Viduriavimo priežastys: nuo lengvų virškinimo sutrikimų iki rimtesnių ligų

Viduriavimas yra vienas dažniausių virškinimo sistemos sutrikimų, su kuriuo bent kartą gyvenime susiduria beveik kiekvienas žmogus. Dažniausiai jis trunka trumpai ir praeina savaime, tačiau kai kuriais atvejais gali būti rimtesnės sveikatos problemos požymis. Todėl svarbu suprasti, kas iš tiesų slypi už šio simptomo.

Viduriavimo priežastys gali būti labai įvairios – nuo paprastų mitybos klaidų, persivalgymo ar streso iki virusinių, bakterinių infekcijų, maisto netoleravimo ar lėtinių žarnyno ligų. Kartais priežastis būna akivaizdi, pavyzdžiui, suvalgius neįprasto ar sugedusio maisto, tačiau pasitaiko ir situacijų, kai viduriavimas kartojasi be aiškios priežasties.

Neinfekcinės viduriavimo priežastys: mityba, stresas ir vaistai

Neinfekcinės viduriavimo priežastys yra labai dažnos ir neretai susijusios su kasdieniais įpročiais ar gyvenimo būdu. Tokiais atvejais viduriavimas paprastai nebūna lydimas karščiavimo ar stipraus bendro negalavimo, tačiau gali kartotis arba atsirasti tam tikrose situacijose.

Viena pagrindinių priežasčių – mitybos klaidos. Per riebus, labai saldus, aštrus ar sunkiai virškinamas maistas gali sudirginti žarnyną ir paspartinti jo veiklą. Viduriavimas taip pat dažnas kelionių metu, kai organizmas susiduria su neįprastu maistu ar vandeniu.

„Staigūs mitybos pokyčiai yra viena dažniausių neinfekcinio viduriavimo priežasčių“ – dr. Laura M. Jenkins

Svarbi neinfekcinė priežastis – maisto netoleravimas. Laktozės, fruktozės ar kai kurių dirbtinių saldiklių netoleravimas gali sukelti pasikartojantį viduriavimą, pilvo pūtimą ir diskomfortą. Šie simptomai dažniausiai atsiranda netrukus po tam tikrų produktų vartojimo ir kartojasi kiekvieną kartą.

Didelę įtaką virškinimui turi ir stresas bei emocinė įtampa. Nervų sistema tiesiogiai veikia žarnyno judesius, todėl nerimas, baimė ar ilgalaikis stresas gali sukelti vadinamąjį nervinį viduriavimą, net ir be jokio organinio sutrikimo.

„Žarnynas yra itin jautrus emocinei būsenai, todėl stresas dažnai pasireiškia viduriavimu“ – dr. Steven R. Hall

Viduriavimą taip pat gali sukelti vaistai, ypač antibiotikai, kurie sutrikdo natūralią žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. Taip pat viduriavimas gali pasireikšti vartojant magnio papildus, kai kuriuos vaistus nuo rėmens ar cukraus pakaitalus.

„Vaistų sukeltas viduriavimas dažniausiai yra laikinas, tačiau jo negalima ignoruoti“ – dr. Amanda L. Foster

Neinfekcinis viduriavimas dažnai sumažėja pakoregavus mitybą, sumažinus stresą ar peržiūrėjus vartojamus vaistus, tačiau jei simptomai kartojasi ar tampa nuolatiniai, būtina ieškoti tikslios priežasties.

Infekcinės viduriavimo priežastys

Infekcinės ligos yra viena dažniausių ūmaus viduriavimo priežasčių. Tokiais atvejais viduriavimas dažniausiai prasideda staiga ir gali būti lydimas papildomų simptomų, tokių kaip pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, karščiavimas ar bendras silpnumas. Infekcinis viduriavimas dažnai plinta per užterštą maistą, vandenį arba nepakankamą rankų higieną.

Dažniausiai pasitaiko virusinės infekcijos, vadinamos „skrandžio virusu“. Jos lengvai plinta kolektyvuose, šeimose, darželiuose ir mokyklose. Virusinis viduriavimas paprastai trunka kelias dienas ir daugeliu atvejų praeina savaime, jei užtikrinamas pakankamas skysčių vartojimas.

„Didžioji dalis ūmaus viduriavimo atvejų yra virusinės kilmės ir nereikalauja specifinio gydymo“ – dr. James L. Carter

Bakterinės infekcijos dažniau susijusios su užterštu ar netinkamai paruoštu maistu, pavyzdžiui, nepakankamai termiškai apdorota mėsa, žaliais kiaušiniais ar nešvariu vandeniu. Bakterinis viduriavimas dažnai būna sunkesnis – gali pasireikšti aukšta temperatūra, stiprūs pilvo skausmai ar kraujingos išmatos.

„Kraujas išmatose ir karščiavimas viduriuojant visada kelia įtarimą dėl bakterinės infekcijos“ – dr. Helen M. Porter

Rečiau viduriavimą sukelia parazitinės infekcijos, kurios dažniau pasitaiko keliaujant arba vartojant užterštą vandenį. Tokiais atvejais viduriavimas gali būti užsitęsęs, kartais pasireiškiantis bangomis, kartu su pilvo pūtimu, svorio kritimu ar nuolatiniu nuovargiu.

