Širdies permušimai: simptomai, priežastys ir gydymo būdai
Širdies permušimai – tai pojūtis, kai atrodo, kad širdis „praleidžia dūžį“, plaka per stipriai arba sustoja akimirkai. Daugeliu atvejų tai nėra pavojinga, tačiau kartais gali būti rimtesnių širdies ritmo sutrikimų (aritmijų) ženklas.
Kai kurie žmonės permušimus jaučia po kavos, streso ar fizinio krūvio, o kiti – net ir ramybės būsenoje. Svarbiausia – suprasti priežastį ir žinoti, kada kreiptis į gydytoją.
- Kas tai? – Netolygus širdies plakimas, kai širdis praleidžia ar įterpia papildomą dūžį.
- Kada pasireiškia? – Dažniausiai dėl streso, kofeino, miego trūkumo ar elektrolitų disbalanso.
- Kokia nauda žinoti? – Leidžia laiku atpažinti širdies ritmo sutrikimus ir užkirsti kelią komplikacijoms.
- Kaip elgtis? – Vengti stimuliuojančių medžiagų, stebėti simptomus, pasitarti su kardiologu.
- Ko vengti? – Per didelio kofeino, alkoholio, streso ir savarankiško vaistų vartojimo.
Kas yra širdies permušimai?
Širdies permušimai – tai netolygus ar neįprastas širdies plakimo pojūtis, kai atrodo, kad širdis praleidžia dūžį, plaka per stipriai arba akimirkai sustoja. Mediciniškai tai vadinama palpitacijomis.
Paprastai širdis plaka ritmingai – apie 60–100 kartų per minutę, priklausomai nuo amžiaus, fizinio aktyvumo ir emocinės būklės. Kai šis ritmas trumpam sutrinka, žmogus gali jausti lengvą dūžį krūtinėje, virpėjimą ar net oro trūkumą.
Dažniausiai tai yra nekenksmingas reiškinys, ypač jei pasitaiko retai ir susijęs su stresu, nuovargiu ar kofeino vartojimu. Tačiau kai permušimai tampa dažni, trunka ilgai arba juos lydi galvos svaigimas, silpnumas ar skausmas krūtinėje – būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
„Dauguma širdies permušimų nėra pavojingi, tačiau jų pasikartojimas gali būti pirmasis širdies ritmo sutrikimų požymis, todėl visada verta išsiaiškinti priežastį.“ Dr. Alan Webster
Kasdienėje situacijoje širdies permušimus galima pajusti, pavyzdžiui, po stiprios kavos, patyrus stresą ar po intensyvios treniruotės. Dažnai žmonės juos pastebi vakare, kai atsigula ir širdies plakimas tampa ryškesnis. Tokiais atvejais svarbiausia – nepanikuoti, bet stebėti, kiek dažnai tai kartojasi ir ar lydi kiti simptomai.
Simptomai ir kaip juos atpažinti
Širdies permušimai dažniausiai jaučiami kaip nereguliarus širdies plakimas arba neįprastas pojūtis krūtinėje. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad širdis „praleido dūžį“, kiti jaučia stiprų smūgį ar trumpą širdies „sustojimą“.
Dažniausi pojūčiai:
- plakimo padažnėjimas arba sulėtėjimas;
- trumpalaikis oro trūkumas ar silpnumo jausmas;
- pulsavimas kakle ar krūtinėje;
- virpėjimas arba „flirtavimas“ širdies srityje;
- nerimo ar panikos pojūtis dėl stipraus širdies plakimo.
Kai kuriems žmonėms šie simptomai pasireiškia vos kelias sekundes, kitiems – kelias minutes ar ilgiau. Kartais permušimus gali lydėti svaigulys, prakaitavimas, dusulys ar krūtinės skausmas, ypač jei sutrinka širdies ritmas.
„Žmonės dažnai širdies permušimus painioja su nerimo priepuoliais, tačiau svarbu nepamiršti, kad tai gali būti tikras širdies ritmo sutrikimas, ypač jei simptomai pasireiškia ramybės metu.“ Dr. Laura Stein
Jei simptomai pasitaiko dažnai, atsiranda be aiškios priežasties arba juos lydi silpnumas, alpimas ar krūtinės skausmas, tai jau signalas, kad būtina kreiptis į gydytoją. Tokie požymiai gali rodyti rimtesnį sutrikimą – pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimą ar kitas aritmijas.
Kada širdies permušimai pavojingi
Daugeliu atvejų širdies permušimai nėra pavojingi – ypač jei jie pasitaiko retai ir greitai praeina. Tačiau kai kuriems žmonėms jie gali būti pirmasis širdies ligos ar ritmo sutrikimo požymis, todėl svarbu atkreipti dėmesį į lydinčius simptomus ir jų dažnumą.
Širdies permušimai laikomi pavojingais, kai:
- jie pasireiškia dažnai (kelis kartus per dieną ar nuolat);
- juos lydi svaigulys, dusulys, silpnumas arba alpimas;
- juntamas skausmas ar spaudimas krūtinėje;
- atsiranda po fizinio krūvio arba naktį, ramybės būsenoje;
- pasitaiko žmonėms, kurie jau serga širdies ligomis, diabetu ar turi aukštą kraujospūdį.
Tokiais atvejais gali būti, kad sutrikęs širdies elektrinis laidumas – būklė, kai širdis nebesusitraukia ritmingai. Tai gali būti prieširdžių virpėjimas, skilvelinė ekstrasistolija ar kiti aritmijų tipai, reikalaujantys gydytojo priežiūros.
