Ar erkinis encefalitas išgydomas ir kokios gydymo galimybės?

Lietuvoje kasmet diagnozuojama šimtai erkinio encefalito atvejų. Tai virusinė infekcija, kurią perneša erkės ir kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą. Nors ligos simptomai gali būti labai sunkūs, svarbiausia žinoti, kokios yra gydymo galimybės ir ar šis susirgimas visiškai išgydomas.

Kas yra erkinis encefalitas?

Erkinis encefalitas – tai pavojinga virusinė infekcija, kurią žmogui perduoda užsikrėtusios erkės įkandimo metu. Liga pažeidžia centrinę nervų sistemą – smegenis, smegenų dangalus ar nugaros smegenis.

Liga dažniausiai prasideda po 7–14 dienų nuo įkandimo. Pirmoji fazė primena gripą: karščiavimas, raumenų skausmai, nuovargis. Po kelių dienų pagerėjimo gali prasidėti antroji fazė – pažeidžiama nervų sistema, pasireiškianti stipriu galvos skausmu, sprando stingimu, pykinimu, vėmimu, jautrumu šviesai, o sunkesniais atvejais – sąmonės sutrikimais ar traukuliais.

Lietuvoje erkinis encefalitas yra viena dažniausių erkių platinamų ligų. Kasmet užfiksuojama keli šimtai atvejų, ypač šiltuoju metų laiku.

„Erkinis encefalitas – ne tik trumpalaikis negalavimas. Net ir pasveikus daliai pacientų gali likti neurologinių pasekmių, todėl svarbiausia yra prevencija – vakcinacija,“ – teigia prof. Asta Mažėikienė, infektologė (LSMU).

Ar ši liga išgydoma?

Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito šiuo metu nėra. Tai reiškia, kad nėra vaisto, kuris tiesiogiai sunaikintų virusą organizme. Gydymas yra simptominis – padedantis palengvinti ligos eigą, sumažinti komplikacijų riziką ir pagreitinti pasveikimą.

Didelė dalis pacientų visiškai pasveiksta, ypač jei liga buvo lengvos ar vidutinės formos. Tačiau apie 30–40 % žmonių gali patirti ilgalaikių pasekmių: galvos skausmus, dėmesio ir atminties sutrikimus, miego problemas, nuovargį ar net nuolatinį raumenų silpnumą.

Svarbiausias faktorius – ankstyva diagnostika ir gydymas ligoninėje. Laiku suteikta pagalba gali žymiai pagerinti prognozę.

„Erkinio encefalito viruso mes negalime sunaikinti, bet galime padėti pacientui jį įveikti. Dauguma žmonių pasveiksta, tačiau daliai liga palieka ilgalaikių neurologinių padarinių,“ – pabrėžia dr. Tomas Jauneika, infektologas (Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos).

Kokios yra gydymo galimybės?

Kadangi erkinio encefalito sukelia virusas, specifinio antivirusinio gydymo nėra. Ligoninėse taikomas simptominis gydymas, kuris priklauso nuo ligos sunkumo ir paciento būklės.

Pagrindinės priemonės:

• Stacionarinė priežiūra. Dauguma pacientų gydomi ligoninėje, kad būtų galima nuolat stebėti jų būklę.
• Skysčių terapija. Lašinamos intraveninės infuzijos, kad būtų palaikytas skysčių ir elektrolitų balansas.
• Skausmo ir karščiavimo malšinimas. Naudojami vaistai galvos skausmui mažinti, temperatūrai kontroliuoti.
• Prieštraukuliniai vaistai. Jei atsiranda traukulių ar stiprių neurologinių simptomų.
• Priešuždegiminė terapija. Esant smegenų dangalų dirginimo požymiams, kartais taikomi kortikosteroidai (tik pagal gydytojo sprendimą).
• Reabilitacija. Po ūmios fazės kai kuriems pacientams skiriama kineziterapija, logopedo ar psichologo pagalba, kad būtų atstatytos pažeistos funkcijos.

Svarbu suprasti, kad gydymas orientuotas į organizmo palaikymą tol, kol imuninė sistema pati susidoroja su virusu.

„Simptominis gydymas yra pagrindinis mūsų ginklas. Anksti suteikta pagalba padeda sumažinti komplikacijų riziką ir užtikrina geresnį pasveikimą,“ – aiškina dr. Rūta Mameniškienė, neurologė (VU Medicinos fakultetas).

Kokios galimos komplikacijos?

Erkinis encefalitas gali praeiti be didesnių pasekmių, tačiau daliai pacientų, ypač tiems, kurie sirgo sunkesne forma, išlieka ilgalaikiai simptomai.

Dažniausios komplikacijos:

• Nuolatiniai galvos skausmai ir bendras nuovargis.
• Atminties ir dėmesio sutrikimai, sunkiau susikaupti ar atlikti protinį darbą.
• Miego problemos, nemiga ar pablogėjusi miego kokybė.
• Raumenų silpnumas ir koordinacijos sutrikimai, kartais išliekantys mėnesiais.
• Paralyžius ar jutimo sutrikimai – retais atvejais, kai virusas smarkiai pažeidžia nervų sistemą.

Statistika rodo, kad apie trečdalis pacientų po sunkios ligos fazės patiria ilgalaikius padarinius, o daliai jų jie gali trukti visą gyvenimą.

„Erkinis encefalitas – ne tik ūminė liga. Ji gali palikti neurologinių pėdsakų, kurie pakeičia kasdienį gyvenimą. Todėl itin svarbi prevencija, pirmiausia – skiepai,“ – pabrėžia prof. Rimantas Kėvalas, vaikų ligų specialistas (LSMU).

Prevencija ir apsauga

Kadangi nuo erkinio encefalito nėra specifinio gydymo, svarbiausia yra užkirsti kelią infekcijai. Pagrindinė ir veiksmingiausia priemonė – vakcinacija. Skiepai rekomenduojami visiems, kurie dažnai lankosi gamtoje, ypač miškuose ir pievose. Skiepytis galima ištisus metus, tačiau geriausia pradėti žiemą ar ankstyvą pavasarį, kad iki aktyviausio erkių sezono jau būtų susiformavęs imunitetas. Pilną imunitetą suteikia trijų dozių schema, o vėliau kas 3–5 metus reikia pakartotinių skiepų, kad apsauga išliktų.

Be vakcinacijos, labai svarbios yra ir kasdienės apsaugos priemonės. Einant į gamtą rekomenduojama vilkėti šviesius, ilgarankovius drabužius ir kelnes sukišti į kojines, taip erkes tampa lengviau pastebėti. Naudingi yra ir repelentai – specialūs purškalai, atbaidantys erkes. Grįžus iš miško ar pievos, būtina atidžiai apžiūrėti visą kūną ir drabužius, nes erkės dažnai įsikabina nepastebėtos. Jei erkė visgi įsisiurbė, ją reikėtų kuo greičiau ir tinkamai pašalinti.

„Skiepai nuo erkinio encefalito yra saugūs ir labai veiksmingi. Tai vienintelė priemonė, kuri suteikia ilgalaikę apsaugą nuo šios pavojingos ligos,“ – pabrėžia dr. Artūras Kalvaitis, infektologas (ULAC).

Skiepijimosi nuo erkinio encefalito privalumai ir rizikos

Dažniausiai užduodami klausimai apie erkinį encefalitą