Skrandžio gripas – tai ne įprastas sezoninis gripas, o virusinė virškinamojo trakto infekcija, mediciniškai vadinama gastroenteritu. Šią ligą dažniausiai sukelia norovirusas arba rotavirusas, kurie plinta itin greitai – per maistą, vandenį ar kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi. Dėl to skrandžio gripas ypač dažnas vaikų kolektyvuose, ligoninėse ar šeimose, kur žmonės dalijasi tais pačiais paviršiais ir indais.
Nors liga paprastai praeina per kelias dienas, ji gali sukelti pavojingą skysčių ir elektrolitų netekimą, ypač mažiems vaikams ir senyviems žmonėms. Todėl labai svarbu atpažinti simptomus anksti ir žinoti, kaip tinkamai prižiūrėti organizmą, kol imuninė sistema kovoja su virusu.
- Kas tai? – Virusinė infekcija, pažeidžianti skrandį ir žarnyną, dar vadinama gastroenteritu.
- Kaip plinta? – Per užterštą maistą, vandenį arba kontaktuojant su užsikrėtusiu asmeniu.
- Pagrindiniai simptomai: – Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo spazmai.
- Kiek trunka? – Paprastai 1–3 dienas, bet silpnesnis virškinimas gali išlikti iki savaitės.
- Gydymas: – Skysčių atkūrimas, poilsis, lengva mityba, elektrolitai; antibiotikai neveiksmingi.
- Profilaktika: – Dažnas rankų plovimas, maisto higiena, rotaviruso vakcina kūdikiams.
Kas yra skrandžio gripas
Skrandžio gripas – tai virškinamojo trakto uždegimas, kurį sukelia įvairūs virusai, rečiau bakterijos ar parazitai. Ši būklė paveikia tiek skrandžio gleivinę, tiek plonąją žarną, sukeldama simptomus, panašius į apsinuodijimą maistu – pykinimą, vėmimą, viduriavimą ir silpnumą.
Nors vadinamas „gripu“, jis neturi nieko bendra su kvėpavimo takų gripu, kurį sukelia influenza virusas. Pavadinimas kilo dėl panašios bendros savijautos: karščiavimo, nuovargio ir kūno skausmų.
Dažniausi šios infekcijos sukėlėjai:
- Norovirusas – dažniausiai pasitaikantis suaugusiųjų infekcijų sukėlėjas, itin užkrečiamas net mažais kiekiais.
- Rotavirusas – dažnesnis kūdikiams ir vaikams, gali sukelti stiprų vėmimą ir dehidrataciją.
- Adenovirusas ir astrovirusas – sukelia lengvesnes, bet užsitęsusias infekcijas.
Kaip plinta infekcija
Skrandžio gripas plinta per oralinį-fekalinį kelią, tai reiškia, kad virusas patenka į organizmą per burną su užterštu maistu, vandeniu ar rankomis.
Dažniausi perdavimo būdai:
- nepakankamai nuplauti vaisiai ir daržovės;
- bendrų įrankių ar rankšluosčių naudojimas;
- kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu (ypač vaikų darželiuose, ligoninėse, šeimoje);
- viruso dalelių patekimas į burną po paviršių lietimo (durų rankenos, telefonai, čiaupai).
Kaip teigia amerikiečių infekcinių ligų specialistas dr. William Schaffner, „norovirusas gali išgyventi ant paviršių net kelias dienas, todėl rankų higiena – svarbiausias ginklas prieš šią infekciją“.
Pagrindiniai skrandžio gripo simptomai
Skrandžio gripo simptomai paprastai pasireiškia staiga – dažnai vos po 12–24 valandų nuo užsikrėtimo. Pirmieji požymiai yra pykinimas, vėmimas ir viduriavimas, bet ligos eiga gali skirtis priklausomai nuo viruso tipo ir žmogaus imuninės būklės. Daugeliu atvejų simptomai trunka 1–3 dienas, tačiau silpnesnė virškinamojo trakto veikla gali išlikti dar kelias dienas po pasveikimo.
Paprastai liga praeina savaime, tačiau skysčių netekimas (dehidratacija) yra pagrindinė komplikacija, dėl kurios reikia ypatingai stebėti vaikus, senjorus ir nėščiąsias.
| Simptomas | Apibūdinimas | Vidutinė trukmė |
|---|---|---|
| Pykinimas ir vėmimas | Staigus noras vemti, ypač pirmą ligos dieną; gali lydėti skrandžio skausmas. | 1–2 dienos |
| Viduriavimas | Skystos ar vandeningos išmatos, kartais su spazmais. | 2–3 dienos |
| Pilvo spazmai | Aštrūs, bangomis pasireiškiantys pilvo skausmai dėl žarnyno uždegimo. | 1–4 dienos |
| Karščiavimas | Nedidelis (iki 38 °C) – dažniau vaikams ir esant rotavirusui. | 1–2 dienos |
| Silpnumas, galvos skausmas | Bendras nuovargis dėl skysčių ir mineralų netekimo. | 2–5 dienos |
| Dehidratacija | Burnos sausumas, mažesnis šlapimo kiekis, troškulys, galvos svaigimas. | Gali išlikti iki 5 dienų |
Kada simptomai tampa pavojingi
Jeigu simptomai užsitęsia ilgiau nei 3 dienas, vėmimas neleidžia išlaikyti net vandens, o šlapinimasis tampa retas, būtina kreiptis į gydytoją. Tai gali rodyti stiprų dehidratacijos laipsnį.
