Sutrikęs širdies ritmas: pagrindiniai simptomai, kuriuos reikia atpažinti

Sutrikęs širdies ritmas – tai būklė, kai širdis plaka per greitai, per lėtai arba nereguliariai. Tokie ritmo pokyčiai gali būti laikini ir nepavojingi, bet kartais jie signalizuoja apie rimtesnius širdies ar kraujotakos sutrikimus.
Svarbiausia – laiku atpažinti simptomus ir suprasti, kada širdies plakimo pokyčiai yra normali reakcija, o kada reikalinga gydytojo pagalba.

Širdis kiekvieną minutę pumpuoja kraują per visą kūną. Bet kai jos darbas išsiderina, deguonies tiekimas audiniams sutrinka – žmogus gali jausti silpnumą, svaigulį ar net prarasti sąmonę. Dėl to labai svarbu mokėti įsiklausyti į savo širdies signalus.

Kas sukelia širdies ritmo sutrikimus

Širdies plakimą valdo elektriniai impulsai, kurie perduoda signalus širdies raumeniui susitraukti ir atsipalaiduoti. Kai šie signalai sutrinka, širdis pradeda plakti netolygiai – per greitai, per lėtai arba chaotiškai.

Dažniausios priežastys yra šios:

• stresas, nerimas ar miego trūkumas,
• elektrolitų pusiausvyros sutrikimai (kalio, magnio, kalcio trūkumas),
• per didelis kofeino ar alkoholio vartojimas,
• skydliaukės veiklos sutrikimai,
• kai kurie vaistai (ypač stimuliuojantys),
• širdies ligos ar kraujotakos sutrikimai.

„Sutrikęs ritmas nebūtinai reiškia širdies ligą, bet visada yra signalas, kad širdis dirba ne taip, kaip turėtų.“ – dr. Anna Moretti

Pagrindiniai sutrikusio širdies ritmo simptomai

Širdies ritmo sutrikimai gali pasireikšti labai įvairiai – nuo vos juntamų pojūčių iki ryškių, pavojingų simptomų. Kai kurie žmonės pajunta tik trumpus „permušimus“ ar „sustojimus“, o kiti patiria stiprų silpnumą ar net sąmonės netekimą.
Svarbiausia – atkreipti dėmesį į tai, ar simptomai kartojasi, kiek ilgai jie trunka ir su kokiais pojūčiais pasireiškia.

„Kuo dažniau širdis siunčia netaisyklingus signalus, tuo labiau trikdoma kraujotaka ir didėja deguonies trūkumo rizika.“ – dr. Erik Lindholm

Toliau pateikta lentelė padės lengviau atskirti, kurie simptomai dažniausiai būna nekenksmingi, o kurie reikalauja skubaus įvertinimo.

Kada kreiptis į gydytoją

Trumpalaikiai ritmo pokyčiai, atsirandantys dėl streso ar nuovargio, paprastai nėra pavojingi.
Vis dėlto, jei simptomai kartojasi, atsiranda dusulys, krūtinės spaudimas ar sąmonės netekimo epizodai – būtina medicininė apžiūra.

Tokie simptomai gali būti aritmijos, prieširdžių virpėjimo, skydliaukės ligos ar širdies nepakankamumo požymiai.
Gydytojas dažniausiai rekomenduoja elektrokardiogramą (EKG), o prireikus – paros Holterio monitoravimą, kuris leidžia tiksliai nustatyti, kada ir kaip keičiasi širdies ritmas.

„Pacientai dažnai atvyksta pavėluotai, nes iš pradžių mano, kad tai tik nuovargis. Tačiau laiku nustatytas ritmo sutrikimas gali išgelbėti nuo rimtų komplikacijų.“ – dr. Elise Morano

Kas didina širdies ritmo sutrikimų riziką

Širdies ritmo sutrikimai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau jų riziką dažnai lemia mūsų kasdieniai įpročiai, emocinė būsena ir bendros sveikatos būklė. Kai kurie veiksniai ypač stipriai trikdo širdies elektrinių impulsų veiklą ir ilgainiui gali sukelti rimtesnius sutrikimus.

