Dūrimas širdies plote – vienas dažniausių simptomų, kuris išgąsdina net jaunus ir sveikus žmones. Pirmoji mintis dažnai būna: „Ar tai infarktas?“. Tačiau ne kiekvienas skausmas krūtinėje yra širdinės kilmės. Tokį pojūtį gali sukelti daugybė veiksnių – nuo raumenų įtampos ar streso iki virškinimo sistemos ar stuburo problemų.
Vis dėlto, šis simptomas niekada neturėtų būti ignoruojamas, nes kai kuriais atvejais jis gali būti ankstyvas signalas apie rimtesnę būklę. Toliau paaiškinsime, kaip atskirti pavojingus dūrius nuo nekenksmingų ir ką daryti, kai tai įvyksta.
- Kas tai? – Trumpas ar pasikartojantis dūrio jausmas krūtinės srityje, kuris gali būti juntamas kairėje pusėje ar už krūtinkaulio.
- Dažniausios priežastys: raumenų įtampa, tarpšonkaulinė neuralgija, stresas, virškinimo ar širdies ligos.
- Kada pavojinga: jei skausmas plinta į kairę ranką, žandikaulį, nugarą ar lydi dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas.
- Ką daryti: sustoti, atsisėsti, stebėti simptomus; jei įtariamas širdies priepuolis – nedelsiant kviesti 112.
- Kada kreiptis pas gydytoją: jei simptomai kartojasi, trunka ilgiau nei kelias minutes ar pasireiškia fizinio krūvio metu.
Galimos dūrimo širdies plote priežastys
Nors pojūtis gali būti bauginantis, dūrimas širdies plote ne visada reiškia širdies ligą. Apie 80–90 % atvejų šį simptomą sukelia ne širdies, o raumenų, nervų ar virškinimo sistemos sutrikimai.
Trumpai paaiškinkime dažniausias priežastis:
- Raumenų įtampa ar pertempimas. Po fizinio krūvio, ilgo sėdėjimo ar net po stipraus kosulio gali susitraukti tarpšonkauliniai raumenys, sukeldami trumpus dūrius.
- Tarpšonkaulinė neuralgija. Nervų dirginimas tarp šonkaulių gali sukelti aštrų, duriantį skausmą, stiprėjantį judant ar kvėpuojant.
- Stresas ir nerimas. Streso metu padažnėja širdies ritmas, susitraukia krūtinės raumenys – atsiranda spaudimas ar dūrimas, ypač panikos priepuolio metu.
- Virškinimo sistemos problemos. Refliuksas (rūgšties grįžimas į stemplę) ar pilvo pūtimas gali imituoti dūrimą širdies srityje.
- Širdinės priežastys. Retesniais atvejais dūrimas gali būti susijęs su miokarditu (širdies raumens uždegimu), perikarditu (širdiplėvės uždegimu) ar išemine liga.
Dr. Martha Gulati, kardiologė (American Heart Association):
„Jei dūrimas atsiranda fizinio krūvio metu, lydimas dusulio ar silpnumo – tai jau signalas apie galimą širdies išemiją. Tokiais atvejais reikalingas skubus įvertinimas.“
Kaip atskirti, ar dūrimas širdies plote susijęs su širdimi
Atpažinti, ar dūrimas kyla dėl širdies problemų, ar dėl kitų priežasčių, galima pagal kelis požymius: skausmo pobūdį, trukmę, plitimą ir lydinčius simptomus.
Širdies skausmas dažniausiai apibūdinamas kaip spaudiantis ar veržiantis pojūtis, o ne kaip aštrus dūris. Jis dažnai plinta į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį ir trunka ilgiau nei kelias minutes.
Dr. James DiNicolantonio, kardiologas (Saint Luke’s Mid America Heart Institute, JAV):
„Aštrus, momentinis dūris širdies plote retai būna širdinės kilmės. Širdies skausmas – tai gilesnis, tarsi „vidinis“ spaudimas, dažnai lydimas dusulio ar prakaitavimo.“
| Požymis | Širdinės priežastys | Ne širdinės priežastys |
|---|---|---|
| Skausmo pobūdis | Spaudžiantis, veržiantis, plintantis į kairę ranką ar žandikaulį. | Aštrus, dūriantis, lokalus, dažniausiai paviršinis. |
| Trukmė | Ilgesnis nei 5 minutės, nepraeina pakeitus padėtį. | Kelių sekundžių ar minučių trukmės, gali sustiprėti kvėpuojant. |
| Reakcija į judesį | Nesikeičia keičiant kūno padėtį ar kvėpavimo ritmą. | Dažnai priklauso nuo judesio ar gilesnio įkvėpimo. |
| Lydintys simptomai | Dusulys, šaltas prakaitas, silpnumas, pykinimas, nerimas. | Raumenų įtampa, nervinis dirglumas, refliuksas, šonkaulių jautrumas. |
| Kada atsiranda | Fizinio krūvio metu arba po emocinio streso. | Ramybės būsenoje, po ilgo sėdėjimo ar po valgio. |
Trumpai tariant:
- Jei skausmas trunka ilgiau nei 5 minutes, spaudžia, plinta į ranką ar žandikaulį, tai gali būti širdies problemos signalas – reikia skubios medicininės pagalbos.
