Širdies permušimai ramybės būsenoje: priežastys ir sprendimai
Širdis – vienas stipriausių mūsų kūno raumenų, tačiau kartais ji gali „suklysti“. Permušimai, sustojimai ar netikėti dūžiai dažnai gąsdina, ypač kai jie pasireiškia ilsintis, gulint ar žiūrint televizorių. Daugeliu atvejų tai nėra pavojinga, tačiau kai kuriais atvejais šis simptomas gali reikšti rimtesnį širdies ritmo sutrikimą.
Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kodėl širdis gali permušinėti net ramybės būsenoje, kaip atskirti nerimą nuo ligos ir kokie sprendimai gali padėti atkurti ritmą bei ramybę.
- Kas tai? – Tai trumpas širdies ritmo sutrikimas, kai širdis „sustoja“, „praleidžia dūžį“ arba plaka netolygiai.
- Kada pasireiškia? – Dažnai po streso, išgėrus kavos, pavargus ar ilsintis vakare.
- Kokia priežastis? – Gali būti natūrali (fiziologinė) arba susijusi su širdies ar skydliaukės sutrikimais.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei permušimai kartojasi kasdien, lydi galvos svaigimas ar dusulys.
- Kaip padėti sau? – Vengti kofeino, stresą mažinti kvėpavimo pratimais, užtikrinti pakankamą miegą ir skysčių kiekį.
- Kokie tyrimai atliekami? – EKG, Holterio monitoravimas, kraujo tyrimai ir echokardiograma.
Kas yra širdies permušimai ir kaip jie jaučiami
Širdies permušimai – tai nereguliarūs širdies dūžiai, kai širdis plaka greičiau, lėčiau arba praleidžia vieną dūžį. Mediciniškai tai vadinama ekstrasistolėmis, kurios gali pasireikšti tiek sveikiems, tiek sergantiems žmonėms.
Pacientai šį jausmą apibūdina skirtingai: vieni sako, kad „širdis sustojo sekundei“, kiti – kad „plaka netvarkingai“ ar „šokinėja“. Dažniausiai tai trunka akimirką, o po to širdis vėl plaka normaliai.
Ramybės būsenoje permušimai juntami labiau, nes kūnas atsipalaiduoja, o mes tampame jautresni savo pulsui. Todėl tai, kas anksčiau buvo nepastebima dienos metu, staiga išryškėja vakare ar naktį.
Galimos širdies permušimų priežastys ramybės metu
Širdies permušimai gali atsirasti tiek dėl visiškai nekenksmingų priežasčių, tiek dėl rimtesnių širdies veiklos sutrikimų. Ramybės būsenoje šis pojūtis dažnai sustiprėja, nes žmogus labiau susitelkia į savo kūno pojūčius – ypač gulėdamas ar ilsėdamasis.
Daugeliui žmonių tokie permušimai atsiranda po streso, kofeino ar alkoholio vartojimo, tačiau kai kada jie gali būti susiję su elektrolitų disbalansu, skydliaukės hiperaktyvumu ar širdies ritmo sutrikimais.
„Pacientai dažnai galvoja, kad širdies permušimai būtinai reiškia rimtą ligą. Tačiau dažniausiai tai tiesiog kūno reakcija į išsekimą ar stresą, ypač jei permušimai trunka kelias sekundes.“ dr. Amelia Novak
Galimos širdies permušimų priežastys ramybės metu
Širdies permušimai gali kilti tiek dėl visiškai nekenksmingų priežasčių, tiek dėl rimtesnių širdies veiklos sutrikimų. Ramybės būsenoje jie juntami stipriau, nes kūnas atsipalaiduoja ir žmogus labiau pastebi savo pulsą.
Dažniausiai šis pojūtis susijęs su stresu, kofeino ar alkoholio vartojimu, pervargimu, skysčių trūkumu arba netgi emocine įtampa. Kartais priežastis slypi gilesniuose mechanizmuose – elektrolitų pusiausvyros sutrikimuose, skydliaukės veiklos pokyčiuose ar širdies ritmo sutrikimuose.
„Trumpi širdies ritmo šuoliai dažniausiai yra visiškai nekenksmingi, bet jei jie pasikartoja dažnai – tai kūno signalas, kurio nereikėtų ignoruoti.“ dr. Amelia Novak
Fiziologinės priežastys paprastai nekelia grėsmės. Jos susijusios su miego trūkumu, dehidratacija ar emociniu stresu. Kai širdis pavargsta, jos elektriniai impulsai trumpam sutrinka – tai pasireiškia kaip „praleistas dūžis“. Tokie permušimai paprastai trunka sekundės dalį ir praeina savaime.
Medicininės priežastys reikalauja daugiau dėmesio. Jeigu permušimai kartojasi kasdien, trunka ilgiau ar lydi dusulys, tai gali rodyti rimtesnį širdies ritmo sutrikimą, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimą ar ekstrasistoles. Panašius pojūčius taip pat gali sukelti padidėjusi skydliaukės hormonų gamyba, magnio ar kalio trūkumas, anemija ar kiti medžiagų apykaitos sutrikimai.
Išoriniai veiksniai – tokie kaip nikotinas, alkoholis ar kai kurie vaistai – taip pat daro įtaką širdies impulsams. Ypač moterims, hormonų svyravimai menstruacijų ar menopauzės metu gali sukelti trumpalaikius ritmo pakitimus, kurie vėliau išnyksta.
Kaip nustatoma širdies permušimų priežastis
Norint išsiaiškinti, kodėl širdis permušinėja, pirmiausia vertinama, ar sutrikimas laikinas, ar pasikartojantis. Gydytojas paprastai pradeda nuo išsamaus pokalbio apie gyvenimo būdą, stresą, kavos ar alkoholio vartojimą, miego režimą ir jau vartojamus vaistus. Dažnai paaiškėja, kad ritmas sutrinka dėl visiškai paprastų priežasčių – išsekimo, nerimo ar dehidratacijos.
