Kaip pasveikti nuo vertigo? Veiksmingi gydymo būdai ir specialistų rekomendacijos
Vertigo – tai ne paprastas galvos svaigimas. Tai pojūtis, tarsi aplinka suktųsi ar judėtų, nors iš tikrųjų žmogus stovi vietoje. Šis simptomas gali būti labai nemalonus: jį dažnai lydi pykinimas, vėmimas, pusiausvyros sutrikimai ir baimė judėti.
Svarbu suprasti, kad vertigo nėra liga – tai simptomas, kurį gali sukelti įvairios priežastys. Dažniausiai tai susiję su vidinės ausies pusiausvyros aparato sutrikimais, tačiau kartais priežastis gali būti ir neurologinė.
Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų vertigo yra gydomas, o tinkamai parinktas gydymas leidžia ženkliai sumažinti simptomus ar visiškai jų atsikratyti.
- Dažniausia priežastis: gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (BPPV).
- Pirmo pasirinkimo gydymas: poziciniai manevrai (pvz., Epley).
- Vaistai: trumpalaikiam simptomų palengvinimui.
- Reabilitacija: vestibuliniai pratimai.
- Kada kreiptis skubiai: jei atsiranda kalbos, regos ar galūnių silpnumas.
Kodėl atsiranda vertigo?
Vertigo dažniausiai susijęs su vestibulinės sistemos – vidinės ausies struktūrų – veiklos sutrikimu. Ši sistema atsakinga už pusiausvyrą ir orientaciją erdvėje. Kai signalai iš vidinės ausies, akių ir smegenų tampa nesuderinti, atsiranda sukimosi pojūtis.
Dažniausios priežastys:
- Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (BPPV)
- Vestibulinis neuritas
- Menjero liga
- Migrena
- Retesniais atvejais – neurologinės būklės
„Dauguma vertigo atvejų kyla dėl vidinės ausies sutrikimų, o ne dėl smegenų ligų“, – teigia neurologas dr. Steven Rauch.
Svarbu atskirti periferinį vertigo (susijusį su ausimi) nuo centrinio (susijusio su smegenimis), nes gydymas gali skirtis.
Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo: dažniausia priežastis
BPPV yra viena dažniausių vertigo priežasčių. Ji atsiranda, kai vidinėje ausyje esantys kalcio kristalai (otolitai) pasislenka į pusratinius kanalus. Judinant galvą, šie kristalai dirgina receptorius ir sukelia staigų, trumpalaikį sukimosi pojūtį.
Simptomai dažniausiai trunka kelias sekundes ar minutes ir pasireiškia keičiant galvos padėtį – gulantis, keliantis ar pasisukant lovoje.
Gera žinia ta, kad BPPV dažnai sėkmingai gydomas specialiais poziciniais manevrais.
Epley manevras ir kiti poziciniai pratimai
Jei vertigo sukelia BPPV, pirmo pasirinkimo gydymas dažniausiai yra vadinamieji poziciniai manevrai. Jų tikslas – sugrąžinti pasislinkusius kalcio kristalus į tinkamą vietą vidinėje ausyje, kad jie nebedirgintų pusiausvyros receptorių.
Vienas dažniausiai taikomų metodų – Epley manevras. Jį gali atlikti gydytojas arba kineziterapeutas, o kai kuriais atvejais pacientas išmoksta jį atlikti namuose. Manevras susideda iš nuoseklių galvos ir kūno padėties keitimų, kurie padeda kristalams „nuslysti“ atgal į vestibulę.
Daugeliui pacientų palengvėjimas pasireiškia jau po vienos ar kelių procedūrų. Tačiau kai kuriems gali prireikti pakartotinių seansų.
„Poziciniai manevrai yra paprasti, bet labai veiksmingi gydant BPPV“, – teigia neurologas dr. Steven Rauch.
Svarbu, kad prieš atliekant manevrus diagnozė būtų patvirtinta specialisto, nes ne visų tipų vertigo gydymas yra toks pats.
Vaistai nuo vertigo: kada jie reikalingi?
Vaistai paprastai neskirti ilgalaikiam vertigo gydymui, o labiau simptomų palengvinimui. Jie gali sumažinti pykinimą, vėmimą ar stiprų svaigimą ūminės fazės metu.
Dažniausiai skiriami:
- Antihistamininiai vaistai (pvz., betahistinas)
- Antiemetiniai vaistai nuo pykinimo
- Trumpalaikiai raminamieji preparatai
Svarbu žinoti, kad ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas gali sulėtinti natūralų vestibulinės sistemos prisitaikymą. Todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti juos tik trumpą laiką.
Vestibulinė reabilitacija: ilgalaikis sprendimas
Jei vertigo kartojasi arba išlieka ilgiau, gali būti rekomenduojama vestibulinė reabilitacija. Tai specialių pratimų programa, skirta treniruoti smegenis kompensuoti sutrikusius signalus iš vidinės ausies.
Pratimai gali apimti:
- Akių ir galvos koordinacijos treniruotes
- Pusiausvyros lavinimo užduotis
- Kūno padėties stabilizavimo pratimus
Reguliarus jų atlikimas padeda sumažinti galvos svaigimo epizodus ir pagerina stabilumą.
Pagrindiniai gydymo metodai
| Gydymo metodas | Kada taikomas | Tikslas |
|---|---|---|
| Poziciniai manevrai | BPPV atveju | Grąžinti kristalus į vietą |
| Vaistai | Ūminė fazė | Sumažinti pykinimą ir svaigimą |
| Vestibulinė reabilitacija | Ilgalaikiai ar pasikartojantys atvejai | Pagerinti pusiausvyrą ir kompensaciją |
Kada vertigo gali būti pavojingas?
Nors dauguma vertigo atvejų susiję su vidinės ausies sutrikimais ir nėra pavojingi gyvybei, kai kuriais atvejais galvos svaigimas gali signalizuoti apie rimtesnę būklę.
Ypač svarbu nedelsti, jei kartu su vertigo atsiranda:
- Staigus galūnių silpnumas
- Kalbos sutrikimai
- Regos pablogėjimas ar dvejinimasis
- Stiprus, neįprastas galvos skausmas
- Sąmonės sutrikimai
Tokie simptomai gali rodyti insultą ar kitą centrinės nervų sistemos pažeidimą. Tokiu atveju būtina skubi medicininė pagalba.
„Vertigo kartu su neurologiniais simptomais visada turi būti vertinamas rimtai“, – teigia neurologas dr. Steven Rauch.
Taip pat vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jei svaigimas kartojasi dažnai, trunka ilgiau nei kelias savaites ar smarkiai trikdo kasdienę veiklą.
Nauda ir rizikos laiku pradėjus gydymą
Vertigo gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę, todėl svarbu neignoruoti simptomų ir laiku pradėti gydymą.
Nauda laiku pradėjus gydymą
- Greitesnis simptomų sumažėjimas.
- Mažesnė kritimų rizika.
- Trumpesnė ligos trukmė.
- Geresnė gyvenimo kokybė.
Rizikos ignoruojant vertigo
- Padidėjusi traumų ir kritimų tikimybė.
- Lėtinis nerimas dėl svaigimo epizodų.
- Ilgalaikiai pusiausvyros sutrikimai.
- Galimas pavojingos būklės pavėluotas nustatymas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie vertigo
Ar vertigo gali praeiti savaime?
Ar galima atlikti Epley manevrą namuose?
Ar vertigo pavojingas gyvybei?
Kiek laiko trunka vestibulinė reabilitacija?
Ar stresas gali sukelti vertigo?
