Akiduobės lūžis: simptomai, gydymas ir kada būtina operacija

Akiduobės lūžis dažniausiai įvyksta po stipraus smūgio į veidą – sporto metu, eismo įvykio, kritimo ar fizinio konflikto. Tai trauma, kuri žmogų gąsdina ne tik skausmu, bet ir staigiais regėjimo pokyčiais, akies judesių sutrikimais ar akių patinimu. Nors dalis lūžių gali gyti savaime, kai kuriais atvejais jie kelia realią grėsmę regėjimui ir reikalauja skubios operacijos. Svarbiausia – greitai atpažinti simptomus ir suprasti, kada būtina kreiptis į gydytoją.

Kas yra akiduobės lūžis

Akiduobės lūžis – tai vienos arba kelių plonų akių kaulinių sienelių įtrūkimas ar įlūžimas. Kadangi kaulai aplink akį yra labai ploni, ypač apatinė ir vidinė sienelė, stiprus smūgis sukelia vadinamąjį „blow-out“ lūžį: kaulas įlūžta į vidų, o akiduobės audiniai ar net akies raumenys gali būti įtraukti į susidariusią ertmę.

Šis lūžis pavojingas todėl, kad gali:

• sutrikdyti akies judesius,
• sukelti dvejinimąsi,
• pažeisti regėjimo nervą,
• sukelti nuolatinį akies įdubimą (enoftalmą),
• paveikti aplinkinius sinusus.

Žmogus dažnai išsigąsta iškart: akis tinsta, atsiranda mėlynė, o kartais – labai aiškus pojūtis, kad akis „netinkamai juda“ arba žiūrint aukštyn kažkas skauda. Tai pirmieji ženklai, kad būtina kreiptis į medikus.

Pagrindiniai simptomai

Akiduobės lūžis gali pasireikšti labai įvairiai – nuo lengvo patinimo iki stipraus dvejinimosi ar akies judėjimo apribojimo. Simptomai priklauso nuo to, kuri akiduobės siena pažeista ir ar į lūžio vietą įstrigo akies raumenys ar minkštieji audiniai.

Žmogus dažniausiai pastebi:

• staigų patinimą ir mėlynę aplink akį,
• skausmą bandant pajudinti akį,
• sunkumą pakelti žvilgsnį aukštyn ar nuleisti žemyn,
• jautrumo sumažėjimą skruosto srityje,
• keistą pojūtį, tarsi akies padėtis būtų pakitusi.

Jei atsiranda dvejinimasis, tai dažnai rodo, kad vienas iš akies raumenų pateko į lūžio defektą ir nebegali judėti laisvai. Ši būklė gali būti pavojinga, jei ji progresuoja arba sukelia didelį skausmą.

Dažniausi akiduobės lūžio simptomai

Kaip nustatoma diagnozė

Diagnozė dažniausiai nustatoma skubios pagalbos skyriuje. Gydytojas pirmiausia įvertina akies padėtį, patinimą, akių judesius ir regėjimą. Jei kyla įtarimas dėl lūžio, atliekami vaizdiniai tyrimai, kurie padeda tiksliai nustatyti pažeidimo vietą ir mastą.

Dažniausi tyrimai:

• Kompiuterinė tomografija (KT) – tiksliausias metodas, leidžiantis įvertinti akiduobės sienelių lūžius.
• Rentgenograma – gali parodyti stambesnius lūžius, tačiau ne visada pakankama.
• Akių judesių testai – padeda nustatyti raumenų įstrigimą.
• Regėjimo aštrumo ir akispūdžio matavimas – svarbu įvertinti galimą akies pažeidimą.

„Dažniausiai lemiamą atsakymą duoda kompiuterinė tomografija, kuri leidžia pamatyti net labai subtilius akiduobės sienelių lūžius. Kuo greičiau ištiriama, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių komplikacijų.“
— Dr. Michael Turner, MD, Ophthalmology, Johns Hopkins Medicine

Gydymo būdai

Akiduobės lūžio gydymas priklauso nuo to, kokio dydžio yra lūžis, ar įtraukta akies raumenų, ir ar žmogus turi dvejinimąsi, skausmą bei regėjimo pokyčius. Ne visi lūžiai reikalauja operacijos: dalis jų gyja savaime, tačiau svarbu atidžiai stebėti paciento būklę pirmąsias dienas po traumos.

Pagrindiniai gydymo tikslai:

• sumažinti patinimą ir skausmą,
• išvengti infekcijos,
• užtikrinti normalų akies judėjimą,
• apsaugoti regėjimą,
• atkurti akies padėtį akiduobėje.

Dažniausi gydymo metodai

„Svarbiausia įvertinti, ar yra akies judesių apribojimas ir dvejinimasis. Jei raumuo įstrigęs, laukti negalima – kuo greičiau jis atlaisvinamas, tuo mažesnė ilgalaikių komplikacijų rizika.“
— Dr. Jonathan Hale, MD, Oculoplastic Surgery, Cleveland Clinic

Kada būtina operacija

Ne kiekvienas akiduobės lūžis reikalauja chirurginės intervencijos, tačiau yra aiškūs požymiai, įspėjantys, kad be operacijos gresia ilgalaikiai padariniai. Chirurgas dažniausiai sprendžia pagal lūžio dydį, akies padėties pokyčius ir raumenų būklę.