Į gydytoją reikėtų kreiptis ir tada, kai:
- išmatose pasirodo kraujo ar juodos spalvos priemaišų;
- karščiavimas viršija 38,5 °C ir trunka ilgiau nei 48 valandas;
- atsiranda stiprus pilvo skausmas, sąmonės sutrikimai ar mieguistumas;
- ligonis priklauso rizikos grupei (vaikai iki 5 m., vyresni nei 65 m., nėščios moterys, lėtiniai ligoniai).
Gydymas ir priežiūra namuose
Daugeliu atvejų skrandžio gripas gydomas namuose, nes tai virusinė infekcija, o antibiotikai čia neveiksmingi. Pagrindinis tikslas – atkurti skysčių ir elektrolitų balansą, apsaugoti virškinamąjį traktą ir sumažinti diskomfortą.
Svarbiausi principai:
- Gerkite daug skysčių – vandenį, silpną arbatą, sultinį, elektrolitinius tirpalus,
- Laikykitės lengvos dietos (BRAT) – bananai, ryžiai, obuolių tyrelė, skrebučiai,
- Venkite pieno, kavos, riebaus ar aštraus maisto pirmas 2–3 dienas,
- Ilsėkitės ir venkite didelio fizinio krūvio.
Nauda
- Skysčių vartojimas padeda išvengti dehidratacijos.
- Lengva mityba sumažina virškinimo sistemos apkrovą.
- Poilsis padeda imuninei sistemai greičiau įveikti infekciją.
- Elektrolitiniai tirpalai atkuria natrio ir kalio pusiausvyrą.
- Probiotikai skatina žarnyno mikrofloros atsistatymą.
Rizika
- Per mažas skysčių kiekis gali sukelti pavojingą dehidrataciją.
- Per greitas grįžimas prie įprasto maisto gali išprovokuoti atkrytį.
- Savavališkas antibiotikų vartojimas gali pakenkti žarnyno mikroflorai.
- Netinkamas elektrolitų balansas gali sukelti silpnumą ar širdies ritmo sutrikimus.
- Negydoma infekcija gali komplikuotis, ypač nusilpusiems pacientams.
Kada kreiptis į gydytoją ir kaip apsisaugoti nuo skrandžio gripo
Nors daugeliui žmonių skrandžio gripas praeina savaime per kelias dienas, kai kuriais atvejais būtina kreiptis į gydytoją. Medicininės pagalbos prireikia, jei pasireiškia sunkūs dehidratacijos požymiai, kraujo priemaišos išmatose ar ilgai trunkantis karščiavimas.
Į gydytoją taip pat rekomenduojama kreiptis, jei:
- viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 3–4 dienas;
- vėmimas intensyvus ir trukdo gerti skysčius;
- šlapimas tampa tamsus arba jo labai mažai;
- jaučiamas stiprus galvos svaigimas, silpnumas, mieguistumas;
- infekcija pasireiškia mažam vaikui, nėščiai moteriai ar vyresniam nei 65 metų žmogui.
Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti elektrolitų tirpalus, vaistus nuo pykinimo ar, retais atvejais, hospitalizaciją, kad būtų atstatytas skysčių balansas lašinėmis.
Profilaktika ir imuniteto stiprinimas
Skrandžio gripo išvengti visiškai sunku, tačiau higienos laikymasis ir imuniteto stiprinimas ženkliai sumažina riziką. Virusai itin užkrečiami, todėl svarbiausia – užkirsti kelią jų plitimui.
Prevenciniai žingsniai
| Veiksmas | Kodėl svarbu |
|---|---|
| Rankų plovimas muilu bent 20 sek. | Virusai dažniausiai perduodami per rankas, todėl tai veiksmingiausia apsauga. |
| Atskiras rankšluostis kiekvienam šeimos nariui | Sumažina infekcijos plitimą namų aplinkoje. |
| Venkite neplautų vaisių, nevirinto vandens | Virusai gali išgyventi maiste ir vandenyje kelias dienas. |
| Valykite paviršius dezinfekciniu skysčiu | Norovirusas gali išlikti ant paviršių iki 48 valandų. |
| Probiotikai ir subalansuota mityba | Padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą ir stiprina imunitetą. |
| Rotaviruso vakcina vaikams | Efektyviausia priemonė mažinant sunkias infekcijas kūdikiams. |
Pacientų atsiliepimai
„Kai sūnus susirgo skrandžio gripu, labiausiai padėjo nuolatinis girdymas mažais gurkšniais ir BRAT dieta. Liga praėjo be komplikacijų.“
— Eglė, 32 m.
„Po kelionės susirgau rotavirusu – silpnumas buvo baisus. Dabar visada plaunu rankas ir dezinfekuoju vaisius, net jei atrodo švarūs.“
— Gediminas, 41 m.
Dažniausiai užduodami klausimai apie skrandžio gripą
Ar skrandžio gripas ir paprastas gripas yra tas pats?
Kiek laiko užsikrėtęs žmogus išlieka pavojingas kitiems?
Ar galima gydytis namuose?
Ar skrandžio gripas pavojingas vaikams?
Ką daryti, jei liga pasikartoja?
Ar galima vartoti probiotikus gydymo metu?
Kiti straipsniai
Kodėl kaupiasi skysčiai po akimis ir kaip to išvengti?
