Hipertenzinė krizė: simptomai, priežastys ir skubi pagalba
Hipertenzinė krizė – tai staigus ir pavojingas kraujospūdžio padidėjimas, galintis sukelti gyvybei grėsmingas komplikacijas. Nors daugelis žmonių turi padidėjusį kraujospūdį (arterinę hipertenziją), ne kiekvienas staigus šuolis reiškia krizę. Tačiau tam tikrais atvejais kraujospūdis pakyla tiek, kad gali pažeisti gyvybiškai svarbius organus – širdį, smegenis, inkstus ar akis.
Tai būklė, kuri reikalauja greitos reakcijos. Svarbu žinoti, kokie simptomai rodo pavojų, kada būtina kviesti greitąją pagalbą ir kaip elgtis iki medikų atvykimo.
- Kas tai? – Staigus ir labai didelis kraujospūdžio pakilimas (dažniausiai ≥180/120 mmHg).
- Kada pavojinga? – Kai atsiranda organų pažeidimo požymių: krūtinės skausmas, dusulys, neurologiniai simptomai.
- Dažniausi simptomai? – Stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, pykinimas, sumišimas.
- Ką daryti? – Nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, jei yra pavojingi simptomai.
- Ar galima išvengti? – Taip, reguliariai vartojant paskirtus vaistus ir kontroliuojant kraujospūdį.
Kas yra hipertenzinė krizė ir kuo ji skiriasi nuo paprasto kraujospūdžio pakilimo?
Ne kiekvienas padidėjęs kraujospūdis reiškia hipertenzinę krizę. Daugelis žmonių, sergančių arterine hipertenzija, gali turėti aukštesnius rodiklius be ūmių pavojingų pasekmių. Tačiau hipertenzinė krizė – tai situacija, kai kraujospūdis pakyla iki labai aukštų reikšmių (dažniausiai ≥180/120 mmHg) ir kyla reali organų pažeidimo rizika.
Mediciniškai hipertenzinė krizė skirstoma į dvi pagrindines formas.
Hipertenzinė skubi būklė (emergencija)
Tai pavojingiausia forma. Kraujospūdis labai aukštas ir jau yra požymių, kad pažeidžiami organai. Gali pasireikšti:
- Krūtinės skausmas (galimas miokardo infarktas)
- Staigus dusulys (plaučių edema)
- Staigus regėjimo pablogėjimas
- Sumišimas, sąmonės sutrikimas
- Insulto simptomai
Tokiu atveju reikalinga nedelsiama hospitalizacija ir kraujospūdžio mažinimas intraveniniais vaistais.
Hipertenzinė neatidėliotina būklė (urgencija)
Šiuo atveju kraujospūdis labai aukštas, tačiau nėra akivaizdžių organų pažeidimo požymių. Vis dėlto situacija išlieka pavojinga ir reikalauja greitos gydytojo konsultacijos bei kraujospūdžio korekcijos.
Kardiologas dr. George L. Bakris yra pažymėjęs:
„Hipertenzinė krizė pavojinga ne vien dėl skaičių tonometre, o dėl galimo ūmaus organų pažeidimo.“ – dr. George L. Bakris
Todėl vertinant situaciją svarbu ne tik kraujospūdžio skaičiai, bet ir simptomai.
Hipertenzinės krizės simptomai
Hipertenzinės krizės simptomai gali būti labai įvairūs – nuo stipraus galvos skausmo iki gyvybei pavojingų neurologinių ar širdies sutrikimų. Kartais žmogus jaučia aiškius signalus, tačiau būna atvejų, kai simptomai minimalūs, nors organų pažeidimas jau prasidėjęs.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- Stiprus, pulsuojantis galvos skausmas
- Regėjimo sutrikimai (mirgėjimas, neryškus matymas)
- Pykinimas ar vėmimas
- Širdies plakimo pojūtis
- Nerimas, panika
- Nosies kraujavimas
Tačiau pavojingiausi yra simptomai, rodantys galimą organų pažeidimą.
Širdies pažeidimo požymiai
Jei atsiranda spaudžiantis krūtinės skausmas, plintantis į ranką ar kaklą, tai gali reikšti miokardo infarktą. Staigus dusulys gali būti plaučių edemos požymis – tai būklė, kai skystis kaupiasi plaučiuose.
Smegenų pažeidimo požymiai
Staigus silpnumas vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimas, veido asimetrija ar sąmonės sutrikimas gali rodyti insultą. Taip pat galimas stiprus galvos svaigimas ar koordinacijos praradimas.
