Sutriko širdies ritmas – ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją

Širdies ritmo sutrikimai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje – tiek po streso ar nemigos nakties, tiek dėl rimtesnių širdies ligų. Dažnai žmogus pajunta „permušimus“, tarsi širdis praleistų dūžį arba imtų plakti per greitai.

Nors dauguma tokių epizodų yra nepavojingi, kai kurie gali būti rimto sutrikimo požymis, todėl svarbu mokėti atpažinti, kada galima palaukti, o kada – būtina kreiptis į gydytoją.

Kodėl sutrinka širdies ritmas

Širdies ritmas valdomas elektrinių impulsų, kurie užtikrina tolygų širdies susitraukimą. Kai šie impulsai nutrūksta ar išsiderina, širdis ima plakti nereguliariai – tai vadinama aritmija.

Dažniausia priežastis – stresas ir pervargimas. Emocinė įtampa suaktyvina simpatinę nervų sistemą, todėl širdis ima plakti greičiau, net jei žmogus ilsisi. Panašiai veikia ir miego trūkumas – nuolatinis poilsio stygius trikdo širdies elektrinį ritmą.

Kitas dažnas veiksnys – kofeinas ir energiniai gėrimai. Net keli puodeliai kavos ar vienas energetinis gėrimas jautresniems žmonėms gali sukelti permušimus.

Dehidratacija taip pat pavojinga – trūkstant skysčių, keičiasi kalio ir magnio koncentracija kraujyje, o tai daro įtaką širdies impulsų laidumui.

Kartais ritmą sutrikdo ir vaistai, ypač nuo peršalimo ar alergijos, kuriuose yra stimuliuojančių medžiagų. Rimtesni atvejai susiję su širdies ligomis, aukštu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu ar padidėjusiu skydliaukės aktyvumu.

„Dauguma aritmijų kyla ne dėl širdies pažeidimo, o dėl gyvenimo būdo disbalanso – pervargimo, streso ar dehidratacijos.“ – dr. Samuel Ortega

Kaip atpažinti pavojingus širdies ritmo sutrikimo simptomus

Ne kiekvienas širdies „permušimas“ yra pavojingas, tačiau kai kurie simptomai gali rodyti rimtesnius sutrikimus. Jei ritmas pasikeičia staiga, lydi silpnumas, galvos svaigimas ar dusulys – tai ženklas, kad širdis nebesuspėja tinkamai pumpuoti kraujo.

Dažniausi pavojingi požymiai:

• staigus širdies plakimo padažnėjimas be aiškios priežasties,
• nereguliarus pulsas, kuris tęsiasi ilgiau nei kelias minutes,
• sunku kvėpuoti ar atsiranda dusulys ramybės metu,
• skausmas ar spaudimas krūtinėje,
• alpimo pojūtis arba stiprus silpnumas,
• šalti prakaitai, pykinimas, sumišimas.

Šie simptomai reiškia, kad širdis gali būti praradusi ritminį veikimo mechanizmą ir nebepumpuoja kraujo efektyviai. Tokiu atveju nedelsiant kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją pagalbą.

„Jeigu širdis plaka tarsi „banguodama“ arba jaučiate, kad ritmas praranda stabilumą, nelaukite – būtina medicininė apžiūra.“ – dr. Alice Renner

Ką galima padaryti namuose

Jei širdies ritmas sutriko trumpam ir nėra kitų simptomų, dažniausiai pakanka nurimti ir leisti kūnui atsigauti.
Pirmiausia atsisėskite arba atsigulkite, kad širdis galėtų dirbti ramiau. Giliai kvėpuokite – lėti įkvėpimai ir iškvėpimai aktyvuoja parasimpatinę sistemą, kuri slopina širdies dažnėjimą.

Išgerkite stiklinę vandens. Skysčių trūkumas – dažna priežastis, ypač karštą dieną ar po sporto.

Jei vartojate kavą ar energinius gėrimus – nutraukite jų vartojimą bent kelioms dienoms. Kofeino perteklius dažnai sukelia permušimus net sveikiems žmonėms.

Ritmui stabilizuotis padeda ir lengvas magnio papildų vartojimas arba maistas, kuriame jo gausu (bananai, špinatai, riešutai).

Po epizodo rekomenduojama užsirašyti, ką veikėte tuo metu – tai padeda gydytojui nustatyti priežastį, ypač jei ritmas kartojasi.

