Autizmas dažnai suvokiamas kaip vaikystėje nustatomas sutrikimas, tačiau nemažai žmonių apie jį sužino tik suaugę. Kai kuriems tai paaiškina ilgus metus patirtą socialinį nuovargį, sunkumus santykiuose ar jausmą, kad pasaulis reikalauja nuolatinio prisitaikymo. Kiti apie autizmą pradeda galvoti tik susidūrę su nerimu, perdegimu ar pakartotiniais nesusipratimais darbe ir asmeniniame gyvenime.
- Kas tai? Neurovystymosi ypatumas, veikiantis bendravimą, pojūčių apdorojimą ir elgesio modelius.
- Kaip pasireiškia suaugus? Sunkumais socialinėse situacijose, padidintu jautrumu aplinkai, poreikiu rutinai, intensyviais interesais.
- Kodėl dažnai lieka neatpažintas? Dėl prisitaikymo ir maskavimo, socialinių lūkesčių bei riboto supratimo apie autizmą suaugusiems.
- Kaip nustatomas? Atliekant išsamų specialistų vertinimą, paremtą pokalbiais, klausimynais ir gyvenimo istorija.
- Ką keičia diagnozė? Padeda geriau suprasti save, pritaikyti aplinką ir pasirinkti tinkamą pagalbą.
- Kada kreiptis pagalbos? Kai simptomai trukdo darbui, santykiams ar emocinei savijautai.
Kas yra autizmas suaugusiems
Autizmas suaugusiems – tai tas pats autizmo spektro sutrikimas, kuris egzistuoja nuo vaikystės, tačiau dėl įvairių priežasčių nebuvo atpažintas ar diagnozuotas anksčiau. Tai ne liga ir ne psichikos sutrikimas, o neurologinis skirtumas, lemiantis, kaip žmogus suvokia informaciją, bendrauja ir reaguoja į aplinką.
Sąvoka „spektro“ reiškia, kad autizmas gali pasireikšti labai įvairiai. Vieni suaugusieji turi subtilius bruožus ir geba savarankiškai prisitaikyti, kiti patiria ryškesnių iššūkių socialinėse situacijose, darbe ar kasdienėje rutinoje. Dėl šios įvairovės autizmas suaugusiesiems dažnai lieka nepastebėtas arba klaidingai priskiriamas nerimui, depresijai ar asmenybės ypatumams.
Kaip pabrėžia klinikinis psichologas dr. Tony Attwood:
„Daugeliui suaugusiųjų autizmo diagnozė nėra apribojimas – tai raktas į savęs supratimą ir savęs priėmimą.“
Autizmo simptomai suaugusiems
Autizmo simptomai suaugusiesiems gali būti subtilūs ir ilgą laiką maskuojami. Dėl to žmogus dažnai pats save laiko „tiesiog jautresniu“, „per daug mąstančiu“ ar „socialiai pavargstančiu“. Svarbu suprasti, kad simptomai pasireiškia nevienodai, o jų intensyvumas gali kisti priklausomai nuo aplinkos ir gyvenimo etapų.
Socialinės sąveikos ir bendravimo ypatumai
Daugeliui autizmo spektre esančių suaugusiųjų socialinės situacijos reikalauja daug energijos. Pokalbiai, ypač neformalūs, gali kelti įtampą, o socialinės „nerašytos taisyklės“ – būti sunkiai suprantamos. Tai nereiškia, kad žmogus nenori bendrauti, dažniau tai reiškia, kad bendravimas sekina.
Jautrumas aplinkos dirgikliams
Padidintas jautrumas pojūčiams yra labai dažnas. Triukšmas, ryški šviesa, kvapai ar tam tikros tekstūros gali sukelti stiprų diskomfortą, nerimą ar net fizinį išsekimą. Ilgainiui tai gali lemti vengimą tam tikrų vietų ar situacijų.
Elgesio, mąstymo ir rutinos ypatumai
Struktūra ir nuspėjamumas padeda jaustis saugiai. Netikėti planų pokyčiai, neaiškios užduotys ar chaotiška aplinka gali kelti didelį stresą. Tuo pačiu dažnai pasireiškia gilūs, intensyvūs interesai, kurie teikia pasitenkinimą ir padeda susikoncentruoti.
