Vitamino D trūkumas: simptomai ir pasekmės organizmui

Vitamino D trūkumas – viena dažniausių mitybinių ir gyvenimo būdo problemų Lietuvoje, ypač šaltuoju metų laiku, kai trūksta UVB spindulių. Šis vitaminas svarbus kalcio pasisavinimui, kaulų ir raumenų sveikatai, imuninės sistemos veiklai bei nuotaikai. Trūkumo požymiai dažnai būna neryškūs ir gali būti supainiojami su kitomis būklėmis, todėl vien savijautos nepakanka – reikalingas 25-hidroksivitamino D (25(OH)D) kraujo tyrimas.
Toliau trumpai apibendriname, ką svarbiausia žinoti, o vėlesniuose skyriuose viską išplėtosime.

Kaip atpažinti vitamino D trūkumą?

Vitamino D trūkumo simptomai dažnai būna klastingai neryškūs – žmogus gali jaustis tiesiog pavargęs ar „be energijos“, todėl trūkumas neretai nepastebimas metų metus. Šis vitaminas veikia beveik kiekvieną organizmo sistemą, todėl jo stoka gali pasireikšti labai įvairiai – nuo imuninės sistemos silpnėjimo iki nuotaikos svyravimų.

Dažniausi simptomai

Kai trūksta vitamino D, organizmas pradeda reaguoti įvairiais signalais. Nors nė vienas simptomas savaime nėra specifinis, jų derinys dažnai būdingas būtent šiai būklei:

• Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas – net po poilsio išlieka silpnumas, sumažėja darbingumas.
• Raumenų silpnumas ar skausmas – ypač klubų, pečių, šlaunų srityse; gali atsirasti sunkumų lipant laiptais ar keliantis nuo kėdės.
• Kaulų skausmai – maudimas ar jautrumas kojų, nugaros, dubens srityse, kartais klaidingai laikomas sąnarių problemomis.
• Dažnesnės infekcijos – pasikartojantys peršalimai, sinusitai, bronchitai ar net lėtesnis sveikimas po jų.
• Nuotaikos svyravimai ir prislėgta būsena – moksliniai tyrimai rodo sąsają tarp žemo vitamino D kiekio ir depresijos simptomų.
• Lėtas žaizdų gijimas – vitamino D trūkumas trikdo ląstelių atsinaujinimą ir uždegiminių procesų balansą.

Kuo ilgiau trūkumas tęsiasi, tuo labiau šie požymiai stiprėja. Dažnai žmogus prisitaiko prie nuolatinio nuovargio, manydamas, kad „taip tiesiog normalu žiemą“ – bet tyrimai rodo, jog net 80 % lietuvių žiemos pabaigoje turi per mažą 25(OH)D kiekį.

„Pacientai dažnai nustemba, kad jų nuovargis ar raumenų skausmai susiję su vitamino D stoka. Tai neįvyksta per naktį – trūkumas vystosi pamažu, todėl svarbu neatidėlioti tyrimo,“
– prof. Susan Lanham-New, mitybos mokslininkė, Sario universitetas (JK).

Diagnostika – kada ir kokį tyrimą atlikti?

Vienintelis patikimas būdas nustatyti vitamino D trūkumą – atlikti 25-hidroksivitamino D (25(OH)D) tyrimą. Tai paprastas kraujo testas, kurio rezultatai leidžia įvertinti, ar organizmas gauna pakankamai šio vitamino iš saulės, mitybos ar papildų.

Vitaminas D apytikriai cirkuliuoja kraujyje apie tris savaites, todėl tyrimas atspindi ne vienos dienos būklę, o bendrą pastarojo laikotarpio pusiausvyrą. Gydytojai rekomenduoja atlikti šį tyrimą rudenį arba žiemą, kai UVB spindulių kiekis mažiausias, arba po papildų vartojimo kurso, kad būtų galima įvertinti poveikį.

