Stemplės achalazija – tai reta, bet rimta būklė, kai apatinis stemplės raukas (sfinkteris) neatlaisvėja taip, kaip turėtų. Dėl to maistas sunkiai patenka į skrandį ir ilgiau užsilaiko stemplėje. Žmogus ima jausti maisto strigimą, sunkesnį rijimą, krūtinės spaudimą, o kartais – ir maisto grįžimą į burną. Ilgainiui gali mažėti kūno svoris, atsirasti rijimo baimė, o valgymas tampa varginančiu procesu.
Daugelis žmonių šios būklės nepastebi iš karto, nes simptomai vystosi palaipsniui. Visgi laiku kreipiantis į specialistą ir naudojant tinkamus gydymo metodus, daugumai pacientų pavyksta pasiekti ilgalaikį ir labai gerą pagerėjimą.
„Achalazija dažnai diagnozuojama tik po kelerių metų simptomų, nes žmonės mano, kad sunkesnis rijimas – tai tiesiog streso ar skubėjimo pasekmė. Tiksli diagnozė ir tinkamas gydymas gali visiškai pakeisti paciento kasdienybę.“ dr. Nathaniel Brooks, gastroenterologas
- Kas tai? – Sutrikimas, kai apatinis stemplės sfinkteris nenatsipalaiduoja ir maistas sunkiau patenka į skrandį.
- Pagrindiniai simptomai: maisto strigimas, sunkesnis rijimas, krūtinės spaudimas, regurgitacija, svorio mažėjimas.
- Ar pavojinga? – Negydoma achalazija gali sukelti stemplės išsiplėtimą, maistinių medžiagų trūkumą ir aspiracijos riziką.
- Kaip nustatoma? – Stemplės manometrija, bario tyrimas, endoskopija.
- Kokie gydymo metodai? – POEM, balioninė dilatacija, Heller miotomija, botulino toksinas.
- Kada kreiptis? – Jei dažnai stringa maistas, ryjimas skausmingas, krinta svoris ar atsiranda kosulys naktimis.
Kas yra stemplės achalazija?
Stemplės achalazija yra lėtinis rijimo sutrikimas, atsirandantis tuomet, kai stemplės raumenys nebesusitraukia taip, kaip turėtų, o apatinis stemplės sfinkteris (raukas) nesugebėja tinkamai atsipalaiduoti. Dėl šių pokyčių maistas, skysčiai ar net seilės sunkiau patenka į skrandį ir užsilaiko stemplėje. Tai gali sukelti maisto strigimą, krūtinės spaudimą, nemalonų maisto grįžimą į burną bei ilgainiui — ryškų svorio mažėjimą.
Nors achalazija yra reta liga, ji pasireiškia įvairaus amžiaus žmonėms ir dažnai būna painiojama su kitais virškinimo sutrikimais, pavyzdžiui, refliuksu. Dėl to daugelis pacientų diagnozę gauna vėliau nei būtų idealu. Achalazija išsivysto dėl nervinių ląstelių, atsakingų už stemplės raumenų koordinaciją, pažeidimo ar sunykimo. Tikslus mechanizmas nėra visiškai aiškus, tačiau manoma, kad įtakos gali turėti autoimuniniai procesai ar genetiniai veiksniai.
Tipiniai achalazijos požymiai
Achalazija vystosi pamažu, todėl pirmieji požymiai dažnai būna subtilūs ir lengvai supainiojami su kitais virškinimo sutrikimais. Vis dėlto laikui bėgant simptomai stiprėja ir tampa ryškesni, ypač kai stemplė pradeda plėstis nuo joje užsilaikančio maisto.
Pirmasis ir dažniausiai pasireiškiantis simptomas yra rijimo sunkumas — tiek kieto, tiek skysto maisto. Pacientas gali jausti, kad kąsnis sustoja ties krūtinkauliu, tarsi „įstringa“. Kartais maistas ar skysčiai grįžta atgal į burną, ypač atsigulus. Kai kuriems žmonėms pasireiškia krūtinės skausmas ar spaudimas, kuris gali priminti širdies problemas. Dar vienas svarbus požymis — neaiškus, progresuojantis svorio mažėjimas dėl to, kad valgymas tampa sudėtingesnis ir mažiau malonus.
Achalazijai būdinga ir naktinė regurgitacija, kai stemplėje užsilikęs maistas pakyla į gerklę. Tai gali sukelti kosulį, dusulio priepuolius arba padidinti aspiracijos — maisto patekimo į kvėpavimo takus — riziką.
