Aftinis stomatitas: priežastys, simptomai ir gydymo taktika
Aftinis stomatitas – tai skausmingų, uždegiminių burnos gleivinės opelių atsiradimas, dažniausiai trunkantis 7–14 dienų ir linkęs kartotis. Nors ši būklė nėra užkrečiama ir paprastai nėra pavojinga, ji ženkliai pablogina kasdienę savijautą, apsunkina kalbėjimą, valgymą ir burnos higieną. Daugumai pacientų aftos tampa pasikartojančia problema, todėl svarbu suprasti galimas priežastis, atpažinti simptomus ir pasirinkti veiksmingą gydymo taktiką.
Mediciniškai pagrįstas požiūris ir tinkamas gydymo metodų taikymas leidžia sumažinti skausmą, paspartinti burnos gleivinės gijimą ir sumažinti atkryčių dažnį.
- Kas tai? Skausmingos burnos gleivinės opos, atsirandančios dėl imuninės reakcijos ir gleivinės pažeidimo.
- Kodėl atsiranda? Priežastys įvairios: stresas, vitaminų trūkumai, hormoniniai pokyčiai, mikrotraumos, žarnyno ligos.
- Pagrindiniai simptomai: apvalios opos su gelsvu centru ir raudonu kraštu, skausmas kalbant ar valgant.
- Gydymo esmė: skausmo kontrolė, uždegimo slopinimas, gleivinės apsauga ir, jei reikia, kortikosteroidai.
- Kada kreiptis į gydytoją? Jei aftos nepraeina per 10–14 dienų, dažnai kartojasi ar labai skauda.
Aftinio stomatito priežastys
Aftinio stomatito išsivystymas siejamas su kompleksiniu gleivinės ir imuninės sistemos tarpusavio poveikiu. Tiksli priežastis ne visada nustatoma, tačiau moksliniai tyrimai nurodo aiškius rizikos veiksnius, kurie didina aftų atsiradimo tikimybę. Dažnai ši būklė išsivysto tada, kai keli veiksniai veikia kartu – pavyzdžiui, mikroelementų trūkumas susijungia su stresu, o gleivinė yra jautresnė dėl mechaninio pažeidimo.
Dažniausiai nustatomi aftų atsiradimo veiksniai
- Mitybos trūkumai – vitaminas B12, folio rūgštis, geležis ir cinkas tiesiogiai veikia gleivinės atsinaujinimą.
- Stresas ir miego trūkumas – silpnina vietinį imunitetą ir padidina uždegiminį atsaką.
- Hormoniniai pokyčiai – ypač ryškūs moterims prieš menstruacijas ar nėštumo metu.
- Gleivinės mikrotraumos – kramtymas, netinkamas šepetėlis, ortodontinės konstrukcijos.
- Genetinis polinkis – iki 40 % pacientų turi šeiminę aftų istoriją.
- Žarnyno ligos – celiakija, Krono liga, opinis kolitas dažnai susiję su pasikartojančiais burnos pažeidimais.
- Imuninės sistemos svyravimai – infekcijos, alerginės reakcijos, autoimuninės ligos.
Oralinės medicinos specialistė dr. Karen Mitchell (JAV) pažymi:
„Aftas dažniausiai išprovokuoja imuninės sistemos hiperaktyvumas reaguojant į nežymų gleivinės pažeidimą. Dėl to svarbu ieškoti ne tik vietinių, bet ir sisteminių rizikos veiksnių.“
Simptomai: kaip atpažinti aftinį stomatitą?
Aftinis stomatitas pasireiškia tipiškomis burnos gleivinės opomis, kurios gali būti nuo vos pastebimų iki ryškiai skausmingų ir trikdančių kasdienę veiklą. Simptomų intensyvumas priklauso nuo aftos dydžio, lokalizacijos ir uždegimo gylio. Nors daugeliui pacientų aftos išnyksta savaime, jų pasireiškimo forma gali padėti įvertinti, kokia priežastis stovi už šios būklės.
Paprastai aftos atsiranda ant vidinio lūpų paviršiaus, skruostų, liežuvio kraštų ar dantenų. Joms būdingas baltai gelsvas centras ir ryškiai paraudęs kraštas — tai klasikinis uždegiminio proceso vaizdas.
Aftinio stomatito simptomai ir jų klinikinė reikšmė
| Simptomas | Kas būdinga? | Ką tai gali reikšti? |
|---|---|---|
| Deginimas ar dilgčiojimas prieš opą | Pirmasis uždegimo ženklas | Afta formuojasi po 6–24 val. |
| Apvali balta ar gelsva opa | Aiškus paraudęs kraštas | Tipiškas aftinis pažeidimas |
| Skausmas valgant ar kalbant | Ypač esant liežuvio ar lūpų opoms | Padidėjęs gleivinės jautrumas |
| Didesnės nei 1 cm opos | Gali gyti iki 6 savaičių | Sunki aftinio stomatito forma |
Medicinos literatūroje nurodoma, kad kai kuriems žmonėms aftos gali pasireikšti kartu su bendrais simptomais — nuovargiu, lengvu temperatūros padidėjimu ar limfmazgių jautrumu. Tai ypač būdinga, kai aftos didelės ar atsiranda grupėmis.