25-hidroksivitamino D (25(OH)D) tyrimas

Tyrimo metu nustatomas bendras vitamino D kiekis kraujo serume, išreikštas nanogramais mililitre (ng/ml) arba nanomoliais litre (nmol/l). Tai standartas, kuriuo remiasi visi klinikiniai vertinimai.

Vertinimo ribos:

• mažiau nei 20 ng/ml (50 nmol/l) – trūkumas
• 20–30 ng/ml (50–75 nmol/l) – nepakankamas kiekis
• 30–50 ng/ml (75–125 nmol/l) – optimalus intervalas
• virš 100 ng/ml (250 nmol/l) – galimas perdozavimas

Dažniausiai tyrimas atliekamas profilaktiškai, tačiau gydytojas jį skiria ir esant tam tikriems simptomams: ilgalaikiam nuovargiui, raumenų skausmams, dažnoms infekcijoms ar įtariant osteoporozę.

„Vitaminas D nėra paprastas papildas – tai hormono pirmtakas, veikiantis kaulų, imuniteto ir raumenų sistemą. Todėl svarbu vertinti ne tik simptomus, bet ir realius rodiklius kraujyje,“
– dr. Roger Bouillon, endokrinologas, KU Leuven universitetas, Belgija.

Tyrimo rezultatai paprastai gaunami tą pačią arba kitą dieną. Jie padeda gydytojui nuspręsti, kokia dozė ir forma tinkamiausia jūsų atveju.

Faktoriai, galintys iškreipti vertinimą

Kai kuriais atvejais 25(OH)D lygis gali atrodyti žemesnis ar aukštesnis nei realiai yra. Tai svarbu žinoti, kad išvengtumėte klaidingų išvadų. Prieš aptardami juos punktais, verta suprasti – šie veiksniai ne visada rodo klaidą, bet gali paveikti rezultatų interpretaciją.

• Uždegiminės ligos – aktyvūs uždegimai mažina vitamino D koncentraciją kraujyje, nors atsargos audiniuose gali būti pakankamos.
• Nutukimas (BMI ≥ 30) – vitaminas D kaupiasi riebaliniame audinyje, todėl jo koncentracija kraujyje atrodo mažesnė.
• Malabsorbcijos sindromai – tokie kaip celiakija ar Krono liga, trukdo įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus.
• Kepenų ir inkstų ligos – šie organai dalyvauja vitamino D virtimo į aktyvią formą procesuose.
• Tam tikri vaistai – antiepileptikai, kortikosteroidai ar kai kurie cholesterolio mažinantys vaistai gali mažinti 25(OH)D kiekį.

Kraujas tyrimui dažniausiai imamas ryte, nevalgius. Kad rezultatai būtų patikimi, verta vengti papildų vartojimo likus kelioms dienoms iki tyrimo – nebent gydytojas nurodo kitaip.

Po tyrimo, priklausomai nuo rezultato, sprendžiama, ar reikalingas gydymas, kokia turi būti dozė, forma ir trukmė. Kitame skyriuje aptarsime, kokias pasekmes sukelia vitamino D trūkumas, jei jis nėra koreguojamas laiku.

Pasekmės organizmui, jei trūkumas negydomas

Vitamino D trūkumas iš pradžių pasireiškia subtiliais simptomais, tačiau ilgainiui jis daro įtaką beveik visoms organizmo sistemoms. Šis vitaminas padeda palaikyti tinkamą kalcio ir fosforo pusiausvyrą, todėl jo stoka pirmiausia paveikia kaulus ir raumenis. Tačiau poveikis tuo nesibaigia – ilgalaikis trūkumas siejamas ir su imuninės, širdies bei psichikos sveikatos sutrikimais.

