Ašarojančios akys – tai labai dažnas nusiskundimas, su kuriuo bent kartą gyvenime susiduria beveik kiekvienas. Kartais tai visiškai normalu, pavyzdžiui, kai akys reaguoja į vėją, šaltį ar dūmus. Tačiau nuolatinis ar gausus ašarojimas gali būti ženklas, kad akys yra sudirgintos, pažeistos arba serga.
- Kas tai? – Padidėjusi ašarų gamyba arba sutrikęs jų nutekėjimas, dėl kurio akys atrodo nuolat šlapios.
- Dažniausios priežastys: – Vėjas, dūmai, alergijos, infekcijos, sausų akių sindromas, ašarų latakų užsikimšimas.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei ašarojimas nuolatinis, lydi skausmas, paraudimas ar regėjimo pokyčiai.
- Gydymo būdai: – Dirbtinės ašaros, antihistamininiai, antibiotikai, latakų praplovimas ar kitos procedūros.
- Profilaktika: – Vengti dirgiklių, naudoti apsauginius akinius, laikytis akių higienos, daryti pertraukas dirbant prie kompiuterio.
Kas yra ašarojančios akys?
Ašarojančios akys – tai būklė, kai akys gamina daugiau ašarų nei įprastai arba kai ašaros negali tinkamai nutekėti per ašarų latakus. Dėl to žmogus jaučia nuolatinį akių drėgnumą, gali tekėti ašaros per skruostus, atsirasti diskomfortas ar net regėjimo neryškumas.
Yra du pagrindiniai ašarojimo tipai:
- Fiziologinis ašarojimas – natūrali organizmo reakcija į vėją, šaltį, dūmus, stiprią šviesą ar emocijas. Paprastai toks ašarojimas laikinas ir nepavojingas.
- Patologinis ašarojimas – kai ašaros teka nuolat, net ir be aiškios priežasties. Dažniausiai tai susiję su akies paviršiaus sudirgimu, sausų akių sindromu, infekcijomis ar ašarų latakų problemomis.
„Ašarojimas pats savaime nėra liga – tai simptomas. Tačiau kai jis nuolatinis, reikia ieškoti priežasties, nes neretai tai susiję su ašarų latakų užsikimšimu arba sausų akių sindromu,“ – aiškina oftalmologė dr. Lisa Park (Columbia University Medical Center).
Pagrindinės akių ašarojimo priežastys
Akys ašaroja dėl daugybės priežasčių. Kartais tai tik laikina reakcija į aplinką, tačiau ilgalaikis ašarojimas dažniausiai signalizuoja apie sveikatos problemą. Žinant dažniausias priežastis, galima greičiau suprasti, ar užtenka paprastų priemonių, ar būtina gydytojo pagalba.
| Priežastis | Būdingi požymiai | Kada kreiptis į gydytoją? |
|---|---|---|
| Išoriniai dirgikliai | Ašarojimas vėjuotu ar šaltu oru, nuo dūmų ar aštraus maisto | Jei simptomai tęsiasi net ir be dirgiklių |
| Alergijos | Akių niežulys, paraudimas, patinimas, ašarojimas | Kai simptomai nepraeina pavartojus antihistamininių |
| Sausų akių sindromas | Degimo jausmas, neryškus matymas, paradoksinis ašarojimas | Jei diskomfortas nuolatinis ir trukdo kasdienybėje |
| Infekcijos (pvz., konjunktyvitas) | Paraudusios akys, ašarojimas, pūlingos išskyros | Skubiai, nes gali reikėti antibiotikų |
| Ašarų latakų užsikimšimas | Nuolatinis ašarojimas, ašarų tekėjimas per skruostus | Jei būklė nepraeina savaime, reikalinga procedūra |
| Amžius | Nuolatinis, bet nestiprus ašarojimas vyresniame amžiuje | Tik jei kartu atsiranda kiti simptomai |
Kada akių ašarojimas pavojingas?
Ne kiekvienas ašarojimas yra ligos požymis – kartais tai tik laikina reakcija į aplinkos veiksnius. Tačiau kai simptomai tampa nuolatiniai ar juos lydi papildomi sutrikimai, svarbu atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis į gydytoją.
Nuolatinis ir nepraeinantis ašarojimas
Jeigu akys ašaroja nuolat, net kai nėra jokio matomo dirgiklio, tai dažniausiai rodo, kad yra problema su ašarų latakais arba sausų akių sindromas. Tokiais atvejais paprastos priemonės padeda tik trumpam, todėl reikalinga gydytojo konsultacija.