Kaip šie simptomai pasireiškia kasdienybėje
| Simptomų sritis | Kaip gali pasireikšti | Kasdienis pavyzdys |
|---|---|---|
| Socialinė sąveika | Sunkumai palaikant pokalbį, socialinis nuovargis | Po susitikimų ar vakarėlių reikia ilgo laiko atsigauti |
| Pojūčių jautrumas | Triukšmas ar šviesa sukelia dirglumą ar nerimą | Sunku dirbti atviro tipo biure dėl garsų |
| Rutina ir pokyčiai | Stresas keičiantis planams | Netikėtas susitikimo atšaukimas sukelia didelę įtampą |
| Interesai | Labai gilus susidomėjimas konkrečia tema | Valandų valandos skiriamos vienai veiklai ar sričiai |
| Emocijų raiška | Sunku atpažinti ar išreikšti emocijas | Kiti gali manyti, kad žmogus šaltas ar abejingas |
Kodėl autizmas dažnai lieka nediagnozuotas iki pilnametystės
Daugelis suaugusiųjų, kurie vėliau sužino esantys autizmo spektre, vaikystėje nebuvo laikomi turinčiais raidos sutrikimą. Jie galėjo gerai mokytis, būti ramūs, paklusnūs ar tiesiog „uždari“. Dėl to jų sunkumai buvo laikomi asmenybės bruožais, o ne neurologiniais ypatumais.
Be to, ilgą laiką autizmo supratimas buvo siauras ir orientuotas į ryškius vaikystės simptomus, todėl subtilesni autizmo požymiai liko nepastebėti.
Maskavimas ir prisitaikymas
Vienas pagrindinių veiksnių, kodėl autizmas neatpažįstamas iki pilnametystės, yra maskavimas. Tai sąmoningas arba nesąmoningas bandymas prisitaikyti prie socialinių lūkesčių, slopinant natūralius reakcijų ar elgesio būdus.
Maskavimas gali pasireikšti:
- išmoktu akių kontaktu ar socialinėmis frazėmis,
- elgesio kopijavimu iš kitų,
- nuolatiniu savęs stebėjimu socialinėse situacijose,
- emocijų slėpimu.
Nors iš išorės toks prisitaikymas gali atrodyti sėkmingas, ilgainiui jis dažnai sukelia lėtinį nuovargį, nerimą ar perdegimą. Būtent šie sunkumai neretai ir tampa priežastimi, dėl kurios suaugusieji pradeda ieškoti atsakymų.
Kaip pažymi klinikinis psichologas dr. Tony Attwood:
„Maskavimas gali padėti trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgainiui jis kainuoja daug emocinių resursų ir gali smarkiai paveikti psichinę sveikatą.“
Skirtumai tarp vyrų ir moterų
Autizmo diagnozė suaugus dažniau nustatoma vyrams, tačiau tai nereiškia, kad moterys rečiau turi autizmo spektro ypatumų. Priešingai – moterims autizmas dažnai lieka nepastebėtas ilgiau.
Tai lemia keli veiksniai:
- mergaitės nuo mažens labiau skatinamos prisitaikyti socialiai,
- autizmo simptomai moterims dažnai pasireiškia subtiliau,
- intensyvūs interesai gali būti socialiai „priimtinesni“,
- emociniai sunkumai dažniau priskiriami nerimui ar depresijai.
Dėl šių priežasčių daugelis moterų apie autizmą sužino tik suaugusios, dažnai po ilgo psichologinių sunkumų laikotarpio.
Autizmo diagnostika suaugusiems
Autizmo diagnostika suaugusiesiems gali kelti nerimo, ypač jei žmogus ilgą laiką abejojo savo patirtimis arba buvo gavęs kitų psichikos sveikatos diagnozių. Svarbu žinoti, kad autizmas gali būti nustatytas bet kuriame amžiuje, o pats diagnostikos procesas yra orientuotas ne į „etiketės uždėjimą“, o į gilesnį žmogaus patirties supratimą.
Diagnostika dažniausiai atliekama planuotai, per kelis etapus, ir remiasi ne vien testais, bet ir išsamiu pokalbiu apie visą gyvenimo eigą.
Kaip vyksta diagnostinis procesas
Autizmo diagnostika suaugusiesiems paprastai apima kelis pagrindinius žingsnius. Pirmiausia vyksta pokalbis su specialistu, kurio metu aptariami dabartiniai sunkumai, vaikystės patirtys, socialiniai santykiai, darbas ir kasdienė savijauta.
Dažniausiai diagnostikoje dalyvauja:
- klinikinis psichologas,
- psichiatras,
- kartais neurologas ar kitas specialistas.
Gali būti naudojami struktūruoti klausimynai ir interviu, vertinantys socialinę komunikaciją, elgesio modelius ir pojūčių jautrumą. Kai kuriais atvejais naudinga artimo žmogaus (tėvų, partnerio) pateikiama informacija apie ankstyvąją raidą, tačiau tai nėra privaloma sąlyga, ypač jei tokios informacijos nėra.
Svarbu suprasti, kad nėra vieno testo, kuris „patvirtintų“ autizmą. Diagnozė nustatoma įvertinus visumą, atsižvelgiant į tarptautinius diagnostinius kriterijus.
Ar galima diagnozuoti autizmą bet kuriame amžiuje
Taip, autizmas gali būti diagnozuotas bet kuriame amžiuje. Nors tai yra neurovystymosi ypatumas, egzistuojantis nuo vaikystės, atpažinimas dažnai įvyksta vėliau, kai žmogus pradeda ieškoti paaiškinimo ilgalaikiams sunkumams.