Pasak prof. Adriano Martinezo, endokrinologo iš Madrido universiteto ligoninės,

„Vitaminas D yra tarsi tylus reguliatorius – kol jo pakanka, organizmas funkcionuoja harmoningai, bet kai jo ima trūkti, sutrikimai atsiranda pamažu ir apima kelias sistemas vienu metu.“

Pasekmės vaikams

Vaikų organizmas yra ypač jautrus vitamino D trūkumui, nes kaulų augimas ir mineralizacija vyksta nuolat. Ilgalaikis trūkumas gali sukelti rachitą – būklę, kai kaulai minkštėja, deformuojasi, lėtėja augimas. Vaikai tampa irzlesni, vangūs, jiems gali pradėti skaudėti kojytes ar stuburą.

Be to, dėl nusilpusio imuniteto jie dažniau serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Net ir nedidelis, bet užsitęsęs trūkumas gali turėti ilgalaikį poveikį kaulų masei ir dantų sveikatai.

Pasekmės suaugusiesiems

Suaugusiesiems dažniausia vitamino D trūkumo pasekmė – osteomaliacija, kai kaulai tampa mažiau mineralizuoti ir skausmingi. Be to, trūkumas skatina raumenų silpnumą, todėl didėja kritimų rizika, ypač vyresniame amžiuje.

Kiti galimi padariniai:

• Didesnė osteoporozės rizika – kaulai tampa trapūs, lengviau lūžta net po nedidelės traumos.
• Silpnesnis imunitetas – dažnesni peršalimai, bronchitai, sinusitai.
• Galimas ryšys su nuotaikos svyravimais ir depresija, ypač žiemos metu, kai sumažėja natūralios saulės šviesos.
• Kai kuriuose tyrimuose nustatyta asociacija su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nors tiesioginis priežastinis ryšys dar tiriamas.

„Vyresni žmonės, kuriems nustatomas žemas vitamino D kiekis, dažniau patiria kritimus ir lūžius. Net nedidelis trūkumas gali paveikti raumenų jėgą ir koordinaciją,“
– prof. Heike Bischoff-Ferrari, Ciuricho universiteto ligoninė, Šveicarija.

Pasekmės nėštumo ir žindymo metu

Nėštumo metu motinos organizmas turi aprūpinti vitaminu D ne tik save, bet ir vaisių. Jo trūkumas gali turėti įtakos vaisiaus kaulų vystymuisi, mažesniam gimimo svoriui bei padidėjusiai preeklampsijos rizikai. Žindymo laikotarpiu vitaminas D perduodamas per motinos pieną, todėl jei trūksta jo motinai, jo nepakanka ir kūdikiui.

Nors trūkumas ne visada pasireiškia akivaizdžiais simptomais, ilgainiui jis gali turėti įtakos motinos nuotaikai, imunitetui ir energijos lygiui. Dėl to gydytojai vis dažniau rekomenduoja stebėti 25(OH)D lygį viso nėštumo metu ir koreguoti dozę pagal rezultatus.

Rizikos grupės – kam trūkumas pasitaiko dažniau

Ne visi žmonės vienodai pasisavina vitaminą D. Net jei mityba subalansuota, kai kurie veiksniai gali trukdyti jo sintezei odoje ar įsisavinimui virškinimo trakte. Todėl kai kuriems žmonėms trūkumas atsiranda net ir vasarą, kai saulės atrodo pakanka.

Rizikos grupių pažinimas padeda laiku pastebėti problemą ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Kas dažniausiai susiduria su trūkumu?