„Vienas ryškiausių simptomų yra nuolatinis jausmas, kad maistas nespėja nusileisti. Pacientai dažnai mano, kad tai tiesiog „blogas įprotis valgyti greitai“, tačiau achalazijai būdingas toks jausmas net ir valgant lėtai.“ dr. Sophia Clarke, gastroenterologė
Svarbu stebėti simptomus ir įvertinti, kaip jie keičiasi laikui bėgant. Kuo anksčiau diagnozuojama achalazija, tuo paprastesnis ir veiksmingesnis gali būti gydymas.
Priežastys: kodėl atsiranda achalazija?
Nors stemplės achalazija yra viena geriausiai aprašytų rijimo sutrikimų formų, tiksli jos atsiradimo priežastis iki šiol nėra visiškai aiški. Tačiau žinoma, kad liga išsivysto dėl sutrikusios stemplės nervų veiklos — nervinės ląstelės, atsakingos už stemplės raumenų susitraukimus ir apatinio stemplės rauko atsipalaidavimą, palaipsniui nyksta arba praranda funkciją. Dėl to stemplė nebegali normaliai pastumti maisto į skrandį.
Manoma, kad prie šių pokyčių gali prisidėti keli mechanizmai. Viena teorijų nurodo autoimuninį procesą, kai organizmo imuninė sistema netyčia pažeidžia stemplės nervų tinklą. Kita hipotezė sieja ligą su virusinėmis infekcijomis, kurios galėjo sukelti vėlyvas nervų sistemos pasekmes. Retesniais atvejais achalazija pasireiškia kaip sudėtingesnės ligos — Chagas infekcijos — komplikacija, tačiau tai būdinga tik tam tikriems pasaulio regionams.
Daugumai pacientų nepavyksta nustatyti jokio konkretaus išorinio veiksnio, o achalazija išsivysto nepastebimai, be aiškaus provokuojančio įvykio. Tai viena priežasčių, kodėl dažnai ji nustatoma tik praėjus ilgesniam laikui nuo pirmųjų simptomų.
Achalazijos tipai ir jų ypatumai
| Achalazijos tipas | Apibūdinimas | Klinikiniai požymiai | Ar pavojinga? |
|---|---|---|---|
| I tipas (klasikinė achalazija) | Stemplė praranda gebėjimą generuoti pakankamus susitraukimus. | Lėtas maisto slinkimas, ryškesnis svorio kritimas. | Reikia gydymo |
| II tipas (su panstipinėmis kontrakcijomis) | Stemplėje stebimi silpni, nekoordinuoti susitraukimai. | Dažniausiai geriausiai reaguoja į gydymą. | Prognozė gera |
| III tipas (spazminė achalazija) | Būdingi spazminiai, skausmingi stemplės susitraukimai. | Dažnas krūtinės skausmas ir sunkesnis rijimas. | Sudėtingesnis gydymas |
Kaip nustatoma diagnozė?
Achalazijos diagnozė grindžiama tuo, kaip stemplė juda ir kaip funkcionuoja apatinis stemplės raukas. Kadangi būklė iš pradžių gali būti painiojama su refliuksu ar kitais rijimo sutrikimais, svarbu atlikti specifinius tyrimus, leidžiančius tiksliai įvertinti stemplės veiklą. Diagnozavimo procesas dažniausiai neskausmingas, tačiau gali pareikalauti kelių etapų.
Pirmasis žingsnis dažnai yra pokalbis su gydytoju ir simptomų įvertinimas. Toliau taikomi instrumentiniai tyrimai, kurie padeda patvirtinti achalaziją ir nustatyti jos tipą. Svarbiausias tyrimas yra stemplės manometrija — ji matuoja, kaip stemplės raumenys susitraukia ir ar sfinkteris tinkamai atsipalaiduoja. Tai tiksliausias ir jautriausias achalazijos diagnostikos metodas.
Kitas dažnai atliekamas tyrimas — bariu kontrastu pildyta rentgenograma, kurios metu stemplėje matomas vadinamasis „bird beak“ ženklas — susiaurėjusi apatinė stemplės dalis, būdinga achalazijai. Endoskopija taip pat atliekama daugeliui pacientų siekiant įsitikinti, kad simptomų nesukelia kitos priežastys, pavyzdžiui, stemplės striktūra ar navikas.
„Manometrija yra pats tiksliausias metodas achalazijai nustatyti. Dėl to net ir esant akivaizdiems simptomams mes vis tiek ją atliekame — tai leidžia parinkti tinkamiausią gydymo metodą kiekvienam pacientui.“ dr. Helena Strauss, gastroenterologė
Nors tyrimai gali skambėti sudėtingai, jie pateikia aiškų atsakymą, kuris yra būtinas formuojant efektyvų gydymo planą.
