Reumatoidinio artrito gydymas liaudies medicina: ar tai iš tiesų veiksminga?

Reumatoidinis artritas (RA) yra lėtinė autoimuninė liga, kuri reikalauja nuolatinio medicininio gydymo. Tačiau daugybė žmonių papildomai ieško palengvinimo natūraliais, liaudiškais būdais — nuo žolelių arbatų iki kompresų, masažų ar įvairių aplikacijų. Šios priemonės dažnai atrodo patrauklios, nes yra lengvai prieinamos, pigios ir žada „natūralų“ poveikį.

Vis dėlto liaudies medicina turi ir ribas, ir rizikas. Nors kai kurie metodai gali padėti sumažinti skausmą ar sustingimą, jie negali sustabdyti autoimuninio proceso ar pakeisti pagrindinių vaistų. Todėl svarbu suprasti, kas iš tiesų veikia, o kas gali būti žalinga.

Ar liaudies medicina gali padėti sergant reumatoidiniu artritu?

Liaudiškos priemonės dažnai naudojamos kaip būdas sumažinti simptomus. Tai gali būti žolelių nuovirai, šilumos ar šalčio aplikacijos, masažai, kompresai ar natūralūs tepalai. Dalis žmonių renkasi šiuos metodus todėl, kad bijo vaistų šalutinio poveikio arba ieško „natūralesnio“ būdo kovoti su skausmu.

Vis dėlto reumatoidinis artritas nėra liga, kurią galima suvaldyti vien liaudiškais receptais. Autoimuninis procesas veikia giliai sąnario viduje, todėl jam reikalingas kryptingas, įrodymais pagrįstas gydymas — ligą modifikuojantys vaistai, biologinė terapija ar jų deriniai.

Kai kurios liaudiškos priemonės gali būti naudingos kaip papildomas gydymo elementas. Jos gali padėti sumažinti skausmą, pagerinti kraujotaką ar sumažinti rytinį sustingimą. Tačiau jų poveikis visada yra simptominis, o ne ligos eigą keičiantis.

Reumatologė dr. Catherine Hill (Royal Adelaide Hospital), tyrinėjanti RA ir alternatyvius metodus, yra pastebėjusi:

„Natūralios priemonės gali pagerinti savijautą, tačiau jos negali sustabdyti imuninės sistemos atakos. Pacientai turi suprasti, kad liaudies medicina gali būti tik priedas, o ne pakaitalas.“

Todėl svarbiausias dalykas — atsargiai vertinti bet kokius „stebuklingus“ receptus ir liaudiškas priemones naudoti tik kaip papildomą, o ne pagrindinį gydymą.

Dažniausiai naudojamos liaudiškos priemonės

Liaudies medicina siūlo labai daug skirtingų būdų palengvinti sąnarių skausmą ar sustingimą. Dalis jų iš tiesų gali būti naudingi kaip papildomos priemonės, tačiau jų poveikis paprastai yra laikinas ir apsiriboja simptomų sušvelninimu. Toliau aptariu populiariausias priemones ir tai, ką realiai galima iš jų tikėtis.

Žolelių arbatos ir nuovirai

Arbatžolės yra vienas dažniausių pasirinkimų. Imbieras, ciberžolė, dilgėlė, pankolis ar kiaulpienė dažnai naudojami dėl priešuždegiminio poveikio. Nors kai kurios žolelės turi aktyvių medžiagų, jų koncentracija arbatose yra pakankamai nedidelė, todėl poveikis dažniausiai būna švelnus. Jos gali padėti šiek tiek sumažinti diskomfortą, tačiau autoimuninio uždegimo jos neslopina.

Kompresai ir aplikacijos

Kopūstų lapai, molio aplikacijos, bulvių tarkių kompresai ar vaistažolių įtrynimai dažnai naudojami vietiniam skausmui mažinti. Šios priemonės dažniausiai veikia panašiai kaip šilumos ar šalčio terapija: pagerina kraujotaką, laikinai mažina skausmą. Ypač mėgstami molio kompresai, kurie dėl vėsumo gali sumažinti patinimą.

Šilumos terapija

Šilta vonia, šildomi maišeliai ar net karšto vandens butelis — tai vienos labiausiai pagrįstų liaudiškų priemonių. Šiluma padeda atpalaiduoti raumenis, sumažina rytinį sustingimą ir pagerina sąnarių mobilumą. Ši priemonė ypač naudinga ramybės būsenai pagerinti.

