Agresyvus skrandžio vėžys: kodėl dažnai diagnozuojamas per vėlai?

Skrandžio vėžys yra viena pavojingiausių onkologinių ligų, o jo agresyvios formos dažnai diagnozuojamos per vėlai, kai gydymo galimybės jau ribotos. Liga ilgą laiką gali vystytis tyliai – simptomai būna neryškūs ir painiojami su įprastais virškinimo sutrikimais.

„Skrandžio vėžys dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes ankstyvoje stadijoje jis beveik nesukelia skausmo ar aiškių simptomų“ dr. John Mitchell.

Pirmieji agresyvaus skrandžio vėžio simptomai

Vienas iš pagrindinių sunkumų diagnozuojant agresyvų skrandžio vėžį – tai nespecifiniai, lengvai ignoruojami simptomai, kurie dažnai priskiriami stresui ar virškinimo problemoms. Pirmieji požymiai dažniausiai būna nuolatinis pilvo diskomfortas, pykinimas, ankstyvas sotumo jausmas net ir suvalgius mažą kiekį maisto. Kai kurie pacientai pastebi rūgšties pojūtį ar pilvo pūtimą, kuris iš pradžių atrodo nekaltas, tačiau laikui bėgant tampa pastovus.

Kiti įspėjamieji ženklai apima nepaaiškinamą svorio kritimą, bendrą nuovargį, kraują išmatose ar juodas išmatas, taip pat apetito praradimą. Šie simptomai dažnai rodo, kad liga jau įsisenėjusi, todėl itin svarbu kreiptis į gydytoją, jei jie išlieka ilgiau nei kelias savaites.

„Pacientai neretai ateina tada, kai navikas jau išplitęs – nes simptomai priminė įprastą gastritą. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl diagnozė dažnai pavėluojama“ dr. Samuel Hughes.

Kodėl agresyvus skrandžio vėžys diagnozuojamas per vėlai

Pagrindinė priežastis, kodėl agresyvus skrandžio vėžys dažnai nustatomas pavėluotai, yra lėta ir klastinga ligos eiga. Dauguma pacientų pirmuosius simptomus ignoruoja, nes jie atrodo nekenksmingi – panašūs į gastritą, rūgštingumą ar virškinimo sutrikimus. Kadangi šie požymiai nesukelia stipraus skausmo, žmonės nesikreipia į gydytoją tol, kol liga jau pažengusi.

Didelę įtaką turi ir netikslūs savidiagnostikos įpročiai – pacientai vartoja nereceptinius vaistus nuo rėmens ar pilvo skausmo, taip slopindami simptomus. Dėl to prarandamas brangus laikas, kai gydymas dar galėtų būti labai efektyvus.

Kita svarbi priežastis – sudėtingas ankstyvos stadijos nustatymas. Net endoskopijos metu mažos, paviršinės vėžio formos gali būti sunkiai pastebimos, todėl būtina aukštos kokybės diagnostika ir patyrusių specialistų įsitraukimas.

„Didžiausia problema – kad skrandžio vėžys gali vystytis metų metus be aiškių simptomų. Net minimalūs nusiskundimai turi būti vertinami rimtai“ dr. Emily Navarro.

Rizikos veiksniai ir priežastys

Agresyvus skrandžio vėžys dažniausiai susiformuoja dėl sudėtingo genetinių, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksnių derinio. Didžiausią riziką kelia ilgametė Helicobacter pylori infekcija, kuri sukelia lėtinį skrandžio gleivinės uždegimą, o laikui bėgant gali paskatinti vėžinių ląstelių vystymąsi. Prie to prisideda ir mitybos įpročiai – sūrus, riebus, rūkytais produktais praturtintas maistas skatina gleivinės pažeidimus ir uždegimą.

Svarbūs ir gyvenimo būdo veiksniai: rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas bei mažas daržovių ir vaisių kiekis racione. Kai kuriais atvejais ligą lemia paveldimumas – jei šeimoje buvo skrandžio vėžio atvejų, rizika padidėja kelis kartus.

„Rizikos veiksniai gali kauptis metų metais – o žmogus to nepastebi, nes simptomai pasireiškia tik tada, kai liga jau išplitusi“ dr. Isabelle Grant.

Diagnozė ir gydymo galimybės

Agresyvus skrandžio vėžys reikalauja kompleksinio ir greito diagnostinio proceso, kad būtų galima nustatyti ligos stadiją ir parinkti tinkamiausią gydymą. Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekama endoskopija, kurios metu gydytojas apžiūri skrandžio gleivinę ir paima audinio mėginį biopsijai. Biopsija leidžia tiksliai įvertinti, ar ląstelės yra piktybinės, ir nustatyti jų tipą.

Papildomai naudojami KT, MRT arba PET tyrimai, padedantys įvertinti, ar vėžys išplito į limfmazgius, kepenis ar kitus organus. Šie tyrimai ypač svarbūs agresyvioms formoms, kurios pasižymi greitu metastazavimu.

Gydymas dažniausiai priklauso nuo ligos stadijos. Ankstyvose stadijose taikoma chirurginė rezekcija – naviko ir dalies skrandžio pašalinimas. Jei liga pažengusi, naudojama chemoterapija, spindulinė terapija ar imunoterapija, kurios tikslas – sustabdyti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

„Naujausios imunoterapijos kryptys suteikia vilčių net ir pažengusios stadijos pacientams – jos padeda organizmui atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles“ dr. Olivia Hartman.

Prognozė ir gyvenimo trukmė

Agresyvaus skrandžio vėžio prognozė priklauso nuo to, kada liga nustatoma ir kaip ji reaguoja į gydymą. Ankstyvos stadijos atvejais, kai navikas dar nėra metastazavęs, penkerių metų išgyvenamumas gali siekti iki 70 %. Tačiau pažengusios stadijos atveju šis rodiklis dažnai sumažėja iki 10–20 %.