„Daugeliu atvejų pakanka poilsio, vandens ir kvėpavimo pratimų, kad ritmas grįžtų į normalų tempą.“ – dr. Yuki Tanaka

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Ne kiekvienas širdies ritmo sutrikimas reikalauja skubios pagalbos, tačiau yra aiškūs požymiai, kurie neturi būti ignoruojami.
Jeigu širdies permušimai tęsiasi ilgiau nei kelias minutes, pasireiškia dusulys, krūtinės skausmas, galvos svaigimas ar alpimas, tai laikoma pavojingu signalu. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą (112).

Kreiptis į gydytoją taip pat reikėtų, jei:

• širdies ritmas kartojasi kasdien ar kelis kartus per savaitę;
• permušimus lydi nuovargis, silpnumas ar širdies „drebulys“;
• turite gretutinių ligų – aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą, padidėjusią skydliaukės funkciją;
• vartojate vaistus, kurie gali veikti širdies ritmą (pvz., dekongestantus, hormoninius preparatus).

Širdies ritmo sutrikimai nėštumo metu, po COVID infekcijos ar kartu su dusuliu visada turi būti įvertinti gydytojo.

„Svarbiausia nepanikuoti, bet ir nelaukti, kol praeis savaime. Aritmijos kartais būna pirmasis rimtesnės širdies ligos signalas.“ – dr. Elena Morales

Kokius tyrimus atlieka gydytojas

Kardiologas pirmiausia įvertina širdies veiklą klausydamas, matuodamas pulsą ir kraujospūdį. Toliau atliekami keli pagrindiniai tyrimai:

Elektrokardiograma (EKG) – fiksuoja širdies elektrinius impulsus ir padeda nustatyti aritmijos tipą.
Holterio monitoravimas – nešiojamas prietaisas, kuris 24–48 val. registruoja širdies darbą realiu laiku.
Kraujo tyrimai – parodo elektrolitų, skydliaukės hormonų ir hemoglobino lygį.
Echokardiograma – ultragarsinis tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies struktūrą ir vožtuvų būklę.

Kaip apsisaugoti nuo širdies ritmo sutrikimų ateityje

Ritmo pusiausvyrą palaiko nuoseklumas – tiek mityboje, tiek poilsyje.
Kasdien bent 30 minučių skirkite lengvam fiziniam aktyvumui: pasivaikščiojimui, plaukimui ar kvėpavimo pratimams. Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu.

Venkite per didelio kofeino, alkoholio ir rūkymo – jie dirgina širdies raumenį.
Reguliariai gerkite vandenį, ypač karštuoju metu, nes net menka dehidratacija didina ritmo sutrikimų riziką.
Mityboje naudinga daugiau magnio, kalio ir omega-3 riebalų rūgščių – jų gausu žuvyje, riešutuose, špinatuose.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ką daryti, jei staiga pajutau širdies permušimus?

Sustokite, atsisėskite ar atsigulkite ir giliai kvėpuokite. Išgerkite stiklinę vandens, pabandykite nusiraminti. Jei pojūtis nepraeina per kelias minutes ar pasikartoja dažnai, kreipkitės į gydytoją.

Ar širdies ritmo sutrikimai gali būti dėl streso?

Taip, stresas ir emocinė įtampa dažnai sukelia laikinas aritmijas. Tokiu atveju padeda poilsis, kvėpavimo pratimai ir psichologinė pusiausvyra.

Ar galima širdies permušimus gydyti savarankiškai?

Ne, ypač jei jie pasireiškia kartu su dusuliu ar silpnumu. Savarankiškai galima tik laikinai sumažinti simptomus – giliai kvėpuoti, ilsėtis ir vengti stimuliuojančių medžiagų. Priežastį nustato tik gydytojas.

Kada širdies ritmo sutrikimas pavojingas gyvybei?

Kai ritmas tampa labai greitas (virš 150 dūžių per minutę), kai širdis „plazda“ be aiškaus ritmo, kai pasireiškia alpimas ar krūtinės skausmas – būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.

Ar galiu sportuoti, jei širdis kartais permuša?

Lengvas fizinis aktyvumas dažniausiai naudingas, tačiau prieš tęsiant sportą verta pasitikrinti pas kardiologą. Kai kurios aritmijos fizinio krūvio metu gali sustiprėti.

Ar padeda magnio papildai?

Taip, jei sutrikimą sukelia magnio ar kalio trūkumas. Tačiau papildai turi būti vartojami saikingai ir tik pasitarus su gydytoju, kad nebūtų sukelta elektrolitų pusiausvyros perteklius.