Bėrimas vartojant antibiotikus – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės sunerimsta, ar jiems nesivysto alergija vaistams. Tačiau ne visi bėrimai, atsirandantys gydymo metu, yra alerginės kilmės. Kai kada išbėrimas yra infekcijos, kurią gydo antibiotikai, simptomas, o ne jų sukeltas šalutinis poveikis. Tai gali klaidinti tiek pacientus, tiek tėvus, kai bėrimas atsiranda vaikui.
Teisingas bėrimo įvertinimas yra itin svarbus, nes nuo to priklauso, ar gydymą tęsti, keisti ar nutraukti. Alerginė reakcija gali būti pavojinga, o infekcinis bėrimas dažniausiai nėra pavojingas ir savaime praeina, kai infekcija nuslūgsta. Būtent dėl šios priežasties būtina suprasti, kuo šie du bėrimai skiriasi – jų atsiradimo laiką, išvaizdą ir lydinčius simptomus.
- Kada atsiranda alerginis bėrimas? – Dažniausiai per 1–2 valandas nuo antibiotiko pavartojimo, kartais per 1–2 dienas.
- Kaip atrodo alerginis bėrimas? – Staigūs, niežtantys, raudoni ar dilgėlinės tipo iškilimai.
- Kada atsiranda infekcinis bėrimas? – Dažnai tik prasidėjus infekcijai arba po kelių ligos dienų, nepriklausomai nuo vaistų.
- Kaip atrodo infekcinis bėrimas? – Smulkios dėmelės, išplitusios po kūną, dažnai neniežtinčios, atsiranda kartu su karščiavimu.
- Kada pavojinga? – Dusulys, lūpų patinimas, švokštimas, galvos svaigimas – galimos anafilaksijos požymiai.
- Ką daryti? – Neaiškiais atvejais nenutraukti gydymo savarankiškai, pasitarti su gydytoju.
Kodėl antibiotikai gali sukelti bėrimą?
Antibiotikai yra viena dažniausių medžiagų, galinčių išprovokuoti odos reakciją. Bėrimas gali atsirasti dėl dviejų visiškai skirtingų mechanizmų – alerginės imuninės reakcijos ir paties organizmo kovos su infekcija. Šie du procesai išoriškai gali atrodyti panašiai, tačiau jų priežastys ir rizikos lygis skiriasi.
„Ne kiekvienas bėrimas antibiotikų vartojimo metu yra alergija vaistams – dažnai pasitaiko infekcinio pobūdžio bėrimų.“ dr. Tomas Rimkevičius
Alerginė reakcija prasideda tada, kai organizmas antibiotiką atpažįsta kaip kenksmingą medžiagą ir įjungia imuninės sistemos atsaką. Tai gali sukelti staigius bėrimus, niežėjimą, patinimą ir kitus simptomus. Ši reakcija gali būti lengva, bet kartais progresuoja į sunkesnes būkles, tokias kaip anafilaksija.
Infekcinis bėrimas atsiranda dėl pačios ligos – pavyzdžiui, virusinės ar bakterinės infekcijos, kurią gydoma antibiotikais. Vaistai čia nėra kaltininkai. Bėrimas gali atsirasti, kai imuninė sistema kovoja su infekcija, dažnai lydimas karščiavimo ir bendro silpnumo.
„Infekciniai bėrimai dažniausiai neniežti, atsiranda palaipsniui ir išnyksta, kai infekcija slopsta.“ dr. Asta Jurgelevičienė
Gali pasitaikyti ir mišri situacija – infekcija silpnina organizmą, o antibiotikas tampa papildomu dirgikliu. Todėl labai svarbu atsižvelgti į laiką, simptomus ir paciento anamnezę.
Kaip atrodo alerginis bėrimas nuo antibiotikų?
Alerginis bėrimas yra imuninės sistemos reakcija į vaistą. Dažniausiai jis atsiranda greitai – per kelias minutes iki dviejų valandų nuo antibiotiko pavartojimo, tačiau kartais gali pasireikšti ir per pirmąsias vieną–dvi dienas. Svarbiausia tai, kad alerginis bėrimas linkęs būti staigus, niežtintis ir dažnai lydimas kitų alergijos požymių.