Ašarojimas su skausmu ar paraudimu
Kai ašarojimą lydi stiprus akių paraudimas, deginimo jausmas ar skausmas, didelė tikimybė, kad tai infekcija arba uždegiminė būklė, pavyzdžiui, konjunktyvitas. Tokiu atveju negydant galima sulaukti komplikacijų, todėl svarbu laiku pradėti gydymą.
Regėjimo pokyčiai
Vienas rimčiausių signalų – kai kartu su ašarojimu pradeda blogėti regėjimas. Neryškus matymas, dvejinimasis ar svetimkūnio jausmas akyje gali reikšti rimtesnius akies paviršiaus pažeidimus ar net ragenos problemas. Tokiais atvejais delsti negalima.
Ašarojimas kartu su pūlingomis išskyromis
Jei ašaras lydi gelsvos ar žalsvos išskyros, tai yra aiškus bakterinės infekcijos ženklas. Paprastai tokiais atvejais reikalingi antibiotikų lašai, kuriuos paskirti gali tik gydytojas.
Vaikų ir kūdikių ašarojimas
Kūdikiams ašarojančios akys dažnai rodo įgimtą ašarų latakų užsikimšimą. Dalis atvejų praeina savaime, tačiau jei ašarojimas stiprus ar tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius, būtina pediatro ar oftalmologo apžiūra.
„Jeigu ašarojimą lydi skausmas, regėjimo sutrikimai ar pūlingos išskyros, tai visada yra ženklas, kad reikia profesionalaus įvertinimo. Akių ligas lengviausia gydyti ankstyvoje stadijoje,“ – pabrėžia oftalmologė dr. Jane Buckley (Mayo Clinic).
Gydymo būdai
Akių ašarojimo gydymas visada priklauso nuo priežasties. Kartais pakanka paprastų priemonių namuose, tačiau kitais atvejais būtina gydytojo pagalba ar net specialios procedūros.
Namuose taikomos priemonės
Lengvas ašarojimas, sukeltas vėjo, dulkių ar nuovargio, dažniausiai praeina savaime. Padeda reguliarus akių poilsis, apsauginiai akiniai nuo vėjo ir saulės, pakankamas skysčių vartojimas. Jei priežastis yra sausų akių sindromas, naudingos dirbtinės ašaros – specialūs lašai, drėkinantys akies paviršių. Taip pat rekomenduojama vengti ilgalaikio darbo prie kompiuterio be pertraukų.
Vaistai nuo alergijų ir infekcijų
Kai akių ašarojimą sukelia alergijos, padeda antihistamininiai vaistai arba specialūs akių lašai nuo alergijos. Infekcijų atveju (pvz., bakterinis konjunktyvitas) gydytojas skiria antibiotikų lašus ar tepalus. Virusinio konjunktyvito metu dažniausiai naudojamos tik simptominės priemonės – drėkinantys lašai ir akių higiena.
Specializuotas gydymas
Jei ašarojimą sukelia ašarų latakų užsikimšimas, reikalinga oftalmologo pagalba. Gydymo galimybės apima latakų praplovimą, masažą (ypač kūdikiams) arba, esant sudėtingesniems atvejams, nedidelę operaciją. Sergant sausų akių sindromu, gali būti skiriami specialūs priešuždegiminiai akių lašai arba taikomos procedūros, mažinančios ašarų išgaravimą.
Profilaktika
Akių ašarojimo galima išvengti arba bent jau sumažinti jo tikimybę taikant kelis paprastus įpročius kasdienybėje. Profilaktika yra svarbi ne tik siekiant išvengti diskomforto, bet ir užkertant kelią rimtesnėms akių problemoms.
Akių higiena
Vienas svarbiausių dalykų – reguliarus akių higienos palaikymas. Visada būtina prieš miegą nuvalyti makiažą, naudoti švarius rankšluosčius ir vengti trinti akis rankomis. Tai sumažina infekcijų bei uždegimų riziką.
Apsauga nuo aplinkos veiksnių
Stiprus vėjas, ryški saulė ar dulkėta aplinka dažnai sukelia refleksinį ašarojimą. Akiniai nuo saulės ar specialūs apsauginiai akiniai padeda sumažinti dirgiklių poveikį ir apsaugo akis.
