Vitamino D trūkumas yra gana dažnas reiškinys, todėl daugelis žmonių ėmė vartoti šį vitaminą papildomai – kartais net kasdien visus metus. Tačiau per didelis vitamino D kiekis gali būti toks pat pavojingas kaip ir jo stoka.
Ši būklė vadinama hipervitaminoze D ir dažniausiai atsiranda ne dėl saulės, o dėl perteklinio papildų vartojimo. Kadangi vitaminas D yra riebaluose tirpus, jis kaupiasi organizme, o tai ilgainiui gali sukelti kalcio perteklių kraujyje ir pažeisti inkstus, kraujagysles bei širdį.
Dr. Michael F. Holick, endokrinologas ir vitamino D tyrimų ekspertas (Boston University School of Medicine, JAV):
„Vitaminas D būtinas gerai sveikatai, bet kaip ir su daugeliu dalykų – svarbiausia pusiausvyra. Didesnis kiekis nebūtinai reiškia geriau.“
Kas yra vitaminas D ir kodėl jis svarbus organizmui
Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, kuris atlieka daugybę svarbių funkcijų mūsų organizme. Jis padeda įsisavinti kalcį ir fosforą, stiprina kaulus, palaiko imuninės sistemos veiklą ir prisideda prie normalaus nervų bei raumenų darbo.
Vitaminas D egzistuoja keliomis formomis:
- Vitaminas D₂ (ergokalciferolis) – gaunamas iš augalinių šaltinių, pavyzdžiui, grybų;
- Vitaminas D₃ (cholekalciferolis) – gaminamas odoje veikiant saulės spinduliams ir gaunamas iš gyvūninės kilmės maisto (žuvis, kiaušinių tryniai, kepenys).
Optimalus vitamino D kiekis kraujyje (matuojamas kaip 25(OH)D) turėtų būti 30–50 ng/ml. Viršijus 100 ng/ml jau laikoma, kad yra perteklius, o daugiau nei 150 ng/ml – pavojingas sveikatai.
Dr. Katarzyna Maresz, medicinos mokslų daktarė, Tarptautinės vitamino D tarybos narė:
„Vitaminas D padeda išvengti daugelio ligų, tačiau vartojamas be kontrolės gali pakenkti širdžiai, inkstams ir kraujagyslėms. Svarbu ne tik papildų dozė, bet ir individualus poreikis.“
Pernelyg didelis vitamino D kiekis lemia kalcio perteklių kraujyje (hiperkalcemiją), dėl kurios organizme pradeda kauptis kalcio druskos, kenkiant širdžiai, kraujagyslėms ir inkstams.
Tolesniame skyriuje paaiškinsiu, kodėl perteklius atsiranda, kokie veiksniai jį sukelia ir kodėl jis niekada nesusidaro vien tik nuo saulės.
Vitamino D perteklius: priežastys
Vitamino D perteklius – reta, bet vis dažniau pasitaikanti problema, ypač tarp žmonių, kurie ilgą laiką vartoja dideles papildų dozes be gydytojo priežiūros.
Svarbu suprasti, kad šis vitaminas nesuyra greitai ir kaupiasi organizmo riebaliniame audinyje, todėl net ir pasibaigus papildų vartojimui jo koncentracija kraujyje dar kurį laiką išlieka padidėjusi.
Per didelis vitamino D kiekis beveik niekada nesusidaro dėl saulės poveikio, nes organizmas turi natūralų mechanizmą, ribojantį jo gamybą odoje. Pavojus atsiranda tik vartojant per dideles sintetines dozes papildų forma.
Dažniausios vitamino D pertekliaus priežastys:
- Per didelės papildų dozės – ilgalaikis vartojimas viršijant 4000 TV (tarptautinių vienetų) per dieną be gydytojo paskyrimo.
- Savarankiškas gydymasis – žmonės dažnai imasi „prevencinių“ kursų be kraujo tyrimų ir nekontroliuoja savo 25(OH)D lygio.
- Lėtinis vartojimas be pertraukų – kai papildai geriami visus metus, nors vasarą vitamino D paprastai pakanka iš saulės.
- Klaidingas dozių interpretavimas – neteisingai suprantamos rekomendacijos, pavyzdžiui, sumaišomi mikrogramai (µg) su tarptautiniais vienetais (TV).