„Alerginis bėrimas paprastai išsivysto greitai ir būna niežtintis, neretai dilgėlinės tipo – iškiliais, rausvais ploteliais.“ dr. Aušra Stankutė
Alerginei reakcijai būdingi šie požymiai:
- ryškūs, staiga atsirandantys raudoni iškilimai
- intensyvus niežėjimas
- plečiasi arba keičiasi per minutes ar valandas
- gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje
- neretai lydimas patinimo aplink akis, lūpas ar veidą
Kai kuriems žmonėms alerginis bėrimas pasireiškia kaip dilgėlinė – balti ar rausvi iškilimai, kurie juda po kūną ir keičia vietas. Tai viena aiškiausių alergijos formų.
„Dilgėlinės tipo bėrimas, kuris keičiasi vietomis ir greitai progresuoja, dažniausiai rodo alerginį mechanizmą.“ dr. Rytis Mockus
Sunki alerginė reakcija (anafilaksija) gali pasireikšti:
- kvėpavimo pasunkėjimu
- lūpų, liežuvio ar gerklės tinimu
- galvos svaigimu
- spaudimo kritimu
Tokiais atvejais vaistus būtina nedelsiant nutraukti ir kreiptis į skubią pagalbą.
Alerginis bėrimas iš esmės reiškia, kad organizmas netoleruoja konkretaus antibiotiko (dažniausiai penicilinų grupės). Tai svarbi informacija ateičiai – ją reikia įrašyti į asmens sveikatos istoriją, kad būtų išvengta tokios reakcijos ateityje.
Kaip atrodo infekcinis bėrimas?
Infekcinis bėrimas pasireiškia tuomet, kai kūnas reaguoja į pačią infekciją, o ne į antibiotiką. Tai reiškia, kad vaistas nėra tikroji bėrimo priežastis, nors jis gali sutapti su tuo pačiu laikotarpiu. Tokie bėrimai ypač būdingi virusinėms infekcijoms, todėl jie dažnai pasirodo vaikams, sergantiems peršalimo, anginos, mononukleozės ar kitomis virusinėmis ligomis.
„Infekcinis bėrimas atsiranda kaip imuninės sistemos reakcija į virusą, todėl nebūtinai turi ryšį su tuo metu skiriamais antibiotikais.“ dr. Simona Valantinė
Skirtingai nuo alerginio, infekcinis bėrimas dažniausiai būna:
- neniežtintis arba minimaliai niežtintis
- smulkus, dėmelinis ar taškinis
- simetriškas, išplitęs po visą kūną
- atsirandantis palaipsniui, o ne staiga
- lydimas karščiavimo, gerklės skausmo, limfmazgių padidėjimo
Tipinis infekcinis bėrimas atrodo kaip rausvos ar rausvai rudos smulkios dėmelės, kurios neiškyla virš odos paviršiaus. Jos paprastai prasideda ant liemens, o vėliau išplinta į rankas, kojas ar kaklą.
„Jeigu bėrimas smulkus, neniežti ir atsiranda tuo metu, kai organizmas kovoja su infekcija, labai tikėtina, kad tai – būtent infekcinis bėrimas.“ dr. Laurynas Mockevičius
Virusiniai bėrimai gali trukti kelias dienas ir išnykti savaime, kai tik infekcija slopsta. Jie retai kelia pavojų, nebent atsiranda kartu su labai aukšta temperatūra, stipriu galvos skausmu ar meningito požymiais.
Vaikams infekciniai bėrimai ypač dažni, o tėvai neretai klaidingai mano, kad jie atsirado dėl antibiotikų. Tačiau dažnu atveju taip nėra – antibiotikai tiesiog sutapo su infekcijos eiga.
