Spragtuko sindromas: kas tai, kaip atpažinti ir kokie gydymo būdai veiksmingiausi

Spragtuko sindromas (angl. trigger finger) – tai būklė, kai pirštas užstringa sulenktas ir staiga ištiesėjus spragteli. Šis sutrikimas gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau dažnai sukelia diskomfortą, riboja kasdienius judesius ir reikalauja tinkamo gydymo. Pažiūrėkime, kas tai per būklė, kaip ją atpažinti ir kokie gydymo būdai laikomi veiksmingiausiais.

Kas yra spragtuko sindromas?

Spragtuko sindromas (med. stenozuojantis tenosinovitas) – tai būklė, kai vienas iš pirštų juda nesklandžiai: sulenkus jis užstringa, o ištiesiant atsiranda būdingas „spragtelėjimas“. Dažniausiai pažeidžiami nykštys, bevardis ir vidurinis pirštas.

Tai įvyksta todėl, kad sausgyslė, kuri lenkia pirštą, patinsta arba sustorėja. Judėdama ji sunkiai praeina pro sausgyslės kanalą – todėl pirštas užstringa.

Kasdienybėje šis sutrikimas primena „užstrigusį užtrauktuką“: iš pradžių judesiai sulėtėja, pirštas sunkiai juda, o vėliau – atsiranda staigus spragtelėjimas.

„Spragtuko sindromas dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie daug kartų kartoja tuos pačius judesius – pavyzdžiui, pianistams, siuvėjams ar net vairuotojams,“ – sako dr. Richard Berger, ortopedas chirurgas (Mayo Clinic, JAV).

Ši būklė dažniausiai nėra pavojinga, bet ji gali stipriai apriboti pirštų funkciją ir trukdyti kasdieniams darbams, pavyzdžiui, užsisegti mygtuką ar laikyti daiktus.

Kokie simptomai išduoda spragtuko sindromą?

Spragtuko sindromo simptomai paprastai prasideda nepastebimai – žmogus pajunta nedidelį diskomfortą ar jautrumą delno srityje prie pažeisto piršto. Iš pradžių skausmas juntamas tik judant, tačiau laikui bėgant jis gali tapti nuolatinis.

Pagrindinis šios būklės požymis – užstrigimo pojūtis. Pirštas sulenktas užstringa, o bandant jį ištiesinti pasigirsta arba juntamas spragtelėjimas. Kai kuriais atvejais pirštas gali net užsiblokuoti tokioje padėtyje ir jį reikia tiesinti ranka.

Kiti simptomai, kuriuos dažnai mini pacientai:

• skausmas piršto pagrinde, ypač spaudžiant ar judinant;
• patinimas ar mažas gumbelis (mazgelis) delno srityje;
• sustingimas, ypač rytais arba po ilgesnio rankos nejudinimo;
• silpnesnė rankos funkcija – sunkiau suimti ar laikyti daiktus.

„Pacientai dažnai sako, kad ryte pirštai tarsi „surakinti“, o įdienojus jie pradeda judėti, tačiau su spragtelėjimu,“ – pasakoja dr. Michael Hayton, rankų chirurgas (Wrightington Hospital, JK).

Svarbu žinoti, kad simptomai gali svyruoti – vieną dieną jie būna stipresni, kitą silpnesni. Tačiau negydomas sindromas dažniausiai progresuoja ir tampa vis labiau varginantis.

Pagrindinės spragtuko sindromo priežastys

Spragtuko sindromas atsiranda tada, kai sausgyslė, lenkianti pirštą, sustorėja arba patinsta, o ją gaubiantis sausgyslės kanalas tampa per siauras. Dėl šio neatitikimo judant atsiranda užstrigimas ir spragtelėjimas.

Dažniausiai priežastys yra šios:

• Pasikartojantys judesiai. Žmonės, kurie nuolat naudoja rankas smulkiems, monotoniškiems veiksmams, turi didesnę riziką. Tai gali būti muzikantai, siuvėjai, vairuotojai, kompiuterio klaviatūros naudotojai.
• Lėtinės ligos. Diabetas, reumatoidinis artritas ar skydliaukės ligos dažnai pažeidžia sausgysles ir padidina uždegimo riziką.
• Amžius ir lytis. Dažniau serga 40–60 metų moterys, tačiau sindromas gali pasireikšti bet kam.
• Trauma. Rankos ar piršto sužalojimas gali paskatinti uždegimą ir sausgyslės užstrigimą.

„Spragtuko sindromas – tai tipiškas mechaninio perkrovimo rezultatas. Kai sausgyslės priverstos kartoti tuos pačius judesius kasdien, jos galiausiai pradeda strigti,“ – aiškina dr. Lorna Smith, ortopedė (Royal Orthopaedic Hospital, JK).

Svarbu suprasti, kad spragtuko sindromą lemia ne vien profesija ar įpročiai – tai gali būti ir bendros sveikatos būklės atspindys.