Vitamino D trūkumo rizika didėja, kai bent vienas iš šių veiksnių taikomas jūsų gyvenimo būdui ar sveikatos būklei:

• Vyresnis amžius – senstant oda gamina mažiau vitamino D, o inkstų bei kepenų gebėjimas jį aktyvinti silpnėja.
• Mažas saulės poveikis – gyvenimas šiaurinėse platumose, darbas uždarose patalpose, dengta oda ar gausus kremų nuo saulės naudojimas riboja UVB spindulių patekimą.
• Tamsesnė oda – didesnis melanino kiekis odoje sumažina vitamino D sintezės efektyvumą, todėl tamsiaodžiai žmonės dažnai turi žemesnį lygį net tose pačiose platumose.
• Kūno masės indeksas (BMI) ≥ 30 – vitaminas D yra riebaluose tirpus, todėl linkęs „įstrigti“ riebaliniame audinyje ir tampa mažiau prieinamas kraujyje.
• Malabsorbcijos sindromai – tokie kaip celiakija, Krono liga ar kasos nepakankamumas trukdo pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus, įskaitant D.
• Kepenų ir inkstų ligos – šie organai atsakingi už vitamino D pavertimą į aktyvią formą (kalcitriolį), todėl jų sutrikimai mažina efektyvumą.
• Nėštumas ir žindymas – organizmo poreikis padidėja, nes vitaminas D reikalingas ir motinos, ir kūdikio kaulų vystymuisi.
• Tam tikri vaistai – ilgalaikis kortikosteroidų, antiepileptikų, cholesteroliui mažinti skirtų preparatų vartojimas mažina 25(OH)D koncentraciją.

Šios grupės žmonėms gydytojai rekomenduoja reguliariai atlikti 25(OH)D tyrimą, ypač rudenį ir žiemą. Trūkumo tikimybė didžiausia lapkričio–balandžio mėnesiais, kai UV spindulių Lietuvoje praktiškai nepakanka net kasdien būnant lauke.

„Lietuvoje beveik 80 % gyventojų žiemos pabaigoje turi vitamino D trūkumą, todėl profilaktinis papildų vartojimas šiuo metu nėra mada, o būtinybė,“
– dr. Rasa Jurevičienė, šeimos gydytoja, Vilnius.

Gydymas ir profilaktika

Kai nustatomas vitamino D trūkumas, gydymo tikslas yra ne tik pakelti 25(OH)D lygį iki normos, bet ir palaikyti jį stabilų visus metus. Gydymo schema priklauso nuo trūkumo laipsnio, amžiaus, kūno masės, mitybos įpročių ir gretutinių ligų.
Svarbiausia – vengti tiek trūkumo, tiek pertekliaus, nes abu gali turėti neigiamų pasekmių kaulams, inkstams ir kraujagyslėms.

Kiek ir kiek laiko?

Trumpalaikės didelės dozės kartais naudojamos gydytojo paskirtam korekciniam kursui, tačiau profilaktikai dažniausiai skiriamos mažesnės, kasdienės dozės.
Rekomendacijos (pagal Europos endokrinologų draugijos duomenis):

• Kūdikiams (0–12 mėn.) – apie 400 TV (10 µg) per dieną.
• Vaikams (1–18 m.) – 600–1000 TV per dieną.
• Suaugusiesiems – 1000–2000 TV per dieną.
• Vyresniems nei 65 m. – 1500–2000 TV per dieną.
• Trūkumo korekcijai (pagal gydytojo nurodymus) – 2000–4000 TV per dieną ribotą laiką, dažniausiai 8–12 savaičių.

Gydymo metu svarbu pakartoti tyrimą po kelių mėnesių, kad būtų galima įvertinti, ar lygis pakilo ir neviršija saugios ribos.

Forma ir vartojimas

Vitaminas D paprastai tiekiamas dviem pagrindinėmis formomis – D2 (ergokalciferolis) ir D3 (cholekalciferolis).
D3 forma laikoma efektyvesne, nes ilgiau išlieka kraujyje ir geriau palaiko stabilų kiekį. Papildai būna lašų, kapsulių ar purškalo pavidalu, o vartoti juos rekomenduojama su maistu, turinčiu riebalų, nes vitaminas D yra riebaluose tirpus.

Jeigu vartojate kelių rūšių papildus (pvz., multivitaminus, omega-3, kalcį), verta patikrinti, ar juose nėra vitamino D – kad nebūtų dubliavimosi.