Operacija būtina, kai:

• Įstringa akies raumenys: žmogus nebegali pakelti ar nuleisti žvilgsnio, atsiranda skausmas kiekvieno judesio metu.
• Dvejinis matymas nepraeina: jei diplopija išlieka praėjus 7–10 dienų ir nedidėja akies judesių amplitudė.
• Akies įdubimas (enoftalmas) > 2 mm: tai rodo didelį kaulinės sienelės defektą.
• Lūžis didesnis nei 50 % akiduobės dugno: šiuo atveju kaulas neatsistatys stabiliai.
• Sparčiai blogėja jutimai skruosto srityje: tai gali reikšti nervo kompresiją.
• Stiprus skausmas judinant akį: ypač kai skausmas kyla dėl įtempto ar pažeisto raumens.

Dažniausiai operacija atliekama per pirmąsias 2 savaites, kol audiniai dar nebuvo sukietėję ir atsigavimas vyksta lengviau.

Pooperacinė priežiūra ir gijimas

Po operacijos pacientui svarbu laikytis aiškių gydytojo nurodymų, nes nuo to tiesiogiai priklauso gijimo greitis ir galutinis rezultatas. Pirmomis dienomis įprastas patinimas, lengvas spaudimo jausmas ar tamsios mėlynės aplink akį. Tai normalu ir dažniausiai praeina per 1–2 savaites.

Kad gijimas vyktų sklandžiai, svarbu:

• vengti sunkaus fizinio krūvio ir lenkimosi žemyn,
• nemankštinti akių per stipriai, jei gydytojas to neprašė,
• saugoti operuotą vietą nuo galimų smūgių,
• kelias dienas miegoti šiek tiek pakelta galva,
• vartoti paskirtus vaistus (antibiotikus, priešuždegiminius),
• neatlikti nosies pūtimo mažiausiai 10–14 dienų, nes tai gali padidinti spaudimą akiduobėje.

Dauguma žmonių prie įprastos veiklos grįžta per 2–3 savaites, tačiau galutinis akies padėties stabilumas gali formuotis iki 3 mėnesių.

Galimos komplikacijos

Nors dauguma akiduobės lūžių sėkmingai išgydoma, svarbu žinoti, kokių komplikacijų gali kilti, ypač jei trauma buvo sunki arba gydymas vėlavo.

Dažniausios komplikacijos:

• Dvejinimasis (išliekantis diplopija): gali pasireikšti, jei raumuo ilgą laiką buvo įstrigęs arba pažeistas.
• Akies įdubimas (enoftalmas): akiduobės siena susilpnėja, todėl akis traukiasi į vidų.
• Regėjimo pablogėjimas: retais atvejais dėl uždegimo arba kraujavimo.
• Akių judesių sutrikimai: jei pažeidžiami akies raumenys ar nervai.
• Infekcijos rizika: ypač jei lūžis liečiasi su sinusais.
• Randiniai pokyčiai: gali paveikti akies padėtį arba vokų judesius.

Svarbiausia – laiku kreiptis į specialistą ir stebėti bet kokius pokyčius, nes ankstyvas gydymas dažniausiai apsaugo nuo ilgalaikių problemų.

Nauda ir rizikos

Akiduobės lūžio gydymas laiku turi didelę įtaką galutiniam rezultatui. Tinkamai parinktas gydymo metodas gali sustabdyti komplikacijas, o delsiant jos gali progresuoti. Šiame skyriuje apžvelgiama, kokie yra pagrindiniai privalumai ir kokių rizikų kyla, jei trauma ignoruojama.

Profilaktika ir kaip apsaugoti akis

Akiduobės lūžio rizika dažniausiai kyla sporto metu, eismo įvykiuose ar kritimų situacijose. Svarbiausia – apsaugoti akis nuo tiesioginio smūgio. Sportuojant kontaktines sporto šakas visuomet verta rinktis apsauginius akinius, nes jie sugeria dalį smūgio energijos ir sumažina akiduobės sienelių pažeidimą. Darbo aplinkoje, kur kyla pavojus atšokusioms dalelėms, taip pat būtinos sertifikuotos apsaugos priemonės.

Kasdienėje veikloje pravartu vengti situacijų, kurios gali baigtis staigiu smūgiu į veidą: skubėjimo laiptais, slidžių grindų ar nepakankamo apšvietimo. Po pirmo smūgio į akies sritį kelias savaites reikėtų ypač saugotis pakartotinės traumos – ji gali būti daug pavojingesnė nei pirmoji.

Esminiai dalykai, kurie padės suprasti akiduobės lūžį

Akiduobės lūžis – tai rimta veido trauma, galinti paveikti akies padėtį, judesius ir regėjimą. Pagrindiniai simptomai – dvejinimasis, akies judesių apribojimas, skausmas ir tinimas. Diagnozė nustatoma vaizdiniais tyrimais, o gydymas priklauso nuo lūžio dydžio ir raumenų būklės. Lengvi lūžiai dažnai gydomi konservatyviai, o esant raumenų įstrigimui ar didesniam defektui reikalinga operacija. Laiku suteikta pagalba ir atidi priežiūra ženkliai sumažina ilgalaikių komplikacijų riziką.

Dažniausiai užduodami klausimai