- Jei dūrimas trumpas, lokalus, susijęs su judesiu ar kvėpavimu, dažniausiai priežastis yra raumenų, nervų ar streso kilmės.
Šį skirtumą svarbu įsiminti, nes netikslus savęs vertinimas gali būti pavojingas. Jei kyla abejonių – visada geriau pasitikrinti.
Ką daryti, kai dūria širdies plote
Dūrimas širdies plote gali būti trumpas ir nepavojingas, tačiau kartais – pirmas signalas apie rimtą širdies problemą. Svarbiausia – neišsigąsti, bet įvertinti situaciją logiškai ir greitai.
Net jei skausmas atrodo nedidelis, verta žinoti, ką daryti žingsnis po žingsnio.
Sustokite ir nusiraminkite
Jei skausmas užklupo einant ar dirbant, sustokite, atsisėskite ir kvėpuokite ramiai. Panika ir stresas gali sustiprinti pojūčius bei pagreitinti pulsą.
Stebėkite skausmo pobūdį
Užsirašykite, kur tiksliai jaučiate skausmą, kiek jis trunka, ar plinta į ranką ar žandikaulį. Ši informacija vėliau padės gydytojui.
Įvertinkite lydinčius simptomus
Jei kartu jaučiate dusulį, prakaitavimą, silpnumą ar šaltkrėtį – tai gali būti širdies problemos ženklas. Tokiu atveju nelaukite, skambinkite 112.
Nevartokite vaistų be gydytojo leidimo
Nitroglicerinas ar aspirinas neturėtų būti vartojami savarankiškai, jei niekada jų nevartojote anksčiau. Tik gydytojas gali patvirtinti, ar jie tinkami jūsų atvejui.
Po epizodo – suplanuokite vizitą pas gydytoją
Net jei dūrimas praeina, rekomenduojama per kelias dienas apsilankyti pas šeimos gydytoją ar kardiologą. Tai padės nustatyti, ar nėra širdies ar kitų organų sutrikimų.
Net jei simptomai praeina, dūrimas širdies plote yra ženklas, kad verta patikrinti sveikatą. Kai kuriais atvejais jis susijęs su kraujotakos, nervų ar net virškinimo sistemos disbalansu, todėl tikslus ištyrimas yra vienintelis būdas sužinoti priežastį.
Kada kreiptis į gydytoją ir kokie tyrimai atliekami
Trumpalaikis dūrimas širdies plote dažnai būna nekenksmingas, tačiau jei simptomai pasikartoja, stiprėja ar atsiranda kartu su kitais požymiais, būtina kreiptis į gydytoją.
Pirmasis kontaktas – šeimos gydytojas, kuris įvertina situaciją ir, jei reikia, nukreipia pas kardiologą ar gastroenterologą, jei įtariama ne širdinė priežastis.
Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jei:
- Dūrimas pasireiškia fizinio krūvio metu arba po jo.
- Skausmas trunka ilgiau nei 5–10 minučių.
- Atsiranda dusulys, šaltas prakaitas, galvos svaigimas ar silpnumas.
- Simptomai pasikartoja kasdien arba kelis kartus per savaitę.
- Turite rizikos veiksnių: rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis, antsvoris, cukrinis diabetas, šeimos istorijoje – širdies ligos.