„Pavojingi yra ne patys permušimai, o tai, ką jie gali reikšti. Jei širdis ima plakti nereguliariai ir tai tęsiasi, reikia nedelsiant kreiptis į kardiologą.“ Dr. Robert Klein
Kartais širdies permušimai pasireiškia žmonėms, kurie turi magnio ar kalio trūkumą, todėl net ir paprastas kraujo tyrimas gali padėti išsiaiškinti priežastį. Svarbu nepamiršti, kad net jei simptomai atrodo lengvi, jų ignoruoti nereikėtų – ypač jei jie kartojasi ilgą laiką.
Gydymo ir savipagalbos būdai
Širdies permušimų gydymas visada priklauso nuo priežasties. Kai kuriais atvejais pakanka tiesiog pakeisti gyvenimo būdą – sumažinti stresą, išsimiegoti, riboti kavos ar alkoholio vartojimą. Kitais atvejais reikalinga medicininė pagalba ir vaistai, kurie padeda atkurti stabilų širdies ritmą.
Jei permušimus sukelia elektrolitų disbalansas (magnio ar kalio trūkumas), gydytojas gali rekomenduoti papildus arba subalansuotą mitybą. Kai priežastis yra skydliaukės veiklos sutrikimas ar aukštas kraujospūdis, pirmiausia gydoma pagrindinė liga – tik tada stabilizuojasi ir širdies ritmas.
Kai permušimai dažni, atliekamas elektrokardiogramos (EKG) tyrimas arba ilgesnis širdies stebėjimas (Holterio monitoravimas). Tai leidžia gydytojui pamatyti, kaip dažnai ir kokio tipo ritmo sutrikimai pasireiškia. Esant rimtesniems atvejams, gali būti taikomas vaistinis gydymas arba procedūros, padedančios sureguliuoti elektrinį širdies impulsų perdavimą.
Namų sąlygomis rekomenduojama laikytis kelių paprastų principų: palaikyti reguliarų miegą, gerti pakankamai vandens ir vengti streso. Fizinis aktyvumas – saikingas, bet reguliarus – taip pat padeda širdžiai dirbti stabiliau.
„Daugelis žmonių, pajutę širdies permušimus, išsigąsta, tačiau dažniausiai pakanka išmokti raminti kūną ir nervų sistemą. Tikrasis gydymas prasideda nuo savidisciplinos ir gyvenimo ritmo pakeitimo.“ Dr. Emily Ross
Svarbiausia – stebėti, kaip dažnai permušimai pasireiškia, ir fiksuoti aplinkybes, kada tai įvyksta. Ši informacija padeda gydytojui greičiau nustatyti priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.
Privalumai ir trūkumai
Nors širdies permušimai dažnai kelia nerimą, jie gali turėti ir teigiamą pusę – tai yra organizmo įspėjimo mechanizmas, leidžiantis laiku pastebėti galimą sutrikimą. Vis dėlto kai kurie žmonės į permušimus reaguoja pernelyg ramiai ir praleidžia momentą, kai reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Žemiau pateikta apžvalga padeda suprasti, kada širdies permušimai gali būti naudingi kaip signalas, o kada – pavojingi simptomai, kurių negalima ignoruoti.
Privalumai
- Padeda laiku pastebėti širdies ritmo sutrikimus ar kitus sveikatos pokyčius.
- Gali paskatinti žmogų keisti gyvenimo būdą – mažinti stresą, sveikiau maitintis.
- Skatina sąmoningiau stebėti kūno reakcijas ir emocinę būklę.
- Dažnai leidžia užkirsti kelią rimtesnėms širdies problemoms.
- Padeda žmogui geriau suprasti savo širdies veiklą ir jos sąsajas su emocijomis.
Trūkumai
- Gali sukelti baimę ar panikos priepuolius, ypač jei permušimai kartojasi dažnai.
- Jei ignoruojami, gali maskuoti rimtesnes širdies ligas, tokias kaip aritmija ar vožtuvų pažeidimai.
- Trikdo miegą ir kasdienę savijautą, ypač jautresniems žmonėms.
- Gali reikalauti nuolatinės medicininės stebėsenos ar gydymo.
- Ilgalaikis nerimas dėl permušimų gali pabloginti psichologinę sveikatą.
„Širdies permušimai – tai tarsi kūno žinutė, kurią reikia išgirsti. Jie ne visada reiškia ligą, bet visada kviečia sustoti ir įsiklausyti į save.“ Dr. Peter Lang
Kada kreiptis į gydytoją
Nors daugeliu atvejų širdies permušimai yra trumpalaikis ir nepavojingas reiškinys, kai kurios situacijos reikalauja skubios medicininės pagalbos. Pavojų rodo ne pats permušimų faktas, o jų dažnis, trukmė ir lydintys simptomai.
Į gydytoją būtina kreiptis, jei:
- permušimai pasireiškia dažnai, trunka ilgiau nei kelias minutes;
- juos lydi dusulys, skausmas ar spaudimas krūtinėje;
- pasireiškia silpnumas, galvos svaigimas ar alpimas;
- permušimai atsiranda po krūvio arba naktį, ramybės būsenoje;
- šeimoje yra buvę širdies ritmo sutrikimų ar staigios mirties atvejų.
Tokiais atvejais gali prireikti elektrokardiogramos (EKG) ar kitų tyrimų, kurie padeda nustatyti širdies ritmo pokyčius. Kartais gydytojas rekomenduoja Holterio monitoravimą – mažą prietaisą, kuris fiksuoja širdies veiklą 24 valandas.
„Visada geriau pasitikrinti ir įsitikinti, kad viskas gerai, nei laukti, kol problema taps rimta. Širdis siunčia signalus – mūsų užduotis juos išgirsti.“ Dr. Helen Moore
Net jei permušimai pasireiškia retai, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu. Reguliarūs profilaktiniai tyrimai padeda laiku nustatyti sutrikimus ir išvengti komplikacijų.