Hipoprokonvertinemija

Ligos aprašymas

Hipoprokonvertinemija yra reta kraujo krešėjimo sutrikimo forma, kuriai būdingas sumažėjęs arba nepakankamas VII krešėjimo faktoriaus (prokonvertino) kiekis kraujyje. VII krešėjimo faktorius yra būtinas krešėjimo kaskados elementas, dalyvaujantis kraujo krešulių susidaryme kraujagyslėse. Šios būklės metu sumažėjęs VII faktoriaus kiekis lemia krešėjimo sutrikimus, dėl kurių gali pasireikšti kraujavimas ar kraujosruvos. Hipoprokonvertinemija gali būti įgimta arba įgyta, priklausomai nuo jos priežasties.

Ligos priežastys

Hipoprokonvertinemija gali būti įgimta (genetinė) arba įgyta, priklausomai nuo to, kas sutrikdo VII krešėjimo faktoriaus gamybą arba funkciją:

  • Įgimta hipoprokonvertinemija:
    • Genetiniai veiksniai: Įgimta hipoprokonvertinemija yra autosominė recesyvinė liga, kurią sukelia mutacijos F7 gene, atsakingame už VII krešėjimo faktoriaus gamybą. Abiem tėvams perduodant mutuotą geną, vaikas gali paveldėti šį sutrikimą.
    • Šeimos istorija: Šios būklės rizika yra didesnė, jei šeimoje yra žinomi atvejai, nes liga gali būti paveldima.
  • Įgyta hipoprokonvertinemija:
    • Kepenų ligos: Kadangi VII krešėjimo faktorius gaminamas kepenyse, bet kokia kepenų liga, pvz., cirozė, hepatitas ar kepenų vėžys, gali sumažinti šio faktoriaus gamybą.
    • Vitamino K trūkumas: Vitaminas K yra būtinas krešėjimo faktorių sintezei, įskaitant VII faktorių. Vitamino K trūkumas gali atsirasti dėl mitybos nepakankamumo, ilgalaikio antibiotikų vartojimo, kuris sunaikina žarnyno bakterijas, gaminančias vitaminą K, arba dėl virškinimo trakto ligų, kurios sutrikdo jo pasisavinimą.
    • Vaistai: Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, kumarino tipo antikoaguliantai (varfarinas), veikia vitamino K ciklą ir gali sukelti krešėjimo sutrikimus.
    • Autoimuninės ligos: Kai kurios autoimuninės ligos gali sukelti antikūnų prieš VII faktorių gamybą, sutrikdydamos jo funkciją.

Ligos simptomai

Hipoprokonvertinemijos simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo VII krešėjimo faktoriaus trūkumo laipsnio ir paciento būklės:

  • Dažnas kraujavimas: Nepaaiškinamas ar dažnas kraujavimas iš nosies (epistaksis), kraujuojančios dantenos arba per ilgas kraujavimas po nedidelių pjūvių ar traumų.
  • Kraujosruvos: Lengvai atsirandančios mėlynės, kurios gali būti didesnės ir dažniau pasireiškiančios nei įprastai.
  • Sąnarių kraujavimas (hemartrozė): Kraujavimas į sąnarius, sukeliantis skausmą, patinimą ir judėjimo apribojimą.
  • Kraujavimas iš virškinimo trakto: Juodos ar kraujingos išmatos, vėmimas su krauju, kas rodo galimą kraujavimą iš virškinimo trakto.
  • Menoragija: Gausios menstruacijos arba ilgesnės menstruacijos, dėl kurių moterims gali sumažėti hemoglobino lygis ir išsivystyti anemija.
  • Pooperacinis kraujavimas: Padidėjęs kraujavimo rizikos lygis po operacijų ar dantų procedūrų, kuris yra sunkiai kontroliuojamas.
  • Intrakranialinis kraujavimas: Sunkesniais atvejais gali atsirasti kraujavimas į smegenis, kuris yra gyvybei pavojingas ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Ligos klasifikacija

Hipoprokonvertinemija gali būti klasifikuojama pagal krešėjimo faktoriaus VII aktyvumo lygį kraujyje:

  • Lengva forma: VII krešėjimo faktoriaus aktyvumas kraujyje yra nuo 20% iki 50% normos. Pacientai gali būti besimptomiai arba turėti lengvus kraujavimo epizodus.
  • Vidutinio sunkumo forma: VII faktoriaus aktyvumas kraujyje yra nuo 5% iki 20% normos. Simptomai gali būti dažnesni ir sunkesni, apimantys kraujosruvas ir kraujavimą iš gleivinių.
  • Sunki forma: VII faktoriaus aktyvumas kraujyje yra mažesnis nei 5% normos. Simptomai yra sunkūs, įskaitant dažnus ir gyvybei pavojingus kraujavimus, tokius kaip kraujavimas į sąnarius ir smegenis.