Suaugusiųjų diagnostika turi savų iššūkių, nes daugelis simptomų būna maskuojami arba prisitaikyti prie aplinkos. Tačiau patyrę specialistai geba atpažinti šiuos bruožus ir įvertinti juos platesniame kontekste.
Kaip pažymi psichiatras dr. Simon Baron-Cohen:
„Autizmo diagnozė suaugusiesiems gali tapti ne pabaiga, o pradžia – galimybe suprasti save be nuolatinio savęs kaltinimo.“
Nauda ir iššūkiai gavus autizmo diagnozę suaugus
Autizmo diagnozė suaugus dažnai sukelia daug emocijų – nuo palengvėjimo iki nerimo ar net liūdesio. Tai natūrali reakcija. Svarbu suprasti, kad diagnozė pati savaime nepakeičia žmogaus, tačiau ji gali pakeisti tai, kaip žmogus supranta save ir savo patirtis.
Nauda, kai autizmo diagnozė nustatoma suaugus
- Aiškesnis savęs supratimas ir ankstesnių patirčių paaiškinimas.
- Sumažėja savikritika ir jausmas, kad „kažkas su manimi ne taip“.
- Galimybė pritaikyti aplinką pagal savo poreikius.
- Lengviau ieškoti tinkamos psichologinės ar socialinės pagalbos.
- Pagerėja emocinė savijauta ir savęs priėmimas.
Iššūkiai, su kuriais gali tekti susidurti
- Emocinis procesas priimant diagnozę ir peržiūrint praeitį.
- Baime ar nežinia, kaip diagnozę priims artimieji ar darbdavys.
- Ribotas specializuotos pagalbos prieinamumas.
- Stereotipai ir visuomenės nesupratimas.
- Laikas, reikalingas išmokti naujų savipagalbos strategijų.
Gyvenimas su autizmo diagnoze
Gyvenimas su autizmo diagnoze suaugus dažnai tampa perėjimu nuo nuolatinio prisitaikymo prie sąmoningo savęs supratimo. Diagnozė nereiškia, kad reikia iš esmės keisti save, tačiau ji leidžia keisti aplinką, lūkesčius ir strategijas taip, kad kasdienybė būtų mažiau sekinanti.
Darbas ir karjera
Darbo aplinka yra viena sričių, kur autizmo spektro ypatumai gali būti ir iššūkis, ir stiprybė. Kai kuriems suaugusiesiems sunku dirbti triukšmingose, neapibrėžtose ar dažnai besikeičiančiose aplinkose, ypač jei trūksta aiškios struktūros.
Tuo pačiu daugelis autizmo spektre esančių žmonių pasižymi:
- gebėjimu giliai susikoncentruoti,
- dėmesiu detalėms,
- nuoseklumu ir patikimumu,
- analitiniu ar kūrybiniu mąstymu.
Diagnozė gali padėti aiškiau įvardyti savo poreikius, prašyti pagrįstų darbo sąlygų pritaikymų ar rinktis veiklas, kurios labiau atitinka individualų darbo stilių.
Santykiai ir šeima
Santykiai dažnai tampa sritimi, kurioje suaugusieji su autizmo spektro ypatumais patiria daugiausia nesusipratimų. Sunku gali būti ne jausmų gylis, o jų išreiškimas ar interpretavimas.
Diagnozė gali padėti:
- geriau paaiškinti savo reakcijas partneriui ar šeimai,
- nustatyti aiškesnes ribas,
- sumažinti abipusį kaltinimą santykiuose.
Atviras bendravimas apie poreikius, poilsio laiką ir sensorinius dirgiklius dažnai pagerina santykių kokybę ir sumažina įtampą.
Psichologinė savijauta
Daugelis suaugusiųjų, kurie vėliau sužino apie autizmą, ilgą laiką gyveno su padidėjusiu nerimu, perdegimu ar žema saviverte. Tai dažnai susiję ne su pačiu autizmu, o su nuolatiniu bandymu atitikti aplinkos lūkesčius.
Po diagnozės svarbūs tampa:
- savipagalbos įgūdžiai,
- realistiški lūkesčiai sau,
- poilsio ir atsigavimo planavimas,
- specialistų pagalba, kai jos reikia.
Kaip pabrėžia klinikinis psichologas dr. Tony Attwood:
„Kai žmogus pradeda gyventi pagal savo neurologinius poreikius, o ne prieš juos, emocinė savijauta dažnai ženkliai pagerėja.“
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar autizmas gali būti nustatytas suaugus?
Ar autizmas išgydomas?
Ar verta diagnozuotis, jei jau esu suaugęs?
Ar autizmas reiškia intelekto sutrikimą?
Kada būtina kreiptis pagalbos?
Kiti straipsniai
Antibakteriniai vaistai nuo balanopostito: efektyvūs gydymo metodai
