Geltonosios dėmės degeneracijos operacijos galimybės: modernūs metodai ir pacientų rezultatai

Geltonosios dėmės degeneracija (AMD) yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmogus ima prasčiau matyti „per vidurį“: sunkiau skaityti, atpažinti veidus, vairuoti. Natūralu, kad ieškant pagalbos kyla labai konkretus klausimas: ar yra operacija, kuri „sutvarko“ geltonąją dėmę?

Svarbu žinoti vieną dalyką: AMD dažniausiai gydoma ne klasikine operacija, o procedūromis (ypač injekcijomis į akį), kurios stabdo ligos progresavimą ir padeda išsaugoti regėjimą. Tik tam tikrais atvejais prireikia tikros chirurgijos, dažniausiai kai atsiranda komplikacijų.

Kas iš tiesų yra „operacija“ sergant geltonosios dėmės degeneracija (AMD)

Kai žmonės sako „operacija“, jie dažniausiai turi omenyje vieną kartą atliekamą procedūrą, po kurios problema išsprendžiama. AMD atveju realybė kitokia: ši liga susijusi su tinklainės (geltonosios dėmės) ląstelių ir kraujagyslių pokyčiais, todėl moderni medicina dažniausiai taiko ligą kontroliuojančius metodus.

Šlapiosios (neovaskulinės) AMD atveju pagrindinis gydymas yra anti-VEGF injekcijos, kurios stabdo nenormalių kraujagyslių augimą ir pratekėjimą. Nacionalinis JAV akių institutas (NEI) pabrėžia, kad fotodinaminė terapija šiais laikais naudojama daug rečiau ir kartais derinama su injekcijomis, bet pagrindinis „darbinis arklys“ išlieka anti-VEGF.

Tam pačiam principui pritaria ir žinomi tinklainės specialistai. Pavyzdžiui, Philip J. Rosenfeld, MD, PhD (Bascom Palmer Eye Institute) yra pasakęs: „Pirmas tikslas yra gydyti šlapiąją AMD. Jei jos nesustabdysi, nepavyks užkirsti kelio greitam regėjimo netekimui.“ (vertimas į lietuvių kalbą).

Sausoji ir šlapioji AMD: kodėl gydymas skiriasi

Sausoji AMD dažniausiai progresuoja lėčiau, o šlapioji gali bloginti regėjimą greitai. Dėl to gydymo „agresyvumas“ skiriasi: šlapiojoje AMD dažniausiai siekiama kuo greičiau pradėti procedūras, kad būtų išsaugotas centrinis regėjimas. NHS taip pat pabrėžia, kad AMD išgydyti nepavyksta, bet yra gydymo ir pagalbos būdų, kurie padeda sulėtinti regėjimo pokyčius ir gerinti gyvenimo kokybę.

Kada kalbame apie procedūras, o kada apie tikrą chirurgiją

Šioje vietoje svarbiausia mintis tokia: dauguma „modernių operacijų“ AMD atveju yra procedūros, o ne chirurgija. Kita dalis bus apie tai, kokie modernūs metodai šiandien realiai naudojami, kaip jie atliekami ir kokių rezultatų pacientai dažniausiai tikisi.

Modernūs metodai, kurie dažniausiai pakeitė „klasikinę operaciją“

Kai pacientai klausia apie geltonosios dėmės degeneracijos operaciją, dažniausiai jie turi omenyje vieną kartą atliekamą chirurginę intervenciją. Tačiau šiuolaikinėje oftalmologijoje pagrindinis tikslas – stabdyti ligos progresavimą ir išsaugoti centrinį regėjimą, o ne „išpjauti problemą“.

Šiandien modernūs metodai leidžia daugeliui pacientų išlaikyti savarankiškumą, skaitymo galimybes ir kasdienę gyvenimo kokybę.

Anti-VEGF injekcijos – pagrindinis šlapiosios AMD gydymas

Šlapioji (neovaskulinė) geltonosios dėmės degeneracija susijusi su nenormalių kraujagyslių augimu po tinklaine. Šios kraujagyslės prateka, sukelia patinimą, kraujavimą ir greitą regėjimo blogėjimą.

Anti-VEGF vaistai (pvz., afliberceptas, ranibizumabas, bevacizumabas) blokuoja kraujagyslių augimo faktorių (VEGF), kuris skatina šį patologinį procesą.