Rizikos grupės

Spragtuko sindromas gali pasireikšti bet kuriam žmogui, tačiau kai kurios grupės yra labiau linkusios susidurti su šia problema.

Dažniausiai sindromas nustatomas:

• Moterims nuo 40 iki 60 metų. Tyrimai rodo, kad šio amžiaus moterys serga 2–3 kartus dažniau nei vyrai. Manoma, jog tam įtakos turi hormoniniai pokyčiai ir didesnė autoimuninių ligų rizika.
• Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu. Diabetas pažeidžia smulkias kraujagysles ir sausgysles, todėl jos tampa jautresnės uždegimui.
• Pacientams su reumatoidiniu artritu ar kitomis sąnarių ligomis. Šios ligos sukelia uždegiminius procesus, kurie tiesiogiai veikia sausgyslių slydimą.
• Žmonėms, atliekantiems pasikartojančius rankų judesius. Muzikantai, siuvėjai, vairuotojai, kompiuterio klaviatūros naudotojai ar net sodininkai.

„Nors dažniausiai spragtuko sindromas pasireiškia vyresnio amžiaus moterims, neretai jį diagnozuojame ir jaunesniems žmonėms, kurie daug dirba rankomis,“ – pastebi dr. Philip Mathews, ortopedas (Cleveland Clinic, JAV).

Žinodami, ar patenkate į rizikos grupę, galite ankščiau atpažinti pirmuosius simptomus ir užkirsti kelią ligos progresavimui.

Gydymo būdai

Spragtuko sindromo gydymas priklauso nuo to, kokio stiprumo yra simptomai ir kiek jie riboja kasdienę veiklą. Daugeliui pacientų padeda paprastesnės priemonės, tačiau pažengusiais atvejais prireikia chirurgijos.

Konservatyvūs metodai

Poilsis ir veiklos ribojimas. Sumažinus judesių, kurie sukelia skausmą, pirštui suteikiama galimybė „atsigauti“.

Įtvaras. Dažnai rekomenduojama dėvėti specialų įtvarą, kuris riboja piršto judesius ir mažina uždegimą.

Vaistai nuo uždegimo. Nesteroidiniai vaistai (pvz., ibuprofenas) padeda sumažinti skausmą ir patinimą.

Tempimo pratimai. Lengvi, reguliariai atliekami rankos pratimai padeda atkurti lankstumą ir pagerinti kraujotaką.

Injekcijos

Steroidų injekcijos į sausgyslės kanalą yra vienas veiksmingiausių metodų. Jos greitai sumažina uždegimą ir leidžia pirštui judėti laisviau. Dažnai užtenka vienos ar dviejų injekcijų.

Chirurginis gydymas

Jeigu konservatyvios priemonės neveikia, atliekama operacija. Jos metu chirurgas per mažą pjūvį praplečia sausgyslės kanalą, kad ši galėtų laisvai slysti. Operacija dažniausiai būna sėkminga, o pasveikimas trunka kelias savaites.

„Ankstyvose stadijose spragtuko sindromas dažnai suvaldomas įtvaru ar injekcija, tačiau uždelsti atvejai beveik visada reikalauja operacijos,“ – teigia dr. David Ring, rankų chirurgas (Massachusetts General Hospital, JAV).

Spragruko sindromo gydymo būdų palyginimas

Prevencija ir patarimai kasdienybėje

Nors spragtuko sindromas dažniausiai pasireiškia dėl sausgyslių perkrovos ar lėtinių ligų, yra keli būdai, kaip sumažinti riziką ir apsaugoti rankas kasdienėje veikloje.

Pirmiausia verta stebėti savo įpročius. Jei daug dirbate kompiuteriu, siuvate ar grojate instrumentu, stenkitės reguliariai daryti pertraukas. Net kelios minutės kas valandą, kai ištiesiate pirštus ir pajudinate rankas, padeda sausgyslėms atsipalaiduoti.

Naudinga atlikti paprastus tempimo pratimus. Pavyzdžiui, švelniai išskleisti ir suglausti pirštus, sukti riešus ratu, ar spausti guminį kamuoliuką rankos stiprinimui. Šie pratimai pagerina kraujotaką ir išlaiko sausgyslių elastingumą.

Dar vienas svarbus aspektas – ergonomika. Jei dirbate prie kompiuterio, klaviatūra ir pelė turėtų būti patogioje padėtyje, kad pirštai nebūtų nuolat įsitempę. Dirbant rankomis, naudinga rinktis įrankius su minkštomis rankenomis, kurios sumažina spaudimą.

Žmonėms, sergantiems diabetu ar reumatoidiniu artritu, ypač svarbu kontroliuoti pagrindinę ligą, nes ji tiesiogiai didina spragtuko sindromo riziką.

„Kasdieniai rankų pratimai ir reguliarus poilsis yra geriausia profilaktika. Net kelių minučių judesiai gali apsaugoti nuo ilgo gydymo,“ – pataria dr. Amy Ladd, rankų chirurgė (Stanford Health Care, JAV).

Dažniausiai užduodami klausimai apie spragtuko sindromą