Inkstų pažeidimo požymiai
Sumažėjęs šlapimo kiekis ar jo visai nebuvimas gali rodyti ūminį inkstų funkcijos sutrikimą.
„Staigus kraujospūdžio pakilimas tampa pavojingas tada, kai pradeda pažeisti gyvybiškai svarbius organus.“ – dr. Paul K. Whelton
Todėl jei kartu su aukštu kraujospūdžiu pasireiškia bet kuris iš išvardytų pavojingų simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Hipertenzinės krizės priežastys ir rizikos veiksniai
Hipertenzinė krizė dažniausiai ištinka žmones, sergančius arterine hipertenzija, ypač jei kraujospūdis ilgą laiką buvo nekontroliuojamas arba gydymas buvo nereguliarus. Dažna priežastis – savavališkas vaistų nutraukimas. Kai kurie pacientai, pajutę pagerėjimą, nustoja vartoti antihipertenzinius vaistus, ir tai gali sukelti staigų, pavojingą kraujospūdžio šuolį.
Krizę gali išprovokuoti ir ūmus emocinis stresas, didelis druskos kiekis maiste ar gausus alkoholio vartojimas. Tam tikros medžiagos, ypač kokainas ar amfetaminai, taip pat gali sukelti staigų ir labai pavojingą kraujospūdžio padidėjimą.
Svarbų vaidmenį turi ir gretutinės ligos. Inkstų funkcijos sutrikimai, hormoniniai navikai, tokie kaip feochromocitoma, ar nėštumo komplikacijos (pavyzdžiui, preeklampsija) gali tapti hipertenzinės krizės priežastimi. Kai kuriais atvejais krizė išsivysto kitų ūmių širdies ar kraujagyslių būklių metu.
„Dauguma hipertenzinių krizių išvengiamos, jei pacientai nuosekliai laikosi paskirto gydymo plano.“ – dr. George L. Bakris
Didžiausią riziką patiria asmenys, kurių kraujospūdis ilgą laiką nekontroliuojamas, taip pat sergantys cukriniu diabetu, turintys inkstų ligų ar nutukimą. Rūkymas dar labiau padidina komplikacijų tikimybę.
Svarbu suprasti, kad hipertenzinė krizė retai atsiranda be priežasties. Dažniausiai tai yra ilgalaikės nekontroliuojamos hipertenzijos ar netinkamo gydymo pasekmė.
Skubi pagalba: ką daryti hipertenzinės krizės metu?
Jeigu kraujospūdis pakilo iki labai aukštų reikšmių (apie 180/120 mmHg ar daugiau) ir atsirado pavojingų simptomų, svarbiausia – nedelsti. Hipertenzinė krizė gali progresuoti greitai, todėl laikas šiuo atveju yra itin svarbus.
Kada būtina kviesti greitąją pagalbą?
Greitąją medicinos pagalbą reikia kviesti nedelsiant, jeigu kartu su aukštu kraujospūdžiu pasireiškia:
- krūtinės skausmas,
- staigus dusulys,
- kalbos ar regėjimo sutrikimai,
- silpnumas vienoje kūno pusėje,
- sąmonės sutrikimas.
Šie simptomai gali rodyti infarktą, insultą ar plaučių edemą.
Kaip elgtis iki medikų atvykimo?
Pirmiausia žmogų reikia pasodinti arba paguldyti pusiau sėdimoje padėtyje ir užtikrinti ramybę. Svarbu išvengti fizinio krūvio ar panikos, nes tai gali dar labiau padidinti kraujospūdį.
Jeigu pacientui yra paskirti kraujospūdį mažinantys vaistai, galima vartoti gydytojo anksčiau rekomenduotą papildomą dozę, tačiau negalima savavališkai eksperimentuoti su naujais vaistais.
Labai svarbu nesistengti kraujospūdžio sumažinti per greitai. Staigus ir agresyvus sumažinimas gali pabloginti smegenų ar širdies kraujotaką.
„Kraujospūdžio mažinimas hipertenzinės krizės metu turi būti kontroliuojamas ir laipsniškas.“ – dr. Paul K. Whelton
Gydymas ligoninėje
Jeigu nustatoma hipertenzinė emergencija, pacientas gydomas ligoninėje. Kraujospūdis mažinamas intraveniniais vaistais, nuolat stebint širdies veiklą ir organų funkciją.
Tikslas – saugiai sumažinti kraujospūdį ir užkirsti kelią tolesniam organų pažeidimui.