Pertraukos dirbant prie kompiuterio
Ilgas darbas prie ekrano skatina sausų akių sindromą, kuris paradoksaliai gali sukelti ir ašarojimą. Rekomenduojama kas 40–50 minučių padaryti trumpą pertrauką, nukreipti žvilgsnį į tolį, pamirksėti, kad sudrėkintumėte akis.
Pakankamas skysčių vartojimas
Organizmo dehidratacija veikia ir akis. Jei žmogus per dieną išgeria per mažai vandens, akys tampa labiau linkusios sausėti, o tai išprovokuoja ašarojimą.
Alergenų vengimas
Jeigu akys ašaroja dėl alergijų, svarbu identifikuoti alergenus ir kiek įmanoma juos eliminuoti. Pavyzdžiui, žiedadulkių sezono metu rekomenduojama dažniau plauti akis ir veidą, naudoti oro valytuvus namuose.
„Labai dažnai pacientai stebisi, kad paprasti įpročiai – tokie kaip kokybiškas miegas, pakankamas vandens kiekis ar akių higiena – yra efektyviausia prevencija nuo ašarojimo. Daugeliu atvejų to pakanka, kad problema išnyktų,“ – teigia oftalmologas dr. Michael Chiang (American Academy of Ophthalmology).
Nauda ir rizikos
Nauda tinkamai gydant akių ašarojimą
- Pagerėja regėjimo komfortas – mažiau dirginimo ir neryškumo.
- Sumažinama infekcijų rizika, nes akys nėra nuolat sudirgintos.
- Pacientas išvengia nuolatinio ašarų tekėjimo, kuris trukdo kasdienėje veikloje.
- Laiku nustatytos rimtos ligos (pvz., ašarų latakų užsikimšimas) sėkmingai išgydomos.
- Pagerėja gyvenimo kokybė – dingsta diskomfortas ir estetiniai nepatogumai.
Rizikos ignoruojant akių ašarojimą
- Ašarojimas gali tapti nuolatinis ir sukelti ilgalaikį diskomfortą.
- Padidėja bakterinių infekcijų tikimybė, ypač jei ašaros neužsilaiko akies paviršiuje.
- Galima praleisti rimtas priežastis, tokias kaip ašarų latakų ligos ar sausų akių sindromas.
- Regėjimas gali pablogėti dėl nuolatinio dirginimo ar komplikacijų.
- Vėluojant gydyti, gali prireikti sudėtingesnių procedūrų ar operacijos.
Gydytojų rekomendacijos
Ašarojančios akys gali būti paprastas refleksas, bet kartais tai – pirmasis signalas apie rimtesnę akių ar bendrą sveikatos problemą. Gydytojai pabrėžia, kad svarbu laiku pastebėti įspėjamuosius ženklus ir nesigydyti vien tik savarankiškai.
„Jei akių ašarojimas nepraeina per kelias dienas, jį lydi skausmas ar paraudimas, pacientas turėtų kreiptis į oftalmologą. Ankstyvas ištyrimas gali užkirsti kelią infekcijos plitimui ar komplikacijoms,“ – sako oftalmologė dr. Lisa Park, Columbia University Medical Center.
„Labai dažnai žmonės galvoja, kad ašarojimas visada reiškia, jog akys per daug drėgnos. Iš tiesų dažniausia priežastis – sausų akių sindromas, kai akys gamina nekokybiškas ašaras. Tai būtina tinkamai diagnozuoti,“ – aiškina dr. Michael Chiang, American Academy of Ophthalmology.
„Jeigu ašarojimą sukelia alergijos, vienintelis ilgalaikis sprendimas – vengti alergeno. Antihistamininiai vaistai palengvina simptomus, bet neišsprendžia problemos. Todėl svarbu identifikuoti, kas konkrečiai dirgina akis,“ – priduria dr. Jane Buckley, Mayo Clinic.
Visi specialistai sutaria dėl vieno: jei ašarojimas tampa nuolatinis, trukdo kasdieniam gyvenimui arba atsiranda kartu su kitais simptomais, reikia profesionalios pagalbos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar normalu, kad akys ašaroja šaltyje ar vėjyje?
Kiek laiko gali tęstis akių ašarojimas?
Ar ašarojimą gali sukelti alergijos?
Ar padeda dirbtinės ašaros?
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Ar kūdikių akių ašarojimas pavojingas?
Kiti straipsniai
Sausų akių sindromas: kodėl atsiranda, simptomai ir kaip gydyti?
Kodėl tinsta akių vokai?