Ligos diagnostika

Hipoprokonvertinemijos diagnostika apima įvairius kraujo tyrimus, kurie padeda nustatyti krešėjimo sutrikimą ir įvertinti VII krešėjimo faktoriaus lygį:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientą apie kraujavimo epizodus, šeimos istoriją ir galimus rizikos veiksnius. Fizinis tyrimas gali parodyti kraujosruvų ar sąnarių patinimų buvimą.
  • Protrombino laiko (PT) tyrimas: Protrombino laikas yra pratęstas pacientams, sergantiems VII faktoriaus trūkumu, nes šis tyrimas vertina išorinį krešėjimo kelią, kuriame dalyvauja VII faktorius.
  • Aktyvuotas dalinis tromboplastino laikas (aPTT): Paprastai normalus, nes šis tyrimas vertina vidinį krešėjimo kelią, kuris nėra tiesiogiai paveiktas VII faktoriaus trūkumo.
  • VII krešėjimo faktoriaus aktyvumo testas: Specializuotas kraujo tyrimas, skirtas tiesiogiai įvertinti VII faktoriaus lygį ir funkciją kraujyje.
  • Genetinis tyrimas: Jei įtariama įgimta hipoprokonvertinemija, gali būti atliktas genetinis tyrimas, siekiant nustatyti F7 gene mutacijas.
  • Kepenų funkcijos tyrimai ir vitamino K kiekio tyrimai: Atliekami siekiant nustatyti, ar hipoprokonvertinemija yra susijusi su kepenų ligomis ar vitamino K trūkumu.

Ligos gydymas ir vaistai

Hipoprokonvertinemijos gydymas priklauso nuo jos sunkumo, priežasties ir paciento būklės. Gydymo tikslas yra kontroliuoti kraujavimą ir užkirsti kelią komplikacijoms:

  • Šviežiai šaldyta plazma (FFP) arba VII faktoriaus koncentratai: Naudojami skubiam kraujavimo kontrolei arba prieš operacijas, siekiant padidinti VII faktoriaus kiekį kraujyje.
  • Rekombinantinis VII faktorius: Skiriamas sunkiems kraujavimo atvejams arba pacientams, turintiems antikūnų prieš VII faktorių. Šis gydymas gali būti brangus ir dažniausiai skiriamas specializuotose gydymo centruose.
  • Vitamino K papildai: Naudojami, jei hipoprokonvertinemiją sukelia vitamino K trūkumas. Gali būti skiriami per burną arba injekcijomis, priklausomai nuo trūkumo sunkumo.
  • Kepenų ligų gydymas: Jei hipoprokonvertinemiją sukelia kepenų ligos, svarbu gydyti pagrindinę ligą, siekiant pagerinti VII faktoriaus gamybą ir funkciją.
  • Gydymo planavimas prieš procedūras: Pacientams, kuriems planuojamos chirurginės ar odontologinės procedūros, reikia iš anksto skirti papildomų VII faktoriaus koncentratų arba kitų krešėjimą stiprinančių priemonių, siekiant sumažinti kraujavimo riziką.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors hipoprokonvertinemija reikalauja medicininio gydymo, kai kurie natūralūs metodai ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą:

  • Subalansuota mityba: Rekomenduojama vartoti maisto produktus, turinčius daug vitamino K, tokius kaip žalios lapinės daržovės (špinatai, kopūstai, brokoliai), siekiant palaikyti sveiką kraujo krešėjimą.
  • Atsargus fizinis aktyvumas: Vengti veiklų, kurios gali sukelti traumas arba kraujavimą, pvz., kontaktinių sportų ar sunkaus fizinio darbo.
  • Kraujavimo prevencija: Naudoti minkštą dantų šepetėlį, vengti aštrių maisto produktų ir kitų veiksnių, kurie gali sukelti kraujavimą.
  • Vengti tam tikrų vaistų: Aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) gali padidinti kraujavimo riziką, todėl rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl tinkamų skausmo malšintojų.

Prevencija

Kadangi įgimtos hipoprokonvertinemijos neįmanoma išvengti, prevencija dažniausiai orientuota į įgytų atvejų prevenciją ir rizikos mažinimą:

  • Vitamino K papildai: Žmonėms, kuriems yra padidėjusi vitamino K trūkumo rizika (pvz., su mitybos nepakankamumu ar malabsorbcijos sindromu), gali būti rekomenduojama vartoti vitamino K papildus.
  • Kepenų sveikatos palaikymas: Sveika gyvensena, alkoholio vartojimo apribojimas ir reguliarus sveikatos patikrinimas gali padėti išlaikyti kepenų sveikatą ir sumažinti hipoprokonvertinemijos riziką.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Pacientams, sergantiems kepenų ligomis ar kitomis būklėmis, kurios gali paveikti krešėjimą, svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus, siekiant laiku nustatyti krešėjimo sutrikimus.

Šaltiniai

  1. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/4201748/
  2. https://www.orpha.net/en/disease/detail/327
  3. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0006497120651370

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)