Gydymo metodai: kokios galimybės taikomos?
Achalazijos gydymas yra orientuotas į vieną pagrindinį tikslą — atpalaiduoti apatinį stemplės rauką ir sudaryti sąlygas maistui lengviau patekti į skrandį. Kadangi liga susijusi su stemplės nervų funkcijos pažeidimu, šiuo metu nėra gydymo, galinčio šias nervines ląsteles atkurti. Tačiau šiuolaikiniai metodai efektyviai sumažina simptomus ir ženkliai pagerina gyvenimo kokybę.
Pneumatinė balioninė dilatacija yra vienas iš dažniausiai taikomų metodų. Procedūros metu į stemplę įvedamas balionas, kuris pripučiamas taip, kad išplėstų apatinio rauko sritį. Šis gydymas veiksmingas daugeliui pacientų, tačiau gali prireikti kartotinių procedūrų.
Hellerio miotomija — chirurginė procedūra, kurios metu perpjaunamas stemplės sfinkterio raumuo, leidžiant jam atsipalaiduoti. Šiuo metu ji dažniausiai atliekama laparoskopiniu būdu, pasižymi ilgalaikiu efektyvumu ir rekomenduojama jaunesniems pacientams.
POEM procedūra (peroral endoscopic myotomy) — naujesnė, minimaliai invazinė technika. Ji atliekama endoskopu, be išorinių pjūvių. Šis metodas ypač tinka III tipo achalazijai, kai vyrauja spazminiai stemplės susitraukimai.
Botulino toksino injekcijos naudojamos pacientams, kurie negali būti operuojami. Tai laikinas sprendimas, suteikiantis palengvėjimą keliems mėnesiams, tačiau poveikis nėra ilgalaikis.
Vaistai, tokie kaip nitratai ar kalcio kanalų blokatoriai, naudojami retai, nes jų efektyvumas ribotas, o šalutinis poveikis — dažnas.
Ką galima daryti namuose vs. kada būtina kreiptis į gydytoją
Ką galima daryti namuose
- Valgyti lėtai, mažomis porcijomis ir gerai sukramtant maistą.
- Rinktis minkštesnį, lengviau nuryjamą maistą.
- Vengti gulėti iškart po valgio, ypač jei pasireiškia regurgitacija.
- Gerti šiltesnius skysčius, kurie kartais padeda palengvinti rijimą.
- Pastebėjus simptomų progresavimą, neforsuoti valgymo.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
- Jeigu maistas dažnai stringa arba visiškai neina nuryti.
- Jeigu krenta svoris ir mažėja apetitas.
- Atsiranda naktinė regurgitacija su kosuliu ar dusuliu.
- Skausmas krūtinėje tampa intensyvus ar dažnas.
- Simptomai blogėja nepaisant mitybos korekcijų.
Galimos komplikacijos ir kaip jų išvengti
Nors stemplės achalazija yra lėtai progresuojanti liga, negydoma ji gali sukelti reikšmingų komplikacijų. Dėl sutrikusio maisto slinkimo stemplė ilgainiui išsiplečia, jos sienelės plonėja, o maistas ar skysčiai gali kauptis ilgą laiką. Tai lemia ne tik fizinį diskomfortą, bet ir rimtas sveikatos grėsmes.
Viena dažniausių komplikacijų yra stemplės išsiplėtimas — būklė, kai stemplė tampa plačiai ištempta, praranda elastingumą ir dar labiau sunkina maisto patekimą į skrandį. Ilgainiui gali formuotis vadinamoji „sigmoidinė stemplė“, kurios gydymas tampa sudėtingesnis.
Kita galimai pavojinga komplikacija — aspiracija, kai stemplėje užsilikęs maistas ar skysčiai patenka į kvėpavimo takus. Tai gali sukelti plaučių uždegimą, o kartais ir rimtesnes kvėpavimo problemas. Naktinė regurgitacija, ypač kai pacientas atsigula iš karto po valgio, didina šios komplikacijos riziką.
Achalazija taip pat gali sukelti lėtinį uždegimą ir gleivinės pokyčius, kurie ilgalaikėje perspektyvoje didina stemplės vėžio riziką. Nors ši rizika nedidelė, ji didėja po daugelio metų, todėl pacientams rekomenduojama periodiškai atlikti endoskopinius tyrimus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar achalazija gali būti išgydyta visiškai?
Ar achalazija yra pavojinga?
Kada būtina kreiptis į skubią pagalbą?
Ar po gydymo galima valgyti normaliai?
Ar simptomai gali sugrįžti?
Ar achalazija gali būti supainiojama su GERL?
Kiti straipsniai