Pagrindiniai skirtumai tarp alerginio ir infekcinio bėrimo
| Kriterijus | Alerginis bėrimas | Infekcinis bėrimas |
|---|---|---|
| Atsiradimo laikas | Per kelias minutes–valandas nuo vaisto vartojimo, kartais per 1–2 dienas. | Atsiranda dėl infekcijos eigos, nepriklausomai nuo vaistų vartojimo. |
| Išvaizda | Raudoni, iškilę, niežtantys bėrimai, dažnai dilgėlinės pobūdžio. | Smulkios, plokščios dėmelės, išplitusios simetriškai, paprastai neniežtinčios. |
| Simptomų dinamika | Atsiranda staiga, per minutes ar valandas, greitai plinta. | Atsiranda palaipsniui, keletą dienų nuo infekcijos pradžios. |
| Lydintys simptomai | Niežėjimas, patinimas, kartais kvėpavimo apsunkimas. | Karščiavimas, gerklės skausmas, silpnumas, padidėję limfmazgiai. |
| Ar pavojinga? | Gali būti pavojinga (anafilaksija) | Paprastai nepavojinga |
| Kaip reaguoti? | Nedelsiant nutraukti vaistą ir kreiptis į gydytoją. | Tęsti gydymą, jei taip nurodė gydytojas, stebėti infekcijos eigą. |
Kada nutraukti antibiotiką, o kada – tęsti?
Kada antibiotiką būtina nutraukti?
Vartojant antibiotikus, alerginė reakcija gali išsivystyti greitai ir būti pavojinga. Antibiotiką reikia nutraukti nedelsiant, jei atsiranda staigūs, niežtintys, iškilūs bėrimai, kurie plečiasi ar keičia vietą. Tokie bėrimai dažnai primena dilgėlinę ir pasireiškia praėjus trumpam laikui nuo vaisto pavartojimo.
Dar svarbesni požymiai yra veido, lūpų, liežuvio ar vokų patinimas. Kvėpavimo apsunkimas, švokštimas, oro trūkumo pojūtis, stiprus silpnumas ar svaigimas rodo, kad imuninė reakcija tampa pavojinga ir gali progresuoti į anafilaksiją. Tokiu atveju vaisto negalima vartoti toliau, o pagalbos reikia nedelsiant.
„Alerginė reakcija į antibiotiką gali būti pavojinga gyvybei, todėl bet kokie kvėpavimo sutrikimai yra SOS ženklas.“ dr. Rūta Kazlauskaitė
Kada antibiotiką reikia tęsti?
Antibiotikas paprastai tęsiamas tais atvejais, kai bėrimas nėra alerginis. Tai matyti tuomet, kai bėrimas yra smulkus, rausvas, paprastai neniežtintis ir atsiranda kartu su infekcijos eiga. Tokie bėrimai dažniausiai būdingi virusinėms ligoms, kurios gali pasireikšti odos pokyčiais nepriklausomai nuo antibiotikų vartojimo.
Jeigu bėrimas prasideda palaipsniui, yra stabilus, neprogresuoja per valandas ir nesukelia patinimo ar kvėpavimo sutrikimų, tai dažniausiai rodo, kad antibiotikas nėra tikroji priežastis. Tokiais atvejais savavališkai nutraukti gydymą nereikėtų, nes infekcija gali atsinaujinti ar sustiprėti.
„Virusiniai bėrimai dažnai klaidingai palaikomi antibiotikų alergija, nors iš tiesų juos sukelia pati infekcija.“ dr. Jolita Sakalauskienė
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Bet kokiu atveju, jei bėrimas kelia abejonių ar neatitinka būdingų alergijos bei infekcijos požymių, būtina konsultacija su gydytoju. Pasitarti taip pat rekomenduojama, jei bėrimas trunka ilgiau nei dvi ar tris dienas, plinta ar atsiranda kartu su aukšta temperatūra. Gydytojas gali įvertinti simptomus, nustatyti tikslią priežastį ir nuspręsti, ar reikia keisti antibiotiką, ar tęsti jį iki paskirtos pabaigos.
