ar galima dengė karštine užsikrėsti Lietuvoje?
Kada dengė karštinė tampa pavojinga?
Kokių vaistų negalima vartoti sergant dengė karštine?
Ar yra vakcina nuo dengės?
Ar galima dengė karštine susirgti antrą kartą?
Kaip geriausiai apsisaugoti keliaujant?
Kiti straipsniai