- Tam tikros ligos – sarkoidozė, limfoma ar kai kurios genetinės būklės gali lemti per didelį aktyvaus vitamino D kaupimąsi organizme.
Dauguma pertekliaus atvejų nustatomi atsitiktinai – žmogus jaučiasi vangus, praranda apetitą, atsiranda troškulys, o kraujo tyrimai atskleidžia padidėjusį kalcio ir vitamino D kiekį.
Pagrindiniai vitamino D pertekliaus simptomai
Vitamino D perteklius vystosi palaipsniui – simptomai dažniausiai pasireiškia tik tada, kai 25(OH)D koncentracija kraujyje tampa labai didelė, o kalcio kiekis viršija normą.
Pirmiausia nukenčia virškinimo sistema ir inkstai, o vėliau – širdis, nervų sistema ir raumenys.
Dr. John Cannell, medicinos mokslų daktaras, „Vitamin D Council“ įkūrėjas (JAV):
„Pirmasis vitamino D perdozavimo požymis – ne energijos padidėjimas, o nuovargis. Organizmas pradeda kovoti su kalcio pertekliumi, kuris trikdo visų sistemų darbą.“
Toliau pateiktoje lentelėje – dažniausi simptomai, suskirstyti pagal jų pasireiškimo stadijas.
| Simptomų stadija | Dažniausi požymiai | Ką jie rodo |
|---|---|---|
| Ankstyvieji simptomai | Pykinimas, vėmimas, apetito praradimas, troškulys, dažnas šlapinimasis | Padidėjęs kalcio kiekis kraujyje (hiperkalcemijos pradžia) |
| Vidutinio sunkumo simptomai | Galvos skausmai, raumenų silpnumas, nuovargis, dirglumas, miego sutrikimai | Ilgalaikis vitamino D kaupimasis audiniuose, trikdantis nervų ir raumenų veiklą |
| Sunkūs simptomai | Širdies ritmo sutrikimai, inkstų skausmas, sąmonės sutrikimai, dehidratacija | Pažengusi hipervitaminozė D – pavojus širdžiai ir inkstams |
Simptomų intensyvumas priklauso nuo dozės, vartojimo trukmės ir individualaus organizmo jautrumo.
Kai kurie žmonės gali ilgai nejausti jokių požymių, tačiau kraujo tyrimai jau rodo pavojingą 25(OH)D koncentraciją virš 100 ng/ml.
Pasekmės organizmui: ką daro per didelis vitamino D kiekis
Kai organizme susikaupia per daug vitamino D, sutrinka kalcio apykaita. Kraujo kalcio kiekis tampa per didelis (hiperkalcemija), o tai lemia įvairius sutrikimus – nuo inkstų akmenligės iki kraujagyslių kalcifikacijos. Nors pradžioje poveikis gali atrodyti nežymus, ilgainiui perteklius gali padaryti didelę žalą organams ir sistemoms.
Dr. Susan Lanham-New, profesore ir mitybos specialistė (University of Surrey, Jungtinė Karalystė):
„Didžiausia vitamino D pertekliaus grėsmė slypi ne pačiame vitamine, o kalcio kaupimesi, kuris tyliai žalina inkstus, širdį ir kraujagysles.“
Norint suprasti šio vitamino „dvigubą prigimtį“, verta pažvelgti į jo naudą ir galimą žalą.
Nauda (kai vartojamas tinkamai)
- Padeda įsisavinti kalcį ir fosforą – stiprina kaulus bei dantis.
- Palaiko imuninės sistemos veiklą ir mažina uždegimą.
- Prisideda prie normalaus raumenų darbo ir nuotaikos reguliavimo.
- Gali sumažinti tam tikrų infekcijų ir autoimuninių ligų riziką.
- Padeda palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą tinkamu lygiu.
Rizika (kai vartojama per daug)
- Padidėja kalcio kiekis kraujyje – išsivysto hiperkalcemija.
- Gali sukelti inkstų akmenligę ar inkstų funkcijos nepakankamumą.
- Kalcis kaupiasi kraujagyslėse – didėja aterosklerozės ir infarkto rizika.
- Pažeidžiamos plaučių, širdies ir odos struktūros (kalcifikacija).
- Pasireiškia pykinimas, vėmimas, dehidratacija, širdies ritmo pokyčiai.