Ypatingo dėmesio reikia vaikams, senjorams ir žmonėms su silpnesne imunine sistema, nes jų organizmo reakcijos gali būti nenuspėjamos. Tinkamas vertinimas padeda išvengti klaidų ir užtikrina, kad infekcija bus suvaldyta saugiai ir veiksmingai.
Gydymo rekomendacijos
Bėrimo gydymas priklauso nuo to, ar reakcija yra alerginė, ar infekcinė. Kadangi abu tipai gali atrodyti panašiai, labai svarbu suprasti mechanizmą, dėl kurio bėrimas atsirado. Tik tuomet galima pasirinkti teisingą gydymo taktiką ir išvengti pavojingų komplikacijų.
Gydymas alerginio bėrimo atveju
Alerginis bėrimas reikalauja neatidėliotinos reakcijos. Pirmasis žingsnis – nutraukti įtariamą antibiotiką ir įvertinti paciento būklę. Lengvesni alerginiai bėrimai dažnai sumažėja vartojant antihistamininius vaistus, kurie slopina niežėjimą ir odos reakciją. Vis dėlto svarbiausia yra stebėti, ar nesivysto rimtesnė alerginė reakcija.
Jei pasireiškia patinimas, kvėpavimo apsunkimas ar kiti anafilaksijos požymiai, reikalinga skubi medicininė pagalba. Tokiais atvejais pacientui gali būti skiriamas adrenalinas ir intensyvesnė priežiūra. Gydytojas taip pat nusprendžia, koks antibiotikas gali būti saugus vietoje sukėlusio reakciją.
„Alerginiams bėrimams būtina skubi reakcija — sustabdyti vaistą ir įvertinti, ar nėra pavojingų požymių.“ dr. Silva Jarmalavičienė
Gydymas infekcinio bėrimo atveju
Infekcinis bėrimas gydomas visiškai kitaip. Tokiais atvejais antibiotiko nutraukti nereikia, nes bėrimas yra ligos simptomas, o ne reakcija į vaistą. Dažniausiai pakanka stebėti bėrimą, laikytis gydymo plano ir leisti imuninei sistemai suvaldyti infekciją.
Infekciniai bėrimai dažniausiai nesukelia niežėjimo ir praeina savaime. Lengvas odos drėkinimas, poilsis ir pakankamas skysčių kiekis padeda pagerinti bendrą savijautą. Jei kartu pasireiškia karščiavimas, bendras silpnumas ar gerklės skausmas, šie simptomai paprastai pagerėja gydant pagrindinę infekciją.
„Infekcinis bėrimas praeina be specifinio gydymo — jo šaknis yra pati infekcija, o ne vaistas.“ dr. Justina Aleknaitė
Mišrūs atvejai ir neaiškios situacijos
Kartais gali būti sunku tiksliai nustatyti, ar bėrimas alerginis, ar infekcinis. Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti laikinai sustabdyti antibiotiką ir pakeisti jį kitu, kuris yra saugesnis. Jei infekcija sunki, gydymą atidėti negalima — tada pasirenkami plataus spektro arba kitų grupių antibiotikai.
Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus ar kitus diagnostinius testus, kad įvertintų uždegimą ir imuninės sistemos aktyvumą. Tai ypač svarbu vaikams, nes jų bėrimai yra dažnesni ir gali būti painesni vertinant.
Ilgalaikės rekomendacijos
Jeigu žmogus patyrė alerginį bėrimą, tai būtina pažymėti medicininėje dokumentacijoje. Tai padės ateityje išvengti pavojingų situacijų ir leis gydytojams parinkti saugius vaistus. Jei bėrimai kartojasi dažnai ir neaiškios kilmės, reikėtų konsultuotis su alergologu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar bėrimas visada reiškia alergiją antibiotikams?
Kiek laiko po antibiotikų vartojimo gali atsirasti alerginis bėrimas?
Ar galima tęsti antibiotiką, jei atsirado bėrimas?
Kaip tiksliai žinoti, ar bėrimas alerginis?
Ar vaikams infekciniai bėrimai dažni?
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kiti straipsniai