Masažai ir įtrynimai

Augaliniai aliejai, eteriniai aliejai (pvz., eukalipto, pipirmėčių, levandų) arba vaistažolių tepalai gali būti naudojami masažui. Pats masažo procesas pagerina kraujotaką ir mažina skausmą, o aliejaus rūšis dažniausiai turi mažiau reikšmės nei masažo technika. Vis dėlto per intensyvūs masažai aktyvaus uždegimo metu gali pabloginti būklę.

Ciberžolė ir imbieras maisto papilduose

Kai šios medžiagos vartojamos ne tik arbatos, bet ir kapsulių pavidalu, jose būna didesnė biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija. Kai kurie tyrimai rodo, kad jos gali padėti sumažinti skausmą ar uždegimo lygį, tačiau poveikis paprastai būna kuklus ir neatstoja medikamentinio gydymo.

Natūralūs tepalai

Arnikos gelis, kaulažolės tepalas ar kamparo pagrindo priemonės kartais suteikia trumpalaikį skausmo palengvėjimą dėka lengvo kraujagysles plečiančio ar atpalaiduojančio poveikio. Vis dėlto svarbu vengti tepalų su agresyviais, odą dirginančiais komponentais.

Kas iš tikrųjų turi mokslinį pagrindą?

Liaudies medicinos priemonių veiksmingumas labai skiriasi. Kai kurios jų turi pakankamai mokslinių įrodymų, kad gali švelniai sumažinti uždegimą ar skausmą, o kitos tėra tradicijos dalis be patvirtinto poveikio.

Toks palyginimas leidžia aiškiai suprasti, kurios priemonės turi realų mokslinį pagrindą, o kurios teikia tik trumpalaikį palengvėjimą. Liaudies medicina gali būti vertinga, tačiau tik kaip dalis platesnio gydymo plano.

Liaudiškų priemonių rizikos

Nors natūralios priemonės dažnai atrodo saugios, sergant reumatoidiniu artritu jos gali sukelti netikėtą šalutinį poveikį arba trukdyti gydymui. Kadangi RA gydomas stipriais, imuninę sistemą veikiančiais vaistais, labai svarbu žinoti, kurios liaudiškos terapijos gali kelti pavojų.

Viena dažniausių rizikų — sąveika su vaistais. Pavyzdžiui, kai kurios žolelės gali silpninti ar stiprinti metotreksato, leflunomido ar biologinės terapijos poveikį, o tai gali padidinti šalutinių reakcijų tikimybę.

Kita problema — vėluojanti diagnozė ar gydymas, kai žmogus pasikliauja vien „natūraliais metodais“. Autoimuninis uždegimas tuo metu toliau ardo sąnarius, deformacijos progresuoja, o ligos valdymas tampa sudėtingesnis.

Taip pat pasitaiko, kad tam tikri kompresai, tepalai ar agresyvūs masažai sukelia odos sudirginimą, alergines reakcijas ar net pablogina uždegimą.

Reumatologas dr. Jonathan Kay (University of Massachusetts Medical School) yra įspėjęs:

„Dalis natūralių produktų turi stiprų farmakologinį poveikį, nors žmonės to nesuvokia. Derinant juos su RA vaistais be gydytojo žinios kyla rimta šalutinio poveikio rizika.“

Šie pavojai nereiškia, kad liaudies medicina visiškai netinkama, tačiau pabrėžia, kad ją reikia taikyti atsakingai ir tik kaip pagalbinę priemonę.

Kokias liaudiškas priemones galima derinti su gydymu?

Kai kurios natūralios priemonės gali būti taikomos kartu su gydytojo paskirtu gydymu ir paprastai nesukelia reikšmingos rizikos. Tokios priemonės dažniausiai padeda sumažinti skausmą, pagerina savijautą ir suteikia papildomo komforto, tačiau neturi tiesioginio poveikio autoimuniniam procesui. Svarbiausia — naudoti tik tas priemones, kurių poveikis yra švelnus ir saugus.

Šilumos ir šalčio terapija

Šiluma atpalaiduoja įsitempusius raumenis, mažina rytinį sustingimą ir palengvina lengvą skausmą. Šaltis tinkamas tada, kai yra didesnis paburkimas ar paūmėjęs uždegimas. Šios priemonės dažniausiai naudojamos namuose ir yra vienos saugiausių papildomų terapijų.