Gydymo sėkmę lemia ir paciento organizmo būklė, amžius bei gyvenimo būdas. Pacientai, kurie laikosi gydytojų rekomendacijų, palaiko subalansuotą mitybą, vengia alkoholio bei rūkalų, dažnai geriau toleruoja terapiją ir išlaiko geresnę gyvenimo kokybę.

„Svarbiausia – laiku nustatyti diagnozę. Net ir agresyvios formos atveju šiandien turime gydymo metodų, galinčių sulėtinti ligą ir suteikti pacientui kelerius kokybiško gyvenimo metus“ dr. Richard Evans.

Šiuolaikinės medicinos pažanga, ypač imunoterapijos srityje, leidžia kai kuriems pacientams pasiekti ilgalaikę remisiją, nors liga anksčiau buvo laikoma nepagydoma. Dėl šių priežasčių svarbu, kad diagnostika ir gydymas būtų pradėti kuo anksčiau – tai gali lemti esminį skirtumą tarp išgyvenimo ir ligos progresavimo.

Prevencija ir ankstyvos diagnostikos svarba

Nors agresyvus skrandžio vėžys gali išsivystyti netikėtai, daugelį rizikos veiksnių galima kontroliuoti. Pagrindinė prevencijos priemonė – subalansuota mityba: vengti perdirbto, rūkyto ir sūraus maisto, o kasdieniniame racione turėtų vyrauti daržovės, vaisiai, žuvis ir pilno grūdo produktai. Taip pat svarbu atsisakyti rūkymo ir alkoholio pertekliaus, nes šie veiksniai tiesiogiai kenkia skrandžio gleivinei.

Profilaktinė Helicobacter pylori infekcijos diagnostika ir gydymas – dar vienas svarbus žingsnis. Kadangi ši bakterija laikoma vienu svarbiausių vėžio rizikos veiksnių, jos laiku nustatymas gali sumažinti ligos tikimybę iki kelių kartų.

Taip pat būtina laikytis reguliarios profilaktikos, ypač jei šeimoje buvo vėžio atvejų. Vyresni nei 50 metų asmenys turėtų periodiškai atlikti endoskopinį tyrimą.

„Prevencija yra stipriausias ginklas prieš skrandžio vėžį – ankstyvas nustatymas dažnai reiškia visišką pasveikimą“ dr. Claire Johansson.

Skrandžio vėžio tipai ir pavojingumo lygis

Skrandžio vėžys nėra vienalytė liga – egzistuoja keli pagrindiniai jo tipai, kurie skiriasi savo augimo greičiu, simptomais ir gydymo galimybėmis. Toliau pateikta lentelė padeda aiškiai pamatyti, kuri vėžio forma laikoma agresyviausia ir kokie požymiai turėtų kelti didžiausią nerimą.

Gyvenimas po gydymo

Po gydymo skrandžio vėžiu pacientai dažnai susiduria su fiziniais ir emociniais pokyčiais. Po operacijos ar chemoterapijos gali sumažėti skrandžio talpa, todėl valgymas tampa lėtesnis ir dažnesnis. Kai kuriems pacientams tenka koreguoti mitybos režimą visam gyvenimui – valgyti mažesnėmis porcijomis, vengti cukraus pertekliaus ir sunkių riebalų.

Svarbus ir emocinis aspektas: pacientai gali jausti baimę dėl atkryčio, nuovargį ar nerimą. Psichologo konsultacijos bei pacientų grupės padeda susidoroti su šiais iššūkiais.

„Išgyvenimas po vėžio nėra tik medicininis klausimas – tai naujo gyvenimo kūrimas su didesniu dėmesiu kūnui ir emocijoms“ dr. Laura McAllister.

Rekomenduojama mityba sergant ir po gydymo

Tinkama mityba yra vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių atsigauti po gydymo. Rekomenduojama valgyti švelnų, lengvai virškinamą maistą, kuris neapkrauna skrandžio ir padeda palaikyti energijos lygį.

Pacientams tinka: virtos daržovės, liesa žuvis, avižinė košė, ryžiai, vištiena be odos, bananai, obuolių tyrelė. Reikėtų vengti: kepto, rūkyto, aštraus ir rūgštaus maisto, taip pat gazuotų gėrimų bei kavos pertekliaus.

Valgyti rekomenduojama 5–6 kartus per dieną mažomis porcijomis, vengiant persivalgymo.

„Mityba po skrandžio vėžio gydymo tampa terapijos dalimi – ji tiesiogiai lemia virškinimo komfortą ir gyvenimo kokybę“ dr. Sophie Lambert.

Naujausi gydymo metodai ir klinikiniai tyrimai

Pastaraisiais metais agresyvaus skrandžio vėžio gydymas žengė milžinišką žingsnį į priekį. Be tradicinės chemoterapijos, vis dažniau taikoma imunoterapija, kuri aktyvina paciento imuninę sistemą kovai su vėžinėmis ląstelėmis. Tokie vaistai kaip nivolumabas, pembrolizumabas ar trastuzumabas rodo puikius rezultatus, ypač HER2 teigiamų navikų atvejais.

Be to, pasaulyje vyksta daugybė klininių tyrimų, siekiančių pritaikyti personalizuotą gydymą – kai terapijos pasirinkimas priklauso nuo konkretaus paciento genetinio profilio. Tai leidžia gydyti tiksliau ir su mažiau šalutinių poveikių.

„Onkologija juda link individualaus gydymo – nebe liga, o konkretus žmogus tampa terapijos centru“ dr. Philip Anders.

Dažniausiai užduodami klausimai