Krūtinės duobutės skausmas – simptomas, kurį bent kartą gyvenime patiria daugelis žmonių. Vieniems jis pasireiškia po gausaus valgio ar streso, kitiems – fizinio krūvio metu ar net ramybės būsenoje. Nors dažnai tai būna virškinimo sistemos problemos, kartais skausmas šioje srityje gali būti ir širdies, plaučių ar net stuburo ligų ženklas. Todėl svarbu žinoti, kada tai yra nepavojinga, o kada reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Galimos priežastys: rėmuo, gastritas, opos, širdies ligos (krūtinės angina, infarktas), plaučių problemos, raumenų ar stuburo skausmai.
- Kada nerimauti: jei skausmas stiprus, plinta į ranką, kaklą ar nugarą, lydi dusulys, prakaitavimas ar pykinimas.
- Galimi pavojai: infarktas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, stemplės plyšimas.
- Tyrimai: kraujo tyrimai, EKG, endoskopija, echoskopija, rentgenas.
- Ką daryti: stebėti simptomus, vengti persivalgymo, nerūkyti, nevartoti alkoholio, o esant įtartiniems simptomams – nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Dažniausios krūtinės duobutės skausmo priežastys
Skausmas krūtinės duobutėje gali būti labai įvairios kilmės – nuo paprasto rėmens iki gyvybei pavojingų širdies ligų. Štai dažniausiai gydytojų minima priežasčių grupės:
1. Virškinimo sistemos ligos
Dažniausia priežastis – rėmuo (gastroezofaginio refliukso liga), kai rūgštus skrandžio turinys kyla į stemplę ir dirgina gleivinę. Taip pat skausmą gali sukelti gastritas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa. Paprastai tokį skausmą lydi deginimo pojūtis, jis sustiprėja pavalgius ar atsigulus.
2. Širdies ligos
Krūtinės angina ar miokardo infarktas gali pasireikšti skausmu būtent krūtinės duobutės srityje. Jis dažniausiai yra spaudžiantis, plinta į kairę ranką, kaklą ar nugarą, lydi dusulys, prakaitavimas, pykinimas. Tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba.
3. Kvėpavimo sistemos sutrikimai
Plaučių uždegimas, pleuritas ar net plaučių embolija taip pat gali sukelti krūtinės duobutės skausmą. Paprastai šiuo atveju simptomą sustiprina kvėpavimas, kosulys, dažnai pasireiškia karščiavimas.
4. Stuburo ir raumenų problemos
Kartais skausmą sukelia tarpslankstelinių diskų išvaržos ar įsitempę krūtinės raumenys. Tokiu atveju jis dažniau susijęs su judesiais, kūno padėtimi, o ne su virškinimu ar širdies veikla.
5. Stresas ir nerimo sutrikimai
Psichogeninės priežastys dažnai pasireiškia spaudimo ar diskomforto jausmu krūtinėje. Toks skausmas dažniausiai nėra pavojingas, bet labai trikdo kasdienybę.
Dr. Deepak Bhatt, kardiologas (Mount Sinai Heart, JAV):
„Ne kiekvienas krūtinės skausmas yra infarktas, bet kiekvienas krūtinės skausmas turi būti vertinamas rimtai.“
Kada nerimauti ir skubiai kreiptis į gydytoją?
Nors dažnai krūtinės duobutės skausmas susijęs su virškinimo problemomis, kai kuriais atvejais jis gali rodyti pavojingas, gyvybei grėsmę keliančias ligas.
Į gydytoją nedelsiant kreipkitės, jeigu:
- skausmas yra stiprus, spaudžiantis, plinta į kairę ranką, kaklą ar nugarą;
- simptomą lydi dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas ar alpimas;
- skausmas atsiranda fizinio krūvio metu ir palengvėja ramybės būsenoje;
- jaučiamas kartu su kosuliu, karščiavimu, krauju skrepliuose;
- skausmas nepraeina ilgiau nei 15–20 minučių, net ir ramybėje;
- skausmas atsirado staiga ir stipriai, be aiškios priežasties.
Dr. Martha Gulati, kardiologė (American College of Cardiology, JAV):
„Jei nesate tikri, ar krūtinės skausmas susijęs su širdimi, geriau apsidrausti ir kviesti greitąją. Laikas yra kritinis veiksnys infarkto atveju.“
Kaip gydytojai nustato priežastį?
Kadangi krūtinės duobutės skausmas gali būti kilęs tiek iš virškinimo sistemos, tiek iš širdies ar plaučių, gydytojai atlieka išsamią diagnostiką.
- Išsami apklausa ir apžiūra. Gydytojas klausia, kada atsiranda skausmas, kiek jis trunka, su kokiais veiksniais susijęs (valgymu, fiziniu krūviu, stresu), ar plinta į kitas kūno vietas.
- Elektrokardiograma (EKG). Leidžia greitai įvertinti širdies veiklą ir atmesti ar patvirtinti infarkto riziką.
- Kraujo tyrimai. Atliekami uždegimo žymenys, širdies fermentai (troponinai), rodantys, ar nėra širdies pažeidimo.
- Endoskopija. Jei įtariama virškinamojo trakto patologija (opos, gastritas, refliuksas), gali būti atliekamas skrandžio ir stemplės endoskopinis tyrimas.
- Echoskopija ar rentgenas. Padeda įvertinti vidaus organų, plaučių būklę, nustatyti pleurito ar kitų ligų požymius.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT). Naudojami sudėtingesniais atvejais, kai reikia labai detalaus vidaus organų įvertinimo.
Dr. Michael Blaha, kardiologas (Johns Hopkins Medicine, JAV):
„Krūtinės skausmo diagnostika turi būti sisteminga – pradedame nuo gyvybei pavojingų būklių atmetimo, tik tada ieškome kitų, mažiau grėsmingų priežasčių.“
Kokie pavojai, jei skausmo nepaisysite?
Krūtinės duobutės skausmas gali būti laikinas ir nepavojingas, tačiau kai kuriais atvejais tai pirmas rimtos ligos signalas. Laiku kreipiantis į gydytoją galima išvengti pavojingų komplikacijų, o ignoruojant simptomus – rizikuojama sveikata ir net gyvybe.
Nauda, jei laiku nustatoma priežastis
- Galima išvengti infarkto ar kitų sunkių širdies komplikacijų.
- Pradedamas tinkamas gydymas, kuris greitai sumažina skausmą ir diskomfortą.
- Atrastos virškinimo ligos (pvz., opos) gydomos paprasčiau, kol jos dar neprogresavo.
- Pagerėja gyvenimo kokybė, sumažėja baimė ir nerimas dėl sveikatos.
Pavojai, jei skausmą ignoruosite
- Širdies ligos gali progresuoti iki infarkto ar staigios mirties.
- Negydomos opos gali plyšti ir sukelti vidinį kraujavimą.
- Plaučių embolija ar kitos kvėpavimo ligos gali tapti gyvybei pavojingos.
- Lėtiniai virškinimo sutrikimai gali peraugti į rimtesnes komplikacijas.
- Vėluojant diagnozei, gydymas tampa sudėtingesnis ir ilgesnis.
Dažniausiai užduodami klausimai apie krūtinės duobutės skausmą
Ar krūtinės duobutės skausmas visada susijęs su skrandžiu?
Kada reikėtų skubiai kviesti greitąją pagalbą?
Ar rėmuo gali sukelti labai stiprų skausmą?
Kokie tyrimai dažniausiai skiriami?
Ar stresas gali sukelti krūtinės duobutės skausmą?
Ar skausmas krūtinės duobutėje pavojingas vaikams?
Kiti straipsniai
