Monika Kanaukė

Nerekomenduoju. Labai savimi pasitikinti ir labai gerai apie save galvojanti. Mano, kad viską žino iš anksto ir gydo ne žmogų, o pasą - jei esi atitinkamo amžiaus, tai viskas aišku ir nėra ko čia gilintis (man 54). Echoskopijos metu rado vieną (!!!) ateroplokštelę. Echoskopuotojas pasakė, kad viską paaiškins gydytoja konsultacijos metu. Gydytojos konsultacija prasidėjo nuo to, kad "turbūt matėt ir žinot, kokie rezultatai. Situacija labai rimta", kažko dar paklausinėjo apie alergijas ir paguldė ant kušetės matuoti spaudimo. Jokio paaiškinimo tai ką gi ta echoskopija tooookio rado nebuvo. Turiu autizmo spektro sutrikimą, todėl labai jautriai reaguoju į bet kokias tokio pobūdžio sensorines perkrovas. Taigi konsultacijos pradžia man tiesiog "nurovė stogą". Viskas kaip rūke. Kortizolis tiesiog užliejo kraujotaką. Spėkit ką daro kortizolis organizmui? Taip, spaudimas šauna į dangų. Taigi aišku kokį gavau rezultatą - kosminį, pamenu viršutinis buvo bene 189. Paklausė koks spaudimas namie. Kadangi nuo paauglystės man gydymo įstaigos sukelia spaudimą iki lubų, ko niekuomet net arti nebūna namuose, esu pratęs prieš eidamas į polikliniką padaryti matavimus. Pasakiau kad turiu susirašęs ir padaviau. Štai ir dabar žiūriu į tą lapą. Pats didžiausias rezultatas - 130/81 (čia du matavimai iš 22, matavau 11 dienų ryte ir vakare). Šiaip didžioji dauguma atvejų - apie 125/74. Pagal matavimus Kardiolitoje konstatavo hipertenziją ir paskyrė gydymą. Rekomendacija - spaudimą laikyti 120-129/70-79 ribose. Ligos išraše nurodo, kad pagal mano pateiktus duomenis namuose mano spaudimas 130-140/80-90. Wow. Čia taip galima rašyti kas šauna į galvą ligos istorijoje? Na ok, galvoju gal ko nesuprantu. Pradėjau gerti išrašytus vaistus. Penktą dieną prasidėjo reikalai. Maždaug apie 13-14 val. prasideda baisus galvos svaigimas, kuris nesibaigia iki kol nueinu miegot. Atrodo kažkas pagrindą traukia iš po kojų. Apie 17 val. jaučiuosi tarsi nuimtas nuo kryžiaus ir turiu nueit pamiegot, nes migdo tiesiog taip, kad nebeturiu jėgų atsispirt. Aišku sutriko naktinis miegas - arba neužmiegu, arba padundu apie 2 val. nakties ir laukiu ryto, nors iki to miegodavau kaip kūdikis, nuo 24 val. iki 8:30 ryto - dirbu iš namų ir niekur skubėti nereikia. Iki tol mano pulsas ramybės metu būdavo 55-65. Pradėjus gydymą, pakilo iki 90-100. Vakarais prasidėjo širdies skausmai, kurie kitą kartą būdavo naktinio pabudimo priežastis. Kiekvienas širdies dūžis kaip dūris adatėle. Ryte pabudus pirmoji aplankanti mintis - situacija labai rimta ir....oooo pamiršau dar pasakyti ką dar prie to pridėjo - labai didelė mirties tikimybė nuo ŠKL per artimiausius 10 metų. Jaučiausi labai blogai, taip blogai, kad net nebesinorėjo gyventi ir buvau visiškai tikras, kad mano dienos suskaičiuotos, nereikės nei tų 10 metų laukti. Daktarė buvo perspėjusi, kad gali kažkiek svaigti galva, nes sumažėja spaudimas, bet tai laikina ir praeis. Tik bėda tame, kad pirmas 4 vaistų vartojimo dienas mano spaudimas buvo 125-129/68-75, o po to šovė. Praėjus 1-1,5 val. po vaistų išgėrimo pakildavo iki 152/95. Efektyvus gydymas, ane? To niekuomet namuose apskritai nėra buvę. Vyšnaitė ant torto buvo 15 diena - bežiūrint olimpiadą atsirado pojūtis tarsi mane kažkas smaugtų, po kelių minučių - skausmas gerklėje, po jo tarsi kažkokia kliūtis, kuri trukdo ryti apskritai. Puoliau prie veidrodžio žiūrėti į gerklę - ant liežuvio šaknies iššokę du didžiuliai balti burbulai. Supanikavau. Vienintelis sprendimas atėjęs į galvą - įsipyliau 100 gr viskio ir iš karto visą susiverčiau. Pirma reakcija per sekundę - dingo skausmas gerklėje. Susiradau internete vaistų anotaciją. Pasirodo gali būti toks vaistų šalutinis poveikis. Ši būklė pavojinga gyvybei - apie tai aišku niekas neperspėjo. O skausmai širdies plote - tai šalutinis poveikis vadinamas krūtinės angina. Va prašau. Jei iki to jaučiausi tiesiog fantastiškai gerai, tai mane pagydė taip, kad per dvi savaites mintys sukosi tik apie mirtį. Dabar galvoju, ką būtų pasakę poliklinikoje - tikrai nepripažintų, jog taip gali būti nuo jų gydymo ir vaistų. Taigi mečiau vaistukus ir gydymą į šiukšlių dėžę. Para be jų buvo sunki. Spaudimo kalneliai nuo 125/65 iki 155/92. Džiaugiuosi, kad ta para praėjo. Šiandien spaudimas 126/82, be gydymo ir vaistų. Tik metęs vaistus pajutau dar vieną dalyką - jie man buvo sutrikdę šalinimo sistemą. Pradėjus gerti vaistus, atsirado nenumaldomas potraukis pienui. Per dieną išgerdavau du litrus, neskaitant dar vandens, kurį nuolat gurkšnoju, nes turiu tokį įprotį iš sveikos mitybos pamokų. Bet kažkaip į WC nelabai dažai eidavau. Nustojus gydytis, pirmą pusdienį laksčiau kas 30 min., negalėjau suprasti iš kur tiek manyje skysčių. Ačiū už "nuostabų gydymą". Jo nepamiršiu ilgai! Pakako paros išmetus "vaistus" ir pabaigus "gydymą" ir aš vėl kaip ants sparnų - jokių skausmų, miegas vėl puikus, jokio galvos svaigimo ar beprotiško nuovargio. Na ir vyšnaitė ant torto - ne gana to, kad manęs neperspėjo apie galimas vaistų rizikas, gyvybei pavojingus šalutinius poveikius ir kada turėčiau nutraukti vaistų vartojimą, man paskyrė vaistus, kurių anotacijoje rašoma, kad esant tam tikroms būklėms jie turi būti skiriami labai atsargiai ir pacientą nuolat stebint paguldytą ligoninėje. Tai įsivaizduokit sau, kokie vaistai skirti spaudimui reguliuoti, nesakau gydyti, nes šita daktarė jo net neketino gygyti, nes net nenorėjo žinoti jo padidėjimo priežasčių, kad nuo jų galima numirti!