Vitamino D perteklius veikia visą organizmą, bet labiausiai nukenčia šios sistemos:
- Inkstai – formuojasi akmenys, sutrinka filtracija, gali atsirasti inkstų nepakankamumas.
- Širdis ir kraujagyslės – kalcio sankaupos standina arterijas, didina spaudimą ir infarkto riziką.
- Kaulai – paradoksalu, bet dėl kalcio išplovimo jie tampa trapūs.
- Nervų sistema – gali atsirasti sumišimas, galvos skausmai, sutrikusi koncentracija.
- Virškinimo sistema – pykinimas, vėmimas, apetito praradimas, vidurių užkietėjimas.
Kai kuriems pacientams hipervitaminozė D gali trukti kelis mėnesius net ir nutraukus papildų vartojimą, nes vitaminas D kaupiasi riebaliniame audinyje.
Ką daryti, jei nustatytas vitamino D perteklius
Vitamino D perteklius nėra paprasta būklė, kuri išnyksta savaime — organizmui reikia laiko ir tinkamų priemonių, kad pašalintų perteklinį vitaminą ir stabilizuotų kalcio kiekį kraujyje. Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – nutraukti papildų vartojimą bei kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta būklės sunkumo stadija.
Dr. Robert Heaney, endokrinologas ir mitybos tyrėjas (Creighton University, JAV):
„Vitamino D perteklius beveik visada kyla dėl netinkamo papildų vartojimo, todėl pirmas žingsnis – sustabdyti šaltinį ir stebėti kalcio koncentraciją kraujyje.“
Toliau pateikiami pagrindiniai žingsniai, kaip elgtis nustačius padidėjusią vitamino D koncentraciją kraujyje.
Nutraukti vitamino D vartojimą
Visų papildų ir stiprintų produktų (pvz., žuvų taukų, kompleksinių vitaminų) vartojimą reikia sustabdyti iš karto. Tai leidžia sustabdyti tolesnį vitamino kaupimąsi audiniuose.
Atlikti kraujo tyrimus
Gydytojas paskiria 25(OH)D koncentracijos ir kalcio lygio kraujyje tyrimą. Esant reikšmėms virš 100 ng/ml, būtina detalesnė analizė, įskaitant inkstų funkcijos įvertinimą.
Gerti daugiau skysčių
Padidėjęs skysčių kiekis padeda organizmui išskirti perteklinį kalcį per inkstus. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami intraveniniai skysčiai (infuzijos).
Vengti kalcio turinčio maisto ir papildų
Tuo laikotarpiu reikėtų vengti kalcio papildų, sūrių pieno produktų ir mineralinio vandens, kuriame gausu kalcio, kad nebūtų didinamas hiperkalcemijos pavojus.
Gydytojo paskirta terapija
Sunkiais atvejais gali būti skiriami vaistai, mažinantys kalcio kiekį kraujyje (pvz., gliukokortikoidai ar bisfosfonatai), taip pat taikomas simptominis gydymas, kad būtų apsaugoti inkstai ir širdis.
Reguliarus stebėjimas
Po 1–2 savaičių būtina pakartoti tyrimus. Vitamino D koncentracija gali normalizuotis tik po kelių mėnesių, todėl reikalinga gydytojo priežiūra ir palaipsnė mitybos bei papildų korekcija.
Požymius ir tyrimų rezultatus visada būtina vertinti kartu su gydytoju endokrinologu arba šeimos gydytoju. Savarankiškas papildų nutraukimas ar savarankiškas gydymas gali būti pavojingas, jei kartu vartojami ir kiti preparatai (pvz., kalcio papildai ar multivitaminai).
Kada kreiptis į gydytoją
Vitamino D perteklius dažnai prasideda tyliai — be aiškių simptomų. Tačiau tam tikri požymiai rodo, kad organizmas jau peržengė saugumo ribą ir jam būtina medicininė pagalba.
Jeigu ignoruojamas hipervitaminozės D progresavimas, gali kilti rimtų komplikacijų – nuo inkstų pažeidimų iki širdies ritmo sutrikimų ar net ūmaus inkstų nepakankamumo.