Jei simptomai pasikartoja, atliekamas elektrokardiogramos (EKG) tyrimas, kuris parodo, kaip elektriniai impulsai keliauja per širdį. Kartais vieno EKG neužtenka – tada taikomas Holterio monitoravimas, kai nedidelis prietaisas 24 valandas registruoja širdies darbą. Tai padeda nustatyti net labai trumpus ritmo sutrikimus, kurių pacientas gali nė nepajusti.
Kraujo tyrimai taip pat svarbūs – jie leidžia įvertinti elektrolitų pusiausvyrą, skydliaukės veiklą ir hemoglobino kiekį. Kai kuriems pacientams skiriama echokardiograma, kuri padeda įvertinti širdies vožtuvų veiklą ir raumens būklę. Visi šie tyrimai leidžia atskirti, ar permušimai yra tik laikinas funkcinis pokytis, ar rimtesnio sutrikimo požymis.
„Pacientai dažnai mano, kad jei širdis permušinėja, tai būtinai yra širdies liga. Iš tiesų daugeliu atvejų tai yra organizmo reakcija į stresą arba nuovargį, ir tik išsamūs tyrimai leidžia tai patvirtinti.“ dr. Lucas Meyer
Kai priežastis nustatoma, gydymas pasirenkamas individualiai. Lengvais atvejais pakanka koreguoti gyvenimo būdą – miegoti ilgiau, gerti daugiau vandens, sumažinti kofeino ir streso kiekį. Jei nustatomi rimtesni sutrikimai, skiriami vaistai, reguliuojantys širdies ritmą ar hormonų pusiausvyrą.
Sprendimai ir gydymo galimybės
Širdies permušimų gydymas visada priklauso nuo to, kas juos sukelia. Jei tyrimai neparodo rimtų širdies veiklos sutrikimų, dažniausiai pakanka paprastų gyvenimo būdo pokyčių. Reguliarus miegas, pakankamas skysčių vartojimas ir subalansuota mityba dažnai duoda daugiau naudos nei bet kokie vaistai.
Vienas svarbiausių žingsnių – streso mažinimas. Nerimas ir įtampa tiesiogiai veikia širdies elektrinę sistemą, todėl kvėpavimo pratimai, meditacija ar pasivaikščiojimai lauke gali padėti sumažinti permušimų dažnį. Taip pat verta riboti kofeino ir alkoholio vartojimą – šios medžiagos stimuliuoja širdį ir sukelia papildomą krūvį.
„Pirmas dalykas, kurį sakau pacientams – išmokite klausytis savo kūno. Jei permušimai sustiprėja po kavos ar streso, tai ženklas, kad širdis tiesiog reaguoja į išorinius dirgiklius.“ dr. Sofia Grant
Kai širdies permušimai vis dėlto susiję su organizmo pusiausvyros sutrikimu, gydytojas gali paskirti magnio ar kalio papildus. Šie mikroelementai padeda stabilizuoti elektrinių impulsų perdavimą širdyje. Jei priežastis yra hormoninė, pavyzdžiui, skydliaukės hiperaktyvumas, gydymas nukreipiamas į pagrindinės ligos kontrolę.
Kai kuriais atvejais tenka taikyti vaistų terapiją – vartoti antiaritminius ar beta blokatorius. Šie vaistai padeda sureguliuoti širdies ritmą, bet juos galima vartoti tik gydytojo paskyrimu. Savarankiškas eksperimentavimas su raminamaisiais ar papildais gali būti pavojingas.
Jeigu permušimus lydi krūtinės skausmas, dusulys, silpnumas ar alpimo jausmas, tai ženklas, kad būtina skubi medicininė apžiūra. Tokie simptomai gali rodyti rimtesnius širdies veiklos sutrikimus, kuriems reikia neatidėliotino gydymo.
Kada širdies permušimai yra nekenksmingi, o kada – pavojingi
Daugelis žmonių, išgirdę savo širdį „praleidžiant dūžį“, iš karto išsigąsta, tačiau ne visada tai ženklas apie ligą. Kartais širdis tiesiog reaguoja į emocinį stresą, išsekimą ar kofeino perteklių. Tokie permušimai dažniausiai būna pavieniai ir trumpalaikiai.
Vis dėlto, jei ritmo sutrikimai pasireiškia kasdien, trunka ilgiau ar atsiranda kartu su dusuliu, silpnumu ar krūtinės skausmu, tai jau laikoma rimtu įspėjimu. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta rimtesnių komplikacijų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo ar širdies nepakankamumo.
„Širdies ritmas niekada nesutrinka be priežasties – net jei priežastis atrodo nedidelė, ją verta suprasti. Tai leidžia užkirsti kelią didesnėms problemoms ateityje.“ dr. Noah Patel
Kada permušimai laikomi nekenksmingais
- Pasireiškia retai, dažniausiai po streso ar fizinio nuovargio.
- Nepasikartoja kasdien ir neprailgsta ilgiau nei kelias sekundes.
- Nesukelia skausmo, dusulio ar silpnumo pojūčio.
- Išnyksta pailsėjus ar sumažinus kofeino bei alkoholio vartojimą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
- Permušimai kartojasi kelis kartus per dieną ar savaitę.
- Jaučiamas stiprus širdies plakimas, krūtinės spaudimas ar galvos svaigimas.
- Permušimus lydi dusulys ar alpimo jausmas.
- Šeimoje yra buvusių širdies ligų ar ritmo sutrikimų atvejų.