„Užsitęsęs viduriavimas po kelionių turėtų paskatinti įtarti parazitinę infekciją“ – dr. Michael S. Grant

Svarbu žinoti, kad infekcinis viduriavimas dažnai yra užkrečiamas, todėl būtina laikytis griežtos rankų higienos, kruopščiai plauti maistą ir vengti ruošti maistą kitiems, kol simptomai visiškai neišnyksta. Tai padeda apsaugoti aplinkinius ir užkirsti kelią infekcijos plitimui.

Lėtinės ligos, galinčios sukelti viduriavimą

Kai viduriavimas tęsiasi savaites ar mėnesius, kartojasi be aiškios priežasties arba tampa kasdieniu reiškiniu, labai dažnai už to slypi lėtinės ligos. Tokiais atvejais viduriavimas nėra atsitiktinis – tai vienas iš pagrindinių organizmo siunčiamų signalų.

Viena dažniausių priežasčių – dirgliosios žarnos sindromas (DŽS). Šiai būklei būdingas pasikartojantis viduriavimas, kuris dažnai paūmėja patiriant stresą ar emocinę įtampą. Nors DŽS nėra pavojinga gyvybei liga, ji gali reikšmingai paveikti kasdienę savijautą ir gyvenimo kokybę.

Kita svarbi grupė – uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ir opinis kolitas. Šiais atvejais viduriavimas dažnai būna užsitęsęs, gali pasireikšti su kraujo ar gleivių priemaišomis, kartu vargina pilvo skausmai, nuovargis, svorio kritimas.

Viduriavimą taip pat gali sukelti celiakija – autoimuninė liga, susijusi su gliuteno netoleravimu. Sergant celiakija sutrinka maistinių medžiagų pasisavinimas, todėl viduriavimas dažnai lydi pilvo pūtimą, silpnumą ir vitaminų trūkumą.

Prie lėtinių priežasčių priskiriami ir hormoniniai sutrikimai, ypač skydliaukės hiperfunkcija. Tokiu atveju pagreitėja medžiagų apykaita ir žarnyno veikla, o viduriavimą gali lydėti svorio kritimas, nerimas, širdies plakimas.

Kai kuriais atvejais lėtinį viduriavimą sukelia ir kasos ar tulžies sistemos ligos, dėl kurių sutrinka riebalų virškinimas. Tokios būklės dažnai pasireiškia riebaluotomis, blogai nusiplaunančiomis išmatomis ir pilvo diskomfortu po valgio.

Jei viduriavimas tampa nuolatiniu ar kartojasi ilgą laiką, savipagalbos priemonių nepakanka – būtina gydytojo konsultacija ir tiksli priežasties diagnostika.

Kada viduriavimas tampa pavojingu simptomu?

Nors daugeliu atvejų viduriavimas yra trumpalaikis ir praeina savaime, tam tikrose situacijose jis gali būti rimtos sveikatos problemos požymis. Svarbiausia – atpažinti ženklus, rodančius, kad organizmui reikia nebe naminių priemonių, o medicininės pagalbos.

Vienas svarbiausių pavojaus signalų – užsitęsęs viduriavimas. Jei jis tęsiasi ilgiau nei 3–4 dienas suaugusiajam arba ilgiau nei 24 valandas vaikui, tai jau nėra laikoma įprasta organizmo reakcija. Ilgai trunkantis viduriavimas didina dehidratacijos ir elektrolitų disbalanso riziką.

Ypač nerimą kelia kraujas ar gleivės išmatose. Tai gali rodyti bakterinę infekciją, uždegiminę žarnyno ligą ar kitą rimtą virškinamojo trakto pažeidimą. Tokiais atvejais savarankiškas gydymas neturėtų būti taikomas.

Pavojingu laikomas ir viduriavimas, kurį lydi aukšta temperatūra, stiprūs pilvo skausmai, nuolatinis vėmimas ar sąmonės sutrikimai. Šie simptomai gali reikšti sisteminę infekciją ar ūmią pilvo patologiją.

„Viduriavimas kartu su karščiavimu ir stipriu skausmu niekada neturėtų būti ignoruojamas“ – dr. Helen R. Brooks

Didelį pavojų kelia dehidratacija, ypač vaikams, senjorams ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Sausa burna, sumažėjęs šlapinimasis, stiprus silpnumas, galvos svaigimas ar mieguistumas rodo, kad organizmas netenka per daug skysčių.

Atsargumo taip pat reikia, jei viduriavimas pasireiškia nėštumo metu, po kelionių į egzotiškas šalis arba kartu su nepaaiškinamu svorio kritimu. Tokiais atvejais būtina išsamesnė diagnostika.

„Tam tikrose rizikos grupėse net ir trumpalaikis viduriavimas gali turėti rimtų pasekmių“ – dr. Laura M. Bennett

Apibendrinant, viduriavimas tampa pavojingu tuomet, kai jis užsitęsia, stiprėja arba pasireiškia kartu su įspėjamaisiais simptomais. Tokiose situacijose delsti nereikėtų – laiku kreipiantis į gydytoją galima išvengti komplikacijų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)