Išorinis hemorojus: simptomai, priežastys ir gydymo galimybės
Išorinis hemorojus – tai viena iš dažniausių tiesiosios žarnos ligų, kuri gali sukelti įvairaus intensyvumo nemalonumus. Tai kraujagyslių išsiplėtimas tiesiosios žarnos srityje, atsirandantis už tiesiosios žarnos ribų. Išorinis hemorojus dažniausiai pasireiškia skausmu, kraujavimu, niežėjimu bei tiesiosios žarnos mazgų atsiradimu, kuriuos galima matyti ar paliesti. Ši problema gali paveikti įvairaus amžiaus žmones, tačiau dažniau pasitaiko tiems, kurie ilgai sėdi, turi virškinimo sutrikimų, patiria vidurių užkietėjimą arba nėščiosioms.
Nors hemorojus nėra gyvybei pavojinga liga, jis gali gerokai pabloginti gyvenimo kokybę, ypač kai simptomai tampa nuolatiniai. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, galima efektyviai sumažinti simptomus ir užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms.
- Kas tai? – Išorinis hemorojus yra kraujagyslių išsiplėtimas tiesiosios žarnos srityje, kuris gali sukelti skausmą, kraujavimą ir niežėjimą.
- Kada pasireiškia? – Dažniausiai atsiranda dėl vidurių užkietėjimo, ilgalaikio sėdėjimo, didelio fizinio krūvio arba nėštumo.
- Kokia nauda? – Laiku gydant, galima sumažinti simptomus, išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Kaip gydyti? – Gydymas gali būti konservatyvus (naudojant vaistus ir tepalus) arba chirurginis, priklausomai nuo ligos sunkumo.
- Ko vengti? – Ignoruoti simptomus ir atidėlioti gydymą, nes tai gali sukelti rimtesnes problemas, tokias kaip kraujavimas ar uždegimas.
Kas yra išorinis hemorojus?
Išorinis hemorojus – tai kraujagyslių išsiplėtimas, pasireiškiantis už tiesiosios žarnos ribų, tiesiai aplink išangę. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių hemorojaus formų, tačiau ji dažnai sukelia stipresnius simptomus nei vidinis hemorojus, nes išoriniai hemoroidiniai mazgai gali būti matomi ir lengvai pajaučiami.
Kai kraujagyslės aplink išangę išsiplečia ir pradeda kraujuoti, jos gali sukelti skausmą, niežėjimą, deginimo pojūtį ir net kraujavimą tuštinimosi metu. Dažnai išorinis hemorojus gali būti lydimas kraujo krešulių, kurie dar labiau pablogina simptomus ir sukelia didesnį skausmą.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių gali atsirasti išorinis hemorojus, yra ilgalaikis sėdėjimas, vidurių užkietėjimas, nėštumas arba pernelyg didelis fizinis krūvis. Šie veiksniai sukelia padidėjusį spaudimą kraujagyslėse tiesiosios žarnos srityje, o tai lemia kraujo kaupimąsi ir išsiplėtimą.
Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai
Išorinio hemorojaus atsiradimas priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie daro įtaką kraujagyslių būklei ir kraujo cirkuliacijai tiesiosios žarnos srityje. Štai pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:
Vidurių užkietėjimas
Dažnas ir ilgalaikis vidurių užkietėjimas sukelia didelį spaudimą tiesiosios žarnos kraujagyslėms, kas gali lemti jų išsiplėtimą. Kai žmogus stengiasi tuštintis, dėl papildomo spaudimo kraujagyslės ties išange gali išsiplėsti ir sukelti hemorojų.
Ilgas sėdėjimas
Ilgas laikymasis sėdimoje padėtyje, ypač ilgą laiką praleidžiant prie kompiuterio ar darbo stalo, gali sukelti didelį spaudimą tiesiosios žarnos kraujagyslėms. Tai dažnai pasitaiko tiems, kurie dirba biuro darbus ar kelia sunkias naštas.
Pernelyg didelis fizinis krūvis
Fizinio krūvio perteklius, pavyzdžiui, sunkumų kilnojimas arba intensyvios sporto treniruotės, gali sukelti kraujo kaupimąsi tiesiosios žarnos srityje, kas veda prie hemorojaus atsiradimo. Tai ypač būdinga tiems, kurie dirba sunkius fizinius darbus ar užsiima jėgos sportu.
Nėštumas
Nėštumo metu padidėjęs pilvo spaudimas ir hormoniniai pokyčiai gali sukelti kraujagyslių išsiplėtimą ties išange, dėl ko dažnai pasireiškia išorinis hemorojus. Tai dažna problema nėščioms moterims, ypač vėlesnėse nėštumo stadijose.
Simptomai ir diagnostika
Išorinio hemorojaus simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:
Skausmas ir diskomfortas
Skausmas, ypač tuštinimosi metu, yra vienas iš pagrindinių išorinio hemorojaus simptomų. Tai gali būti ūmus, aštrus skausmas, kuris dažnai pasireiškia po ilgų sėdėjimo periodų ar po sunkaus fizinio darbo. Dėl išorinių hemoroidinių mazgų kraujagyslių išsiplėtimo, net ir švelnus spaudimas gali sukelti nemalonius pojūčius.
