Atminties sutrikimai jauniems žmonėms: stresas, miegas ar neurologinė priežastis?

Atminties sutrikimai dažniausiai siejami su vyresniu amžiumi, tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad vis daugiau jaunų žmonių — net paauglių ir 20–35 metų amžiaus suaugusiųjų — skundžiasi prastesne koncentracija, informacijos įsiminimo sunkumais, užmaršumu ar „minties lėtumu“. Dalis šių problemų atsiranda dėl gyvenimo būdo: streso, miego trūkumo, didelio informacinio krūvio ar netinkamos mitybos. Tačiau kartais už atminties sutrikimų gali slypėti realios neurologinės priežastys, kurių svarbu nepražiopsoti.

Šiandien jaunų žmonių kasdienybė kupina įvairių veiksnių, galinčių trikdyti smegenų veiklą: nuolatiniai terminai, studijos, emocinė įtampa, darbas keliuose projektuose vienu metu, socialiniai tinklai ir multisensorinė apkrova. Visa tai tiesiogiai veikia mūsų nervų sistemą ir gali sutrikdyti atminties formavimosi procesus. Vis dėlto ne visada priežastis yra „pervargimas“ — kartais atminties pokyčiai signalizuoja apie neurologinius, hormoninius ar net metabolinius sutrikimus.

Kodėl jauni žmonės patiria atminties sutrikimus?

Kaip atskirti stresinę priežastį nuo neurologinės?

Atminties sutrikimų kilmė jauname amžiuje gali būti labai skirtinga. Dažniausiai ją lemia