Paraudusios akys vaikui: kada tai infekcija, o kada alergija?

Vaiko akių paraudimas – viena dažniausių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į pediatrą ar oftalmologą. Nors dažniausiai tai būna nekenksmingas reiškinys, kartais paraudimas gali rodyti infekciją ar alerginę reakciją, kuri reikalauja gydymo. Svarbiausia – teisingai atpažinti priežastį ir laiku imtis veiksmų.

„Akių paraudimas vaikui nėra liga, o simptomas, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių – nuo dulkių iki virusinės infekcijos“ dr. Sarah Collins.

Akių infekcija vaikui: kaip ją atpažinti?

Akių infekcijos – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių mažiems vaikams parausta akys. Dažniausiai pasitaiko konjunktyvitas (akių gleivinės uždegimas), kuris gali būti bakterinis, virusinis arba grybelinis. Šią būklę paprastai lydi pūlingos ar lipnios išskyros, akies vokų prilipimas ryte, paraudimas ir akių deginimas.

Infekcinis konjunktyvitas dažnai plinta kontaktiniu būdu – vaikai užsikrečia darželyje, mokykloje ar per bendrus rankšluosčius. Bakterinės infekcijos atveju išskyros paprastai būna gelsvos ar žalsvos spalvos, o virusinės – skaidrios, vandeningos.

Kartais infekcija gali išplisti ir į abi akis, todėl svarbu kuo greičiau pradėti gydymą. Gydytojas skiria antibiotikinius ar antivirusinius akių lašus, priklausomai nuo priežasties.

„Tėvai neturėtų bandyti gydyti akių infekcijos naminėmis priemonėmis – vaikas gali netekti dalies regėjimo, jei uždegimas išplis į rageną“ dr. Emily Ross.

Alerginės akių paraudimo priežastys vaikams

Alergijos yra antra dažniausia akių paraudimo priežastis vaikystėje, ypač pavasarį ir vasarą, kai ore gausu žiedadulkių. Alerginis konjunktyvitas atsiranda, kai imuninė sistema reaguoja į nekenksmingas medžiagas, tokias kaip dulkės, gyvūnų plaukai ar augalų žiedadulkės.

Skirtingai nei infekcija, alerginė reakcija dažniausiai paveikia abi akis vienu metu ir sukelia stiprų niežėjimą, ašarojimą bei vokų patinimą. Akys gali atrodyti blizgančios, tačiau išskyrų būna mažai arba jos būna skaidrios.

Tėvai dažnai pastebi, kad simptomai sustiprėja po buvimo lauke ar kontaktuojant su alergenais, o nurimsta patalpose. Tokiais atvejais padeda antihistamininiai akių lašai ar sisteminiai vaistai, o sunkesnėms formoms – gydytojo paskirti kortikosteroidiniai preparatai.

„Jei vaiko akys parausta ir niežti kasmet tuo pačiu sezonu – beveik visada kalta alergija, o ne infekcija“ dr. Karen Hughes.

Kaip atskirti infekciją nuo alergijos namų sąlygomis?

Tėvams dažnai kyla klausimas, kaip suprasti, ar vaiko akių paraudimas atsirado dėl infekcijos, ar dėl alergijos. Nors galutinę diagnozę visada turėtų patvirtinti gydytojas, yra keli požymiai, kurie gali padėti nustatyti priežastį namuose.

Infekcijai būdingos pūlingos, gelsvos ar žalios išskyros, kurios prilipdo akių vokus – ypač ryte. Akys atrodo „klijuotos“, o paraudimas dažniausiai prasideda vienoje akyje ir po kelių dienų pereina į kitą. Taip pat gali pasireikšti skausmas, deginimas ar šviesos baimė.

Alergijos atveju vaikas nuolat trina akis, nes jos niežti, bet išskyros būna skaidrios ir vandeningos. Abi akys dažniausiai parausta vienu metu, o papildomi simptomai – čiaudulys, nosies užgulimas, odos paraudimas aplink akis – rodo alerginę kilmę.

Tėvams rekomenduojama stebėti simptomų dinamiką: jei būklė blogėja arba atsiranda regėjimo pokyčių, reikia kreiptis į gydytoją.

„Infekcija progresuoja greitai, o alergija linkusi kartotis. Šis skirtumas leidžia tėvams reaguoti tinkamai ir laiku“ dr. Anthony Lewis.

Gydymas: kaip palengvinti vaiko būklę?

Gydymas priklauso nuo to, ar akių paraudimą sukėlė infekcija, ar alergija. Bakterinės infekcijos atveju dažniausiai skiriami antibiotiniai akių lašai arba tepalai (pvz., su chloramfenikoliu ar tobramicinu). Šiuos vaistus būtina vartoti tik tiek dienų, kiek nurodo gydytojas, net jei simptomai praeina anksčiau. Virusinės infekcijos gydymas dažniausiai yra simptominis – šaltos kompresijos, švaros palaikymas ir poilsis.

Alerginių reakcijų metu svarbiausia – vengti kontakto su alergenu. Gydytojai dažnai skiria antihistamininius lašus arba sisteminio poveikio vaistus, kurie mažina niežėjimą ir uždegimą. Esant stipresnei reakcijai, gali būti paskirti kortikosteroidiniai lašai, tačiau tik trumpam laikotarpiui.

Tėvai turėtų užtikrinti, kad vaikas nesitrintų akių, nes tai gali pabloginti būklę ar išplatinti infekciją. Taip pat rekomenduojama naudoti atskirus rankšluosčius ir plauti rankas kelis kartus per dieną.

„Svarbiausia – atskirti, ar reikia gydymo, ar tik priežiūros. Tinkamai reaguojant pirmosiomis dienomis, galima išvengti komplikacijų“ dr. James Porter.

Kada kreiptis į gydytoją ir kokių tyrimų gali prireikti?

Nors dauguma atvejų praeina savaime, yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta komplikacijų ar regėjimo pažeidimų. Tėvai turėtų nedelsdami kreiptis į specialistą, jei:

• akys išlieka paraudusios ilgiau nei kelias dienas;
• atsiranda skausmas, regėjimo neryškumas arba patinimas aplink akis;
• vaikas karščiuoja ar skundžiasi stipriu akių deginimu;
• paraudimas pasireiškia tik vienoje akyje ir greitai progresuoja.

Gydytojas gali atlikti fizines apžiūras, fluoresceino testą, kad patikrintų ragenos pažeidimus, arba pasiimti akių sekretų mėginį bakterijų kultūrai. Tai leidžia tiksliai nustatyti infekcijos rūšį ir parinkti tinkamus vaistus.

Jei įtariama alergija, atliekami alerginiai testai ar kraujo tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kurie alergenai sukelia reakciją.

„Kuo greičiau nustatoma priežastis, tuo trumpesnis gydymas ir mažesnė komplikacijų tikimybė. Akių sveikata vaikystėje lemia viso gyvenimo regėjimo kokybę“ dr. Michelle Lawson.

Dažniausiai užduodami klausimai