„Anti-VEGF terapija iš esmės pakeitė šlapiosios AMD prognozę – daugeliui pacientų galime sustabdyti regėjimo blogėjimą, o daliai net pagerinti matymą“, – teigia oftalmologas dr. Philip J. Rosenfeld.

Kaip atliekama procedūra

Injekcija atliekama ambulatoriškai, vietinėje nejautroje. Procedūra trunka kelias minutes. Po jos pacientas gali jausti:

• lengvą diskomfortą
• „smėlio“ jausmą akyje
• laikiną paraudimą

Dažniausiai reikia kelių injekcijų serijos, o vėliau – palaikomojo gydymo pagal individualų atsaką.

Ilgo veikimo sprendimai: implantai ir naujos kartos terapija

Kadangi AMD yra lėtinė liga, pacientams gali tekti lankytis pas gydytoją kas 4–8 savaites. Pastaraisiais metais atsirado:

• Ilgo veikimo anti-VEGF preparatai
• Port delivery sistemos (vaisto rezervuarai akyje)
• Naujos molekulės su retesniu dozavimu

Tai leidžia sumažinti injekcijų dažnį ir palengvinti gyvenimą vyresnio amžiaus pacientams.

„Mūsų tikslas – ne tik išsaugoti regėjimą, bet ir sumažinti gydymo naštą pacientui“, – pažymi prof. Carl D. Regillo iš Wills Eye Hospital.

Fotodinaminė terapija (PDT) ir lazeris

Fotodinaminė terapija (PDT) šiandien naudojama rečiau nei prieš 15–20 metų, tačiau tam tikrais atvejais gali būti taikoma kartu su injekcijomis.

Procedūros metu į veną suleidžiamas vaistas (verteporfinas), kuris aktyvuojamas lazeriu ir selektyviai veikia patologines kraujagysles.

Svarbu suprasti: PDT dažniau papildo gydymą, o ne pakeičia injekcijas.

Nauda ir rizikos taikant modernų gydymą

Sprendimas pradėti gydymą dažnai kelia dvejonių. Natūralu svarstyti, ar procedūra bus veiksminga, ar ji saugi, ar verta pradėti ilgalaikį gydymą. Šiuolaikiniai geltonosios dėmės degeneracijos gydymo metodai yra moksliškai pagrįsti ir plačiai taikomi visame pasaulyje, tačiau, kaip ir bet kuri medicininė intervencija, jie turi tiek privalumų, tiek galimų rizikų.

Svarbu suprasti, kad pagrindinis modernios terapijos tikslas dažniausiai yra ne visiškai atkurti buvusį regėjimą, o sustabdyti ligos progresavimą ir išsaugoti likusį centrinį matymą. Kuo anksčiau gydymas pradedamas, tuo didesnė tikimybė pasiekti geresnį rezultatą.

Kada vis dėlto prireikia tikros chirurginės operacijos

Nors dauguma pacientų, sergančių geltonosios dėmės degeneracija, gydomi injekcijomis ar kitomis minimaliai invazinėmis procedūromis, kartais prireikia ir tikros chirurginės intervencijos. Svarbu pabrėžti: chirurgija dažniausiai atliekama ne pačiai AMD išgydyti, o jos komplikacijoms gydyti.

Tai reiškia, kad operacija sprendžia pasekmes, o ne pagrindinį degeneracinį procesą.

Vitrektomija dėl kraujavimo ar kitų komplikacijų

Viena dažniausių chirurginių intervencijų – vitrektomija. Tai operacija, kurios metu pašalinamas stiklakūnis (gelinė medžiaga akies viduje), ypač jei jame susikaupė kraujas ar atsirado kitos regėjimą trikdančios problemos.

Vitrektomija gali būti reikalinga, jei:

• Įvyksta didelis kraujavimas į stiklakūnį
• Susiformuoja randinis audinys po tinklaine
• Atsiranda tinklainės atsisluoksniavimas
• Regėjimas staiga smarkiai pablogėja

Operacija atliekama operacinėje, dažniausiai taikant vietinę ar regioninę nejautrą. Procedūra gali trukti 1–2 valandas.

„Vitrektomija šiais laikais yra saugi ir techniškai pažangi procedūra, tačiau ji skirta spręsti specifines komplikacijas, o ne sustabdyti pačią AMD“, – pažymi prof. Charles C. Wykoff.