Dr. Valentin Fuster, kardiologas (Mount Sinai Heart, JAV):
„Širdis – tarsi tylus variklis. Kai ji siunčia signalus, net jei jie trumpi ar reti, į juos reikia įsiklausyti. Kiekvienas neatpažintas simptomas gali būti proga laiku užkirsti kelią ligai.“
Dažniausi tyrimai, atliekami nustačius dūrimą širdies plote
Kardiologas ar šeimos gydytojas gali paskirti šiuos tyrimus, kad nustatytų skausmo kilmę:
| Tyrimas | Ką parodo | Kada atliekamas |
|---|---|---|
| Elektrokardiograma (EKG) | Registruoja širdies elektrinį aktyvumą ir padeda nustatyti ritmo sutrikimus ar išemiją. | Atliekamas visiems, kuriems pasireiškia skausmas ar dūrimas krūtinėje. |
| Širdies echoskopija (ECHO) | Įvertina širdies raumens, vožtuvų ir kraujotakos būklę. | Kai įtariamos struktūrinės širdies ligos ar vožtuvų problemos. |
| Kraujo tyrimai (troponinai, CRB, cholesterolio lygis) | Padeda nustatyti širdies pažeidimą, uždegimą ar aterosklerozės riziką. | Atliekami, jei įtariamas miokardo pažeidimas ar infekcija. |
| Krūtinės ląstos rentgenograma | Padeda įvertinti plaučių, šonkaulių ir širdies kontūrų pokyčius. | Kai įtariama ne širdinė priežastis – pvz., plaučių ar raumenų kilmės skausmas. |
| Gastroskopija arba pilvo echoskopija | Nustato, ar skausmą nesukelia refliuksas, opa ar virškinimo organų dirginimas. | Kai simptomai panašūs į širdies skausmą, bet EKG – normali. |
Ankstyvas kreipimasis leidžia laiku nustatyti problemą – nesvarbu, ar tai širdies, ar kitos kilmės skausmas.
Nors dauguma dūrių būna nekenksmingi, tik gydytojas gali atskirti, kada tai pavojinga, o kada – tik laikinas signalas.
Privalumai ir trūkumai: savistaba prieš medicininį ištyrimą
Stebėti savo kūną – puikus įprotis, tačiau širdies simptomų atveju savistaba turi ribas. Nors stebint, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsiranda dūrimas, galima pastebėti tam tikrus dėsningumus, tik gydytojas gali įvertinti, ar už jų neslypi pavojinga būklė.
Savistaba padeda užkirsti kelią panikai ir suteikia vertingos informacijos gydytojui, bet nepakeičia profesionalios diagnostikos.
Privalumai
- Padeda suvokti, kokiose situacijose atsiranda dūrimas – po streso, fizinio krūvio ar pavalgius.
- Skatina atsakingai stebėti savo kūno signalus ir sveikatos pokyčius.
- Leidžia gydytojui gauti tikslesnę informaciją apie simptomų pobūdį.
- Mažina bereikalingą nerimą, kai atpažįstamos ne širdinės priežastys.
- Padeda laiku nuspręsti, kada būtina profesionali pagalba.
Trūkumai
- Savistaba gali sukurti klaidingą saugumo jausmą – pavojingi simptomai kartais atrodo „nekenksmingi“.
- Be tyrimų neįmanoma patikimai atskirti širdinės ir ne širdinės priežasties.
- Per didelis dėmesys simptomams gali sustiprinti nerimą ar net sukelti panikos priepuolius.
- Vėluojant kreiptis į gydytoją, gali būti praleistas svarbus ligos etapas.
- Interneto informacija ne visada tiksli – klaidingi šaltiniai gali klaidinti.
Savistaba verta tiek, kiek padeda būti budriam, o ne nerimastingam.
Jei simptomai pasikartoja, stiprėja ar pasikeičia jų pobūdis, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tik tyrimai gali atskleisti, ar už dūrimo slypi širdies liga, ar paprasta raumenų įtampa.
Pacientų atsiliepimai
„Dūrė kairėje krūtinės pusėje vakare po darbo, dūriai truko po kelias sekundes ir kartojosi savaitę. Tyrimai parodė, kad priežastis – raumenų įtampa ir refliuksas. Pakoregavau mitybą ir kvėpavimo įpročius – dūriai dingo.“
„Sportuojant atsirado spaudimas už krūtinkaulio ir dusulys. Skambinau 112. Ligoninėje nustatė širdies išemiją ir pradėjo gydymą. Džiaugiuosi, kad sureagavau laiku.“
„Staigūs dūriai atsirasdavo sėdint prie kompiuterio. Kineziterapija kaklo–krūtinės sričiai ir laikysenos korekcija padėjo per kelias savaites.“
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar dūrimas širdies plote visada reiškia infarktą?
Kaip atskirti dūrimą nuo „širdinio“ skausmo?
Ką daryti, jei dūrimas pasikartoja kasdien, bet greitai praeina?
Ar galima išgerti aspirino ar nitroglicerino savarankiškai?
Ar stresas gali sukelti dūrimą širdies plote?
Kokie tyrimai dažniausiai skiriami?
Kiti straipsniai
Kur galima pasitikrinti sąnarius?