„Pats vitaminas D nėra stebuklas, tačiau tinkamai dozuojamas jis padeda optimizuoti kalcio pasisavinimą ir užkerta kelią osteoporozės progresavimui. Svarbiausia – vartoti nuosekliai,“
– dr. Michael Holick, endokrinologas, Bostono universitetas (JAV).

Kada kartoti tyrimą ir kaip vertinti progresą?

Po 8–12 savaičių gydymo ar profilaktikos kurso rekomenduojama atlikti pakartotinį 25(OH)D tyrimą. Jei rezultatas rodo optimalų lygį (30–50 ng/ml), pereinama prie palaikomosios dozės – mažesnės, bet vartojamos ilgesnį laiką.

Kad tai būtų aiškiau, žemiau pateikiami praktiniai žingsniai, padedantys išlaikyti vitamino D balansą visus metus:

Mitai ir faktai apie vitamino D trūkumą

Vitamino D tema per pastaruosius kelerius metus tapo viena labiausiai aptariamų sveikatos srityje. Deja, su informacijos gausa atėjo ir nemažai klaidinančių teiginių. Kai kurie mitai atrodo logiški, bet prieštarauja mokslui – todėl verta pažvelgti į juos iš esmės, remiantis tyrimais, o ne populiariomis nuomonėmis.

Mitas 1: „Jei vasarą būnu saulėje, papildų man nereikia.“

Tai dalinai tiesa, bet tik vasaros viduryje ir tik tiems, kurie kasdien bent 15–20 min. būna saulėje su atvira oda (be kremo nuo saulės).
Lietuvoje nuo spalio iki balandžio UVB spindulių kampas per žemas, todėl net būnant lauke vitaminas D praktiškai nesintetinamas. Tyrimai rodo, kad žiemą vitamino D lygis krenta net 70–80 % žmonių.

Mitas 2: „Kuo didesnė dozė – tuo geriau.“

Tai pavojingas mitas. Didelės vitamino D dozės (pvz., virš 10 000 TV per dieną) gali sukelti hiperkalcemiją – kalcio perteklių kraujyje, dėl kurio pažeidžiami inkstai, kraujagyslės ir širdis.
Tyrimai rodo, kad efektyvumas pasiekiamas ne per kiekį, o per reguliarumą – geriau vartoti 1000–2000 TV kasdien, nei labai didelę dozę retai.

„Vitamino D papildai veikia kaip maratonas, o ne sprintas. Stabilus vartojimas užtikrina saugų ir tvarų rezultatą,“
– prof. Heike Bischoff-Ferrari, Šveicarijos Ciuricho universitetas.

Mitas 3: „Vitaminas D padeda išvengti visų ligų.“

Vitaminas D yra labai svarbus, bet ne panacėja. Jis stiprina imuninę sistemą, padeda išlaikyti kaulų tvirtumą, bet neapsaugo nuo visų infekcijų ar vėžio. Moksliniai duomenys patvirtina teigiamą poveikį kaulų ir raumenų sveikatai, tačiau dėl kitų sričių – įrodymai kol kas riboti.

Mitas 4: „Visi turėtų vartoti D3 kartu su K2.“

K2 vitaminas padeda nukreipti kalcį į kaulus, o ne į kraujagysles – todėl jis gali būti naudingas specifiniais atvejais (pvz., senjorams ar ilgalaikio D vartojimo metu).
Tačiau ne visiems jis būtinas, o vartojant kraują skystinančius vaistus (pvz., varfariną) K2 gali būti net pavojingas. Gydytojai pabrėžia: pirmiausia įvertinkite D trūkumą, o tik tada spręskite dėl papildomo K2.

Mitas 5: „Perdozuoti vitamino D neįmanoma.“

Galima, ir tai nutinka dažniau nei manoma. Kadangi vitaminas D yra riebaluose tirpus, jis kaupiasi organizme. Perdozavimas gali įvykti net vartojant „papildus iš įpročio“, jei žmogus tuo pačiu gauna D ir iš kitų šaltinių (pvz., žuvų taukų, multivitaminų, K2 kompleksų).