Kitos chirurginės situacijos

Rečiau gali būti svarstomos ir kitos intervencijos, pavyzdžiui:

• Submakulinio kraujo pašalinimas
• Kombinuotos operacijos kartu su kataraktos šalinimu
• Eksperimentinės chirurginės technologijos (ribotose klinikinėse situacijose)

Svarbu suprasti, kad chirurgija nėra standartinis pirmos eilės gydymas AMD atveju. Ji taikoma individualiai, įvertinus bendrą akies būklę, regėjimo lygį ir paciento sveikatos foną.

Pacientų rezultatai: ko realiai tikėtis

Vienas dažniausių klausimų: ar po gydymo regėjimas sugrįš į buvusį lygį?

Atsakymas priklauso nuo kelių veiksnių:

• Kiek pažengusi liga gydymo pradžioje
• Ar buvo pažeista centrinė geltonosios dėmės struktūra
• Kaip greitai pradėtas gydymas
• Individuali organizmo reakcija į terapiją

Stabilizuoti ar pagerinti regėjimą

Daugeliu atvejų pagrindinis tikslas yra stabilizavimas. Tai reiškia, kad regėjimas neblogėja toliau.

Daliai pacientų, ypač jei gydymas pradėtas anksti, galimas ir dalinis pagerėjimas – aiškesnės raidės, mažesnis iškraipymas, geresnis kontrasto suvokimas.

„Didžiausias laimėjimas AMD gydyme yra tai, kad šiandien galime išsaugoti regėjimą, kuris prieš 20 metų būtų buvęs prarastas“, – teigia tinklainės specialistas prof. Carl D. Regillo.

Kas lemia geresnį atsaką į gydymą

Geresni rezultatai dažniau pasiekiami, kai:

• Liga diagnozuojama anksti
• Pacientas laikosi gydymo grafiko
• Reguliariai atliekami tinklainės tyrimai (OCT)
• Nėra pažengusio randėjimo

Paciento aktyvus dalyvavimas gydyme turi didelę reikšmę. Reguliarūs vizitai leidžia laiku koreguoti terapiją.

Reabilitacija ir gyvenimas po gydymo

Net jei regėjimas negrįžta visiškai, daugelis žmonių gali išlikti savarankiški.

Kiek trunka atsistatymas

Po injekcijų dažniausiai pakanka kelių dienų, kol diskomfortas visiškai praeina.
Po vitrektomijos atsistatymas gali trukti kelias savaites.

Pagalbinės priemonės

Regėjimo reabilitacija gali apimti:

• Didinamuosius stiklus
• Specialias skaitymo lempas
• Elektroninius didintuvus
• Kontrasto gerinimo filtrus

Šios priemonės padeda išlaikyti gyvenimo kokybę net ir esant centriniam regėjimo sumažėjimui.

Pacientų rezultatai: ko realiai tikėtis po gydymo

Vienas svarbiausių klausimų, kurį užduoda pacientai: ar po gydymo regėjimas pagerės.

Atsakymas priklauso nuo ligos stadijos, gydymo pradžios laiko ir individualios organizmo reakcijos. Modernūs metodai dažniausiai siekia stabilizuoti situaciją, o ne visiškai atkurti prarastą regėjimą.

Stabilizavimas ar pagerėjimas – kuo skiriasi

„Didžiausias laimėjimas AMD gydyme yra tai, kad šiandien galime išsaugoti regėjimą, kuris prieš 20 metų būtų buvęs prarastas“, – teigia prof. Carl D. Regillo (Wills Eye Hospital).

Kas lemia geresnius gydymo rezultatus

Ne visi pacientai reaguoja vienodai. Rezultatus dažniausiai lemia keli svarbūs veiksniai.

Žmonių patirtys po gydymo

Aldona, 72 m.
„Iš pradžių labai bijojau injekcijų į akį, bet procedūra truko kelias minutes. Regėjimas nepablogėjo toliau ir galiu skaityti laikraštį su didinamuoju stiklu.“

Vytautas, 68 m.
„Po kelių mėnesių gydymo pastebėjau, kad linijos nebėra tokios iškraipytos. Svarbiausia – laikytis gydytojo grafiko.“

Dažniausiai užduodami klausimai apie geltonosios dėmės degeneracijos gydymą