1. Lėtinis stresas: nuolatinė įtampa skatina adrenalino ir kortizolio išsiskyrimą – šie hormonai verčia širdį plakti greičiau, o laikui bėgant sutrikdo impulsų perdavimą širdies raumenyje.
2. Kofeinas ir energetiniai gėrimai: didelis kofeino kiekis stimuliuoja nervų sistemą ir gali sukelti trumpalaikius širdies „permušimus“. Energetiniai gėrimai tampa ypač pavojingi, kai vartojami kartu su fiziniu krūviu ar alkoholiu.
3. Elektrolitų disbalansas: magnio, kalio ar kalcio trūkumas keičia širdies ląstelių veiklą ir trukdo perduoti elektrinius signalus, todėl ritmas tampa nereguliarus.
4. Rūkymas ir alkoholis: abi šios medžiagos trikdo kraujotaką, skatina kraujospūdžio svyravimus ir ilgainiui silpnina širdies raumenį.
5. Lėtinės ligos: padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, nutukimas ar skydliaukės veiklos sutrikimai dažnai siejami su širdies ritmo problemomis ir didina širdies nepakankamumo riziką.

Kiekvienas širdies sutrikimas retai būna atsitiktinis – beveik visada jį palaiko vienas ar keli gyvenimo būdo veiksniai. Atsakingas požiūris į kasdienius įpročius ir reguliarūs sveikatos patikrinimai gali padėti širdžiai išlaikyti stabilų ritmą ilgus metus.

Nauda ir rizikos širdies ritmui

Kaip apsaugoti širdį nuo ritmo svyravimų

Mityba ir gyvenimo būdas turi tiesioginį poveikį širdies ritmui. Kad širdis plaktų tolygiai, svarbu laikytis kelių pagrindinių principų.

Valgykite daugiau daržovių, vaisių, žuvies ir grūdinių produktų – jie aprūpina širdį reikalingais mineralais.
Venkite perdirbto maisto, kuriame gausu druskos ir konservantų.
Gerkite pakankamai vandens ir ribokite kavos bei alkoholio kiekį.
Užtikrinkite visavertį miegą – bent 7–8 valandas per parą.
Reguliariai judėkite: lengvi pratimai, pasivaikščiojimai ar plaukimas padeda širdžiai išlaikyti ritmą.
Kartą per metus pasitikrinkite kraujo tyrimus ir atlikite EKG, net jei nesijaučiate blogai.

„Širdies ritmas yra kaip gyvenimo ritmas – kai jis per greitas arba per lėtas, reikia išmokti jį sureguliuoti.“ – dr. Samuel Ortiz

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas laikoma sutrikusiu širdies ritmu?

Ritmo sutrikimu laikomas bet koks nukrypimas nuo įprasto 60–90 dūžių per minutę ritmo. Tai gali būti per greitas (tachikardija), per lėtas (bradikardija) ar nereguliarus plakimas (aritmija).

Ar sutrikęs ritmas visada reiškia širdies ligą?

Nebūtinai. Laikini ritmo pokyčiai gali atsirasti dėl streso, nuovargio, dehidratacijos ar kofeino. Vis dėlto, jei simptomai kartojasi, būtina pasitikrinti širdies veiklą.

Kokie simptomai rodo, kad reikia kreiptis į gydytoją?

Jei kartu su permušimais ar greitu plakimu jaučiamas dusulys, galvos svaigimas, silpnumas ar krūtinės skausmas, reikia medicininės apžiūros. Tai gali būti rimto ritmo sutrikimo požymis.

Kaip gydytojas nustato širdies ritmo sutrikimus?

Dažniausiai atliekama elektrokardiograma (EKG), kartais – paros Holterio tyrimas. Šie metodai leidžia tiksliai nustatyti, kokio tipo aritmija pasireiškia ir kada.

Ar galima sutrikusį ritmą gydyti be vaistų?

Lengvesni ritmo sutrikimai dažnai valdomi koreguojant gyvenimo būdą: pakankamu poilsiu, streso mažinimu, kofeino ir alkoholio ribojimu, subalansuota mityba. Sunkesniais atvejais reikalingas gydymas pagal gydytojo nurodymus.

Ar galima sportuoti turint širdies ritmo sutrikimų?

Galima, tačiau tik pasitarus su gydytoju. Kai kuriems žmonėms rekomenduojamas lengvas, ritmiškas fizinis aktyvumas (vaikščiojimas, plaukimas), o intensyvus krūvis gali būti netinkamas.