Seborėjinė keratozė

Aprašymas
Gydytojai
Simptomai
Vaistai
Pagal abėcėlę

Turinys

Ligos aprašymas

Seborėjinė keratozė yra dažna gerybinė odos būklė, kuriai būdinga rudos, juodos, geltonos arba šviesios spalvos iškilusios odos dėmės ar plokštelės. Šie odos dariniai dažnai apibūdinami kaip „vaško“ ar „lipnios“ išvaizdos ir gali būti pavieniai arba daugybiniai. Nors seborėjinė keratozė yra nepiktybinė ir nepavojinga, ji kartais gali kelti susirūpinimą dėl kosmetinių priežasčių ar panašumo į odos vėžį. Dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir laikoma natūraliu odos senėjimo procesu.

Ligos priežastys

Seborėjinės keratozės atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali prisidėti prie jų atsiradimo:

Genetinė predispozicija: Seborėjinė keratozė dažnai būna paveldima, ir žmonės, kurių šeimos nariai turėjo šią būklę, yra labiau linkę ją išsivystyti.
Odos senėjimas: Būklė dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, o tai rodo, kad odos senėjimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių.
UV spindulių poveikis: Nors tiesioginis saulės spindulių poveikis nėra laikomas pagrindine priežastimi, UV spinduliai gali prisidėti prie odos pokyčių ir greitesnio keratozių vystymosi.
Odos sudirginimas: Kartais gali pasireikšti po odos sudirginimo ar traumos.

Ligos simptomai

Seborėjinė keratozė gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie priklauso nuo pažeidimų dydžio, vietos ir jų skaičiaus. Dažniausi simptomai yra:

Iškilusios odos dėmės ar plokštelės: Jos dažniausiai būna rudos, juodos, geltonos ar šviesios spalvos, su „vaško“ arba „lipnios“ išvaizdos paviršiumi.
Šiurkštus paviršius: Seborėjinės keratozės gali būti šiurkščios arba karpuotos, kartais primenančios uolienas.
Įvairios formos ir dydžiai: Gali būti mažos, kelių milimetrų, arba didelės, daugiau nei kelių centimetrų dydžio, įvairių formų.
Vieta: Dažniausiai atsiranda ant veido, krūtinės, nugaros ar pečių, bet gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, išskyrus delnus ir padus.
Niežulys ar sudirginimas: Kai kurios keratozės gali niežėti arba būti sudirgintos dėl drabužių trinties ar kitų veiksnių, tačiau paprastai nėra skausmingos.

Ligos klasifikacija

Seborėjinė keratozė gali būti klasifikuojama pagal jos klinikinę išvaizdą ir histologinį pobūdį:

Pagal klinikinę išvaizdą:
- Klasikinės seborėjinės keratozės: Tipiškos, šiek tiek iškilusios dėmės su „vaško“ išvaizda.
- Plokščios seborėjinės keratozės: Mažiau iškilios, su lygiu paviršiumi.
- Dermatosis papulosa nigra: Mažos, tamsios, iškilusios dėmelės, dažniausiai pasireiškiančios tamsesnės odos žmonėms.
Pagal histologinį pobūdį:
- Akanthotic: Histologiškai būdingas storas epidermio sluoksnis.
- Papillomatous: Gausiai išsivysčiusios papilomos formos keratozės.
- Hyperkeratotic: Histologiškai būdingas sustorėjęs raginis sluoksnis.
- Clonal: Mažos ląstelių grupelės, panašios į bazalines ląsteles, esančios dermoje.

Ligos diagnostika

Seborėjinės keratozės diagnostika dažniausiai grindžiama klinikine apžiūra ir tipine pažeidimų išvaizda. Diagnozė dažniausiai yra vizualinė, tačiau kartais gali būti atliekami papildomi tyrimai:

Dermatoskopija: Tai neinvazinis odos tyrimo metodas, naudojamas norint geriau įvertinti odos paviršiaus struktūras ir patvirtinti diagnozę.
Biopsija: Jei yra neaiškumų dėl diagnozės arba jei pažeidimas atrodo netipinis ar keičiasi, gali būti atliekama odos biopsija, siekiant pašalinti odos vėžio galimybę.
Diferencinė diagnostika: Seborėjinės keratozės gali būti klaidingai supainiotos su kitomis odos būklėmis, tokiomis kaip aktininė keratozė, melanocitiniai nevusai arba melanoma. Todėl svarbu atlikti tinkamus tyrimus, kad būtų išvengta rimtesnių būklių.

Ligos gydymas ir vaistai

Seborėjinė keratozė yra gerybinė būklė, todėl gydymas dažniausiai nėra būtinas, nebent pažeidimai sukelia diskomfortą, kosmetinį nepasitenkinimą arba atrodo įtartinai. Galimi gydymo metodai:

Krioterapija: Skystas azotas naudojamas užšaldyti ir sunaikinti keratozės ląsteles. Tai dažnai taikoma mažesniems ar paviršiniams pažeidimams.
Elektrodesikacija ir kiretacija: Pažeidimas sudeginamas elektros srove, o po to pašalinamas kiretacija. Šis metodas dažnai naudojamas didesniems ar storesniems pažeidimams.
Lazerio terapija: Lazerio spinduliai naudojami pašalinti pažeidimą. Tai yra tikslus metodas, tinkamas kosmetiniams tikslams.
Chirurginis pašalinimas: Naudojamas rečiau ir paprastai tik tada, kai yra įtarimų dėl diagnozės ar kai pažeidimas yra labai didelis ir kelia diskomfortą.
Aktualių vaistų naudojimas: Kai kuriais atvejais gali būti naudojami aktualūs vaistai, pavyzdžiui, hidroksidai ar rūgštys, siekiant suminkštinti ir sumažinti pažeidimus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors seborėjinė keratozė yra gerybinė būklė ir nereikalauja specifinio gydymo, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti pagerinti odos būklę arba sumažinti diskomfortą:

Alyvuogių aliejus: Gali būti naudojamas kaip drėkiklis, padedantis suminkštinti pažeidimus ir sumažinti niežulį.
Arbatos medžio aliejus: Kai kurie žmonės naudoja arbatos medžio aliejų, kuris pasižymi antimikrobinėmis savybėmis ir gali padėti sumažinti odos dirginimą.
Vitaminų papildai: Vitaminai C ir E gali padėti palaikyti sveiką odą ir skatinti regeneraciją, tačiau jų naudojimą reikėtų aptarti su gydytoju.

Prevencija

Seborėjinės keratozės prevencija yra sudėtinga, nes šios būklės atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios ir ji dažnai siejama su natūraliu odos senėjimu. Tačiau tam tikros priemonės gali padėti sumažinti riziką arba užkirsti kelią jos pablogėjimui:

Odos apsauga nuo saulės: Naudoti apsauginį kremą nuo saulės, vengti per daug saulės spindulių ir dėvėti apsauginius drabužius gali padėti sumažinti odos senėjimą ir pažeidimus, nors tiesioginis ryšys su seborėjinėmis keratozėmis nėra įrodytas.
Reguliarus odos patikrinimas: Reguliarus odos patikrinimas gali padėti anksti pastebėti bet kokius naujus odos pažeidimus ar pokyčius ir laiku kreiptis į gydytoją.