Lengvi masažai

Švelnus masažas gali sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti bendrą savijautą. Svarbu, kad masažas nebūtų per stiprus, ypač jeigu sąnarys yra aktyviai uždegimas. Masažai labiau padeda dėl mechaninio atpalaidavimo, o ne dėl naudojamų aliejų ar tepalų.

Omega-3 riebalų rūgštys ir kai kurios žolelės

Maisto papildai, tokie kaip žuvų taukai, turi pakankamai įrodymų dėl švelnaus priešuždegiminio poveikio. Imbieras ar ciberžolė taip pat gali būti naudingi, jeigu jie nevartojami per didelėmis dozėmis ir nederinami su vaistais be priežiūros. Čia galioja taisyklė: „mažas poveikis — maža rizika“, tačiau gydytojo nuomonė vis tiek labai svarbi.

Privalumai ir rizikos

Toliau pateikiama aiški naudos ir rizikų apžvalga.

Tinkamai parinktos ir saikingai naudojamos liaudiškos priemonės gali papildyti pagrindinį gydymą, tačiau jos visada turi būti taikomos atsakingai, atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę ir gydytojo rekomendacijas.

Kas nerekomenduojama ir kodėl?

Sergant reumatoidiniu artritu itin svarbu vengti priemonių, kurios gali padidinti uždegimą, sukelti šalutinį poveikį arba trukdyti medikamentiniam gydymui. Nors kai kurie metodai atrodo „natūralūs“, tai nereiškia, kad jie yra saugūs ar tinkami autoimuninei ligai.

Agresyvūs masažai ir sąnarių „statymas“

Per stiprūs masažai ar kaulų traukiojimas gali sukelti papildomą sąnarių dirginimą. Aktyvaus uždegimo metu sąnariai yra itin jautrūs, todėl net ir nedidelis spaudimas gali padidinti skausmą ar pabloginti būklę. Mechaninis jėgos naudojimas šiuo atveju nėra terapinis — jis gali būti žalingas.

Toksiškos ar stipriai veikiančios žolelės

Kai kurios žolelės turi ryškų farmakologinį poveikį: slopina imunitetą, veikia kepenų fermentus arba keičia kraujo krešėjimą. Jos gali blogai sąveikauti su metotreksatu, leflunomidu, kortikosteroidais ar biologinės terapijos vaistais. Tuo tarpu pacientams atrodo, kad tai „tik žolė“.

Agresyvios detoksikacijos ir badavimas

Badavimas, ekstremalios dietos ar ilgalaikės „organizmo valymo“ programos gali silpninti raumenis, sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą ir sumažinti imunitetą. Sergant autoimunine liga toks organizmo kratymas gali lemti atvirkštinį efektą — didesnį nuovargį, paūmėjimą ir net hospitalizacijas.

Neaiškios sudėties tepalai ir įtrynimai

Internete parduodami natūralūs tepalai ar mišiniai neretai būna be aiškios sudėties, su stipriais kvėpuojančiais ar odą dirginančiais komponentais. Jie gali sukelti bėrimus, paraudimą ar net kontaktinį dermatitą. Sergant RA, oda aplink sąnarius būna jautresnė, todėl rizika didesnė.

Reumatologė dr. Ellen Gravallese (Brigham and Women’s Hospital), tyrinėjanti RA imunologiją, yra pastebėjusi:

„Natūralus gydymas nėra sinonimas saugumui. Daugelis priemonių turi realų biologinį poveikį, ir būtent todėl jos gali būti pavojingos, jeigu naudojamos netinkamai.“

Dėl šios priežasties svarbu atsisakyti bet kokių abejotinos kilmės metodų, ypač jei jie žada „visišką pasveikimą“ ar skatina nutraukti vaistus.

Ką svarbu žinoti prieš bandant liaudies mediciną?

Prieš įtraukiant bet kokias liaudiškas priemones į kasdienę rutiną, labai svarbu įvertinti kelis esminius dalykus. Reumatoidinis artritas yra liga, kuriai būdingas nuolatinis uždegimas ir imuninės sistemos aktyvacija, todėl net ir iš pirmo žvilgsnio nekaltos priemonės gali paveikti gydymo eigą.

Pirmiausia verta pagalvoti apie sąveikas su vaistais. Jei vartojamas metotreksatas, leflunomidas, sulfasalazinas ar biologiniai vaistai, tam tikros žolelės ar maisto papildai gali keisti jų veiksmingumą ar šalutinį poveikį. Todėl kiekviena nauja priemonė turėtų būti aptariama su gydytoju.

Kitas svarbus aspektas — simptomų stebėjimas. Jei po naujos natūralios priemonės ligos eiga pablogėja, padidėja skausmas, patinimas ar atsiranda neįprastų pojūčių, priemonę reikia nedelsiant nutraukti. Sergant RA, būklės pokyčiai gali būti greiti, todėl savistebėsena yra svarbi.

Dar vienas dalykas — realūs lūkesčiai. Liaudiška medicina gali padėti palengvinti simptomus, tačiau ji negali sustabdyti autoimuninės reakcijos. Tai reiškia, kad jokie kompresai, arbatos ar tepalai nepakeis ligą modifikuojančių vaistų, kurie saugo sąnarius nuo deformacijų.

Reumatologas dr. David L. Scott (King’s College London) yra apibendrinęs tai labai tiksliai:

„Liaudiškos priemonės turi savo vietą sergančiųjų kasdienybėje, tačiau jos negali būti laikomos gydymu. Jos — tik pagalbiniai įrankiai šalia įrodimais grįstos terapijos.“

Atsakingas požiūris ir supratimas leidžia išvengti klaidų ir maksimaliai saugiai pasinaudoti tuo, ką gali suteikti natūralios priemonės.

Gydytojų komentarai

Gydytojai dažnai susiduria su pacientais, kurie tikisi, kad natūralūs metodai padės kontroliuoti reumatoidinį artritą taip pat veiksmingai kaip vaistai. Specialistų įžvalgos padeda geriau suprasti, kur yra tikrosios liaudies medicinos ribos.

Reumatologė dr. Vibeke Strand (Stanford University) pabrėžia:

„Pacientai dažnai ieško saugesnių alternatyvų, tačiau svarbiausia suprasti, kad RA yra autoimuninė liga. Natūralūs metodai gali palengvinti simptomus, tačiau jie negali pakeisti imunitetą veikiančio gydymo.“

Reumatologas dr. Kevin Winthrop (Oregon Health & Science University), daug dirbantis su pacientais, vartojančiais biologinius vaistus, yra sakęs:

„Problema ne pati liaudies medicina, o tai, kad pacientai kartais ja pasitiki labiau nei reikia. Priemonės gali būti naudojamos, bet tik kaip priedas prie pagrindinio gydymo, ne kaip pakaitalas.“

Reumatologė dr. Linda Ehrlich-Jones (Northwestern University), dirbanti tiek su reabilitacija, tiek su pacientų mokymu, apibūdina paprastai:

„Natūralios priemonės gali pagerinti gyvenimo kokybę. Vaistai — išsaugoti sąnarius. Abu šie tikslai yra svarbūs, bet jie nėra lygiaverčiai.“

Šie komentarai labai aiškiai parodo, kad specialistai nėra nusiteikę prieš liaudies mediciną — ji tiesiog turi būti naudojama tinkamame kontekste.

Žmonių atsiliepimai

Pacientų patirtis dažnai būna įvairi. Vieni jaučia realų palengvėjimą, kiti nusivilia ar susiduria su nepageidaujamu poveikiu. Liaudies medicina nėra universali, todėl patirtys dažnai priklauso nuo individualių aplinkybių.

Simona, 48 m.:
„Metų metus gerdavau imbiero arbatą ir naudodavau kompresus. Skausmą sumažindavo, bet tik tol, kol galiausiai pradėjau gydymą pas reumatologą. Liaudiškos priemonės vis dar padeda atsipalaiduoti, bet tik tiek.“

Darius, 55 m.:
„Man padeda šilumos terapija. Rytinis sustingimas tikrai mažesnis. Bet vien nuo natūralių priemonių simptomai nebesivaldydavo — vaistai pakeitė situaciją.“

Eglė, 39 m.:
„Bandžiau įvairius tepalus ir žoleles. Vieni sudirgino odą, kiti neveikė. Dabar žinau, kad geriausia atsirinkti tik tai, kas tikrai tinka man — ir vengti eksperimentų paūmėjimo metu.“

Aldona, 63 m.:
„Liaudies medicina man labiau padeda nusiraminti ir jaustis geriau psichologiškai. O dėl skausmo — svarbiausia vaistai ir kineziterapija. Toks derinys man veikia.“

Šios istorijos parodo, kad liaudies medicina dažniausiai suteikia komfortą ir savijautos gerėjimą, tačiau pati liga yra valdoma tik taikant kompleksinį gydymą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie liaudies mediciną ir RA