Dr. Carol Wagner, pediatrė ir vitaminų tyrėja (Medical University of South Carolina, JAV):
„Žmonės dažnai manydami, kad daro gera savo sveikatai, vartoja vitaminą D be tyrimų. Bet kai pasireiškia simptomai, organizmas jau būna persisotinęs.“
Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jei pasireiškia bent keli iš šių simptomų:
- Nuolatinis pykinimas, vėmimas, stiprus troškulys ar burnos džiūvimas;
- Dažnas šlapinimasis, ypač naktimis;
- Raumenų silpnumas, sumišimas, dirglumas;
- Skausmas juosmens srityje – gali rodyti inkstų apkrovą;
- Padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai (pertrūkiai, plakimo pojūtis);
- Mieguistumas ar sąmonės praradimo epizodai;
- Padidėjęs kalcio kiekis kraujyje nustatomas laboratoriniais tyrimais.
Jei kalcio koncentracija kraujyje viršija 2,75 mmol/l arba 25(OH)D lygis didesnis nei 100 ng/ml, būtina skubi konsultacija su gydytoju.
Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti stacionarinį stebėjimą, intraveninį gydymą ir nuolatinę elektrolitų pusiausvyros kontrolę.
Net ir lengvesniais atvejais rekomenduojama:
- Kartoti kraujo tyrimus kas 4–6 savaites,
- Nevartoti jokių papildų be gydytojo sutikimo,
- Vengti per didelio saulės poveikio, kol vitamino D lygis normalizuojasi.
Tolesniame skyriuje pasidalinsiu gydytojų ir pacientų patirtimis, kurios parodo, kaip skiriasi vitamino D pertekliaus eiga ir kiek svarbu stebėti savo tyrimus laiku.
Pacientų ir gydytojų patirtys
Vitamino D perteklius dažniausiai nustatomas ne iš karto. Žmonės dažnai mano, kad šis vitaminas visiškai saugus, todėl jį vartoja be tyrimų – kartais mėnesiais ar net metais. Tik atsiradus simptomams, pavyzdžiui, troškuliui, širdies ritmo pokyčiams ar nuolatiniam silpnumui, jie kreipiasi į gydytojus.
Dr. Michael Holick, endokrinologas (Boston University School of Medicine, JAV):
„Nors vitaminas D yra gyvybiškai svarbus, per didelės dozės gali sukelti rimtų padarinių. Kiekvienas papildas turi būti vartojamas tarsi vaistas – tik pagal poreikį ir su kontrole.“
Toliau – keletas pacientų istorijų, atskleidžiančių, kaip skirtingai ši būklė gali pasireikšti.
„Vartojau 10 000 TV vitamino D per dieną, nes maniau, kad tai stiprins imunitetą. Po kelių mėnesių pradėjo skaudėti galvą, pykinti, tapau mieguista. Tyrimai parodė, kad vitamino D – tris kartus daugiau nei norma. Laimei, po gydymo ir kelių mėnesių viskas susitvarkė.“
„Mano vyras papildus gėrė visus metus be pertraukos. Iš pradžių jautėsi puikiai, bet po kurio laiko ėmė skaudėti inkstus. Paaiškėjo, kad susidarė akmenys dėl kalcio pertekliaus, kurį sukėlė per didelis vitamino D kiekis.“
„Mano 25(OH)D kiekis kraujyje buvo 160 ng/ml. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad vitaminai gali būti pavojingi. Dabar visada tikrinu tyrimus prieš vartodama papildus.“
Pacientų istorijos aiškiai rodo, kad per didelė vitamino D dozė – ne papildoma apsauga, o rizika.
Net ir maži, bet nuolat peržengiami kiekiai gali sukelti pavojingų pasekmių.
Todėl visada verta vadovautis gydytojo rekomendacijomis ir reguliariai tirti 25(OH)D lygį kraujyje.
Dažniausiai užduodami klausimai apie vitamino D perteklių
Ar galima perdozuoti vitamino D nuo saulės?
Kokia yra saugi vitamino D paros dozė?
Kokie tyrimai parodo vitamino D perteklių?
Kaip ilgai trunka, kol organizmas pašalina perteklinį vitaminą D?
Ar galima vartoti vitaminą D kartu su kalcio papildais?
Kokie pirmieji pertekliaus požymiai?
Ar vitamino D perteklius gali sukelti psichologinių simptomų?
Kiti straipsniai