Niežėjimas ir deginimo pojūtis
Kitas dažnas simptomas – niežėjimas aplink išangę. Dėl kraujagyslių išsiplėtimo ir galimos uždegimo atsiranda deginimo pojūtis, kuris gali būti itin nemalonus. Šis pojūtis dažniausiai sustiprėja po tuštinimosi.
Kraujavimas
Kraujavimas iš išangės yra gana dažnas simptomas sergant išoriniu hemorojumi. Kraujas paprastai būna ryškiai raudonas ir matomas ant tualetinio popieriaus ar išmatose. Kraujavimas paprastai atsiranda dėl išsiplėtusių kraujagyslių pažeidimo tuštinimosi metu.
Iškilimai aplink išangę
Kai hemoroidiniai mazgai tampa didesni, jie gali būti matomi arba jaučiami kaip iškilimai aplink išangę. Šie mazgai gali sukelti diskomfortą sėdint ar vaikštant. Kai kuriems žmonėms šie mazgai gali tapti skausmingi arba uždegti, sukeldami papildomą nemalonumą.
Diagnostika
Norint tiksliai diagnozuoti išorinį hemorojų, dažniausiai užtenka vizualinio apžiūrėjimo, kurį atlieka gydytojas. Jei simptomai yra sunkesni arba reikia įvertinti hemorojaus stadiją, gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus, tokius kaip tiesiosios žarnos tyrimas ar anoskopija, siekiant patvirtinti diagnozę ir įvertinti gydymo poreikį.
Gydymo galimybės
Išorinio hemorojaus gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir simptomų sunkumo. Dažniausiai pirmieji gydymo metodai būna konservatyvūs, tačiau jei jie nepadeda ir simptomai išlieka arba stiprėja, gali prireikti chirurginės intervencijos. Svarbu pradėti gydymą kuo anksčiau, kad būtų išvengta komplikacijų ir palengvinti simptomai. Toliau pateikiame pagrindines gydymo galimybes.
Konservatyvus gydymas
- Vaistai ir tepalai. Vienas dažniausių gydymo būdų – vietiniai vaistai, tokie kaip tepalai ir kremų formulės, kurie gali sumažinti uždegimą, palengvinti skausmą ir sumažinti niežėjimą. Šie vaistai paprastai turi priešuždegiminį poveikį ir mažina kraujagyslių išsiplėtimą. Dažnai naudojami kortikosteroidai, kurie mažina uždegimą, ir vietiniai anestetikai, kurie padeda palengvinti skausmą. Kai kurie vaistai taip pat turi venotoninį poveikį, t.y. stiprina kraujagyslių sieneles ir mažina kraujagyslių išsiplėtimą.
- Kūno higiena. Tinkama higiena yra esminė siekiant užkirsti kelią infekcijoms ir palengvinti simptomus. Po kiekvieno tuštinimosi patartina nusiplauti švelniu muilu ir šiltu vandeniu, kad būtų išvengta papildomo dirginimo ar infekcijų. Venkite per daug stipraus trynimo arba naudojimo alkoholinių produktų, nes jie gali dar labiau sudirginti odą. Naudojant drėgnus servetėles be alkoholio taip pat galima išvengti papildomo odos sudirginimo.
- Mitybos pokyčiai. Dieta turi didelį poveikį išorinio hemorojaus gydymui. Didelė skaidulų dieta padeda pagerinti virškinimą ir užkirsti kelią vidurių užkietėjimui – pagrindinei išorinio hemorojaus priežastiai. Taip pat svarbu vartoti pakankamai skysčių, kad išmatos būtų minkštos ir lengvai pereitų per žarnyną, taip sumažinant spaudimą tiesiosios žarnos kraujagyslėms. Tinkama mityba gali labai sumažinti simptomus ir padėti išvengti hemorojaus pasikartojimo.
Chirurginis gydymas
Jei konservatyvūs gydymo metodai nesuteikia reikšmingo pagerėjimo ir hemorojaus simptomai stiprėja, gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija. Chirurginiai metodai taikomi tais atvejais, kai hemorojaus mazgai yra dideli, uždegę arba sukelia rimtus simptomus.
- Hemorojų pašalinimas (hemoroidektomija). Hemoroidektomija – tai chirurginė procedūra, kurios metu pašalinami hemoroidiniai mazgai. Ši procedūra dažniausiai taikoma esant dideliems ir labai uždegusiems hemoroidams, kai konservatyvūs gydymo metodai yra neveiksmingi. Hemoroidektomija yra veiksmingas, tačiau invazinis metodas, todėl atsigavimas po šios operacijos gali trukti nuo kelių savaičių iki mėnesio.
- Hemorojų skleroterapija. Skleroterapija yra mažiau invazinis metodas, kuris gali būti taikomas mažesniems hemoroidams gydyti. Procedūros metu į mazgą suleidžiamas sklerozuojantis vaistas, kuris sukelia kraujagyslių susitraukimą ir sumažina mazgo dydį. Šis metodas paprastai naudojamas esant vidutinio sunkumo hemorojaus formoms ir dažnai atliekamas ambulatoriškai.
- Infraraudonųjų spindulių koaguliacija. Infraraudonųjų spindulių koaguliacija – tai metodas, kurio metu naudojama infraraudonųjų spindulių energija, kad būtų sunaikintos kraujagyslės hemoroidų mazge. Šis metodas tinka mažiems hemoroidams ir yra mažiau invazinis nei hemoroidektomija. Koaguliacija sustabdo kraujotaką mazge ir mažina hemoroidų dydį. Procedūra atliekama ambulatoriškai, ir po jos dažnai nereikia ilgo atsigavimo laikotarpio.
Hemorojaus stadijos ir kada kreiptis į gydytoją
Išorinis hemorojus gali pasireikšti įvairiais simptomais, o gydymas priklauso nuo ligos stadijos.
| Lytis | Priežastis | Apibūdinimas | Ar pavojinga? |
|---|---|---|---|
| Moterims | Menstruacijos | Natūralus ciklo skausmas, dažnai lydimas spazmų. | Nepavojinga |
| Ovuliacija | Trumpalaikis, kelių valandų skausmas ciklo viduryje. | Nepavojinga | |
| Kiaušidžių cistos | Gali sukelti stipresnį skausmą, ypač plyšus cistai. | Reikalinga gydytojo konsultacija | |
| Endometriozė | Lėtinė liga, sukelianti stiprius skausmus menstruacijų metu. | Gali būti rimta | |
| Šlapimo takų infekcija | Dažnas noras šlapintis, deginimas, skausmas pilvo apačioje. | Gydymas būtinas | |
| Vyrams | Prostatitas | Prostatos uždegimas, skausmas plinta į kirkšnį ar nugarą. | Reikia gydytojo |
| Šlapimo takų infekcijos | Rečiau nei moterims, bet sukelia skausmą ir deginimą. | Būtinas gydymas | |
| Sėklidžių uždegimas | Skausmas gali plisti į pilvo apačią, dažnai su karščiavimu. | Skubi konsultacija | |
| Virškinimo sutrikimai | Pavyzdžiui, dujų kaupimasis ar vidurių užkietėjimas. | Nepavojinga | |
| Abiem lytims | Apendicitas | Stiprėjantis skausmas dešinėje apačioje, pykinimas, karščiavimas. | Labai pavojinga |
| Inkstų akmenys | Skausmas pereina į šoną ar nugarą, dažnai labai stiprus. | Būtina gydytojo pagalba | |
| Žarnyno uždegimai | Krono liga, opinis kolitas ar infekciniai viduriavimai. | Priklauso nuo formos |
Prevencinės priemonės ir gyvenimo būdo pokyčiai
Išorinį hemorojų galima kontroliuoti ir prevenciniais metodais, kurie padeda sumažinti simptomų pasikartojimo riziką. Keletas gyvenimo būdo pokyčių gali ne tik padėti užkirsti kelią hemorojaus atsiradimui, bet ir gerinti bendrą sveikatą.
1. Pakankamas skysčių vartojimas
Tinkamas hidratavimas yra esminė priemonė, padedanti išvengti vidurių užkietėjimo. Vartodami pakankamą kiekį vandens (apie 1,5–2 litrus per dieną), užtikrinsite, kad jūsų išmatos būtų minkštos ir lengvai pereitų per žarnyną.
2. Didelis skaidulų kiekis dietoje
Rūpinkitės savo mityba – valgykite daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir ankštinių, kad užtikrintumėte pakankamą skaidulų kiekį. Skaidulos padeda reguliuoti tuštinimąsi, mažina vidurių užkietėjimo riziką ir taip sumažina spaudimą tiesiosios žarnos kraujagyslėms.
3. Reguliarus fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas padeda išlaikyti normalų virškinimą ir mažina vidurių užkietėjimo riziką. Užsiimkite lengvu fiziniu krūviu, pvz., vaikščiojimu ar lengvu bėgiojimu. Be to, sportas padeda gerinti kraujo cirkuliaciją ir sumažina kraujagyslių išsiplėtimą.
4. Vengti ilgalaikio sėdėjimo
Stenkitės ilgai neperleisti sėdėti, nes ilgas sėdėjimas sukelia spaudimą tiesiosios žarnos kraujagyslėms, kas gali paskatinti hemorojaus atsiradimą. Paimkite pertraukėles, jei dirbate sėdimą darbą – kas valandą atsistokite ir pasivaikščiokite.
5. Vengti sunkių daiktų kėlimo
Pernelyg didelis fizinis krūvis, pavyzdžiui, sunkumų kilnojimas, gali padidinti spaudimą kraujagyslėse tiesiosios žarnos srityje, todėl venkite per didelio fizinio krūvio.