„Vitaminai nėra nekalti – net ir naudingi junginiai tampa toksiški, kai jų per daug,“
– dr. Clifford J. Rosen, endokrinologas, Maino medicinos centras (JAV).

Mitai kyla iš gerų ketinimų, bet blogo konteksto. Norint saugiai palaikyti vitamino D lygį, svarbu remtis kraujo tyrimais, gydytojo rekomendacijomis ir nepasiduoti „stebuklinių dozių“ pažadams.

Žmonių atsiliepimai ir gydytojų komentarai

Vitamino D trūkumas – tai tema, apie kurią žmonės dažnai kalba iš asmeninės patirties. Neretai simptomai būna tokie subtilūs, kad tik atlikus tyrimą paaiškėja tikroji priežastis. Tuo pačiu, gydytojai primena, kad emocinė savijauta ar sezoninis nuovargis ne visada reiškia trūkumą – todėl vertingiausia derinti empirinę patirtį su moksliniais duomenimis.

Žmonių atsiliepimai

„Žiemą visada jaučiausi pavargusi, o pavasarį net darydavosi sunku susikaupti darbe. Gydytoja patarė pasitikrinti vitaminą D – pasirodė, kad turiu trūkumą. Po trijų mėnesių papildų kursą energija tiesiog grįžo.“ – Eglė, 34 m.

„Man nustatytas 18 ng/ml. Iš pradžių nesupratau, kodėl visą laiką skauda nugarą ir pečius. Gydytojas paaiškino, kad tai gali būti raumenų silpnumas dėl vitamino D stokos. Po 10 savaičių rezultatas pakilo iki 38 ng/ml.“ – Jonas, 52 m.

„Buvau skeptiška – galvojau, kad vitaminų trūkumas dabar diagnozuojamas visiems. Bet po tyrimo pamačiau, kad man jo vos 22 ng/ml. Pagerėjo miegas, dingo nuolatinis dirglumas. Vartoti tęsiu profilaktiškai.“ – Inga, 41 m.

„Gėriau papildus metus be tyrimo, paskui pasidarė per didelis kalcio kiekis. Pasimokiau – dabar darau tyrimą prieš kiekvieną kursą.“ – Rūta, 46 m.

Gydytojų komentarai

„Žmonės dažnai pervertina saulės poveikį ir neįvertina sezoniškumo. Lietuvoje nuo spalio iki balandžio vitamino D sintezė praktiškai nevyksta, todėl papildai būtini beveik visiems.“
– prof. Michael Holick, endokrinologas, Bostono universitetas (JAV)

„Trūkumas nėra tik kaulų problema – jis turi įtakos raumenų jėgai, imunitetui ir net emocinei sveikatai. Tačiau papildų vartojimas turi būti pagrįstas tyrimu, o ne reklama ar kaimyno patarimu.“
– dr. Roger Bouillon, KU Leuven universitetas, Belgija

Žmonių patirtys aiškiai rodo, kad vitamino D trūkumas nėra „madinga diagnozė“, o reali, dažnai nepastebima problema, kuri paveikia kasdienę savijautą. Tuo pat metu gydytojai įspėja: viena patirtis neturi tapti universaliu receptu. Vienam pakanka 1000 TV, kitam – reikalinga korekcija ir stebėjimas.

Kritiniu žvilgsniu vertinant, galima teigti: vitamino D vartojimas be tyrimo – tai spėjimas, o ne sprendimas. Tik žinodami savo pradinį lygį ir individualius poreikius galime iš tiesų pasiekti optimalų rezultatą, išvengiant tiek trūkumo, tiek perdozavimo.

Dažniausiai užduodami klausimai apie vitamino D trūkumą