Nijolė Valančauskienė

Dalinuosi, savo brangaus Tėčio atminimu, jis mirė prieš savaitę. Mano tėtis mirė nuo plaučių vėžio. Tėtis, man sakė ir guodėsi, jog grįžęs iš tolimųjų reisų, kreipėsi į gydytoją, nes jį kamavo nežmoniški viso kūno skausmai. Esant paskelbtai pandemijai, ji pasiūlė pasidaryti testą, nes be jo ji tėčio nepriims, bet ir pasidarius jį jo irgi pareiškė nepriimsianti. Tėtis maldavo jos, kad ji jam išrašytų vaistų nuo skausmo, ji to nepadarė. Tėtis manė jog jis serga covid 19. Tačiau aš dukra, jį paraginau kviesti greitąją pagalbą, nes tokiu atveju greitoji pagalba turi reaguoti. Jis buvo išvežtas į Trakus, ir skubiai į Santariškes, ten nustatyti plaučių pakitimai, išleistas namo su vaistais kol gaus atsakymą, vaistams pasibaigus kreiptis į savo šeimos gydytoją kad išrašytų daugiau, tėtis taip ir padarė, bet daktarės atsakymas buvo, aš net neperžiūrėjau jūsų bylos, aš jums nieko neišrašysiu, jūs žinot savo diagnozę, ko dar iš manęs norite. Tėtis prasikankino dar tris dienas kol pakliuvo į Santariškių ligoninę. Dėja, jam nepavyko nugalėti savo ligos, ir jis mus paliko po 3 savaičių, nors iki to jis buvo žvalus ir niekuo nesiskundė, su didelia širdgėla rašau, bet ši gydytoja, tikrai nepalengvino jo kančių. Aš labai tikiuosi, kad jūs prisiminsite savo duotą priesaiką gėlbėti žmonių gyvybęs. Tėtis ne kartą minėjo, jog gydytoja dirba atsainiai ir nesigilina į sakomus nusiskundimus.