Burnos medicinos specialistė dr. Anne Sullivan (Kanada) pastebi:
„Nors dauguma aftų yra nesudėtingos, jų dydis ir lokalizacija dažnai rodo uždegiminės reakcijos intensyvumą. Skausmo lygis ne visada proporcingas pačios opos dydžiui.“
Gydymo taktika ir veiksmingiausios priemonės
Aftinio stomatito gydymas orientuotas į tris pagrindinius tikslus: sumažinti skausmą, slopinti uždegimą ir sudaryti palankias sąlygas gleivinei atsinaujinti. Nors dauguma aftų užgyja savaime, tinkamas gydymas padeda sutrumpinti gijimo laiką ir pagerinti paciento savijautą. Pirmo pasirinkimo priemonės yra vietinio poveikio preparatai, nes jie veikia tiesiai pažeidimo vietoje ir nesukelia sisteminio poveikio.
Kadangi aftų atsiradimas neretai susijęs su keliomis priežastimis vienu metu, gydymo taktika gali būti kombinuoja — skausmo kontrolė derinama su antiseptikais, priešuždegiminiais geliais ar apsauginėmis plėvelėmis.
- Skausmo mažinimas: vietiniai anestetikai (lidokainas, benzokainas) prieš valgį ar kalbėjimą.
- Uždegimo slopinimas: antiseptiniai skalavimai, priešuždegiminiai geliai, kai reikia – kortikosteroidai.
- Gleivinės apsauga: plėvelę sudarantys geliai, hialurono rūgšties preparatai.
- Bendros būklės korekcija: vitaminų B12, folio rūgšties, geležies atstatymas, streso mažinimas.
Vietiniai anestetikai
Vietiniai nuskausminamieji – tai pirmoji pagalba pacientui, kurį vargina skausmingos aftos. Anestetikai veikia greitai, tačiau trumpai, todėl juos rekomenduojama naudoti prieš valgį ar dantų valymą. Jie neužgydo opos, bet užtikrina reikšmingą komfortą.
Antiseptiniai skalavimai
Chlorheksidinas, heksetidinas ar jodo pagrindo tirpalai padeda sumažinti bakterijų kiekį burnoje ir slopina uždegimą. Svarbu vengti alkoholio turinčių skalavimo skysčių, nes jie gali sudirginti gleivinę.
Priešuždegiminiai geliai ir pastos
Šie preparatai mažina paraudimą, tinimą ir skatina natūralų gleivinės gijimą. Hialurono rūgštis, alantoinas, salicilatai – dažniausiai naudojami komponentai. Geliai sudaro apsauginį sluoksnį, kuris sumažina dirginimą valgant ar kalbant.
Vietiniai kortikosteroidai
Gydytojai juos skiria sunkesnėms, didelėms ar pasikartojančioms aftoms. Triamcinolono pastos, budezonido ar betametazono tirpalai efektyviai mažina uždegimą ir gali sutrumpinti gijimo trukmę. Tačiau šios priemonės turi būti vartojamos atsakingai ir tik pagal gydytojo rekomendaciją.
Burnos medicinos specialistė dr. Helen Carter (JK) pažymi:
„Kortikosteroidai yra itin veiksmingi, tačiau netinkamas vartojimas gali pakenkti gleivinės barjerui. Todėl būtina kruopščiai vertinti kiekvieną klinikinį atvejį.“
Apsauginiai geliai
Šie preparatai sukuria plėvelę ant opos paviršiaus ir mažina mechaninį dirginimą. Jie ypač naudingi pacientams, kuriems skausmas sustiprėja valgant. Į sudėtį dažnai įeina hialurono rūgštis, polisacharidai ar augaliniai ekstraktai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Nors dauguma aftų užgyja savaime ir nereikalauja specifinio gydymo, yra situacijų, kai būtina medicininė apžiūra. Gydytojas gali įvertinti galimas sistemines priežastis, paskirti stipresnes priemones ar patarti dėl tolesnių tyrimų. Ypač svarbu kreiptis pagalbos, kai burnos opos kartojasi arba tampa vis sunkesnės.
- Aftos nepraeina ilgiau nei 10–14 dienų: tokiais atvejais svarbu atmesti galimą infekciją, autoimuninę ligą ar mitybos trūkumus.
- Aftos kartojasi daugiau nei kelis kartus per metus: dažnas pasikartojimas dažnai rodo vitamino B12, folio rūgšties, geležies ar cinko trūkumą, taip pat virškinimo sistemos sutrikimus.
- Opos didelės, gilios arba sukelia stiprų skausmą: tai gali būti sunkesnės aftinio stomatito formos požymis, kuriems taikomas kortikosteroidinis gydymas.
- Burnoje atsiranda daug aftų vienu metu: daugybiniai pažeidimai gali būti susiję su imunologiniais sutrikimais ar infekcinėmis būklėmis.
- Pasireiškia bendrieji simptomai: karščiavimas, padidėję limfmazgiai, nuovargis ar žarnyno sutrikimai rodo sisteminę kilmę.
- Gydymo priemonės neveiksmingos: jei vietiniai anestetikai, antiseptikai ar geliai nepalengvina simptomų, būtina profesionali konsultacija.
Pacientams taip pat rekomenduojama kreiptis į burnos higienistą ar odontologą, jei aftos atsiranda nuolat toje pačioje vietoje — tai gali reikšti mechaninį dirginimą ar reikalingą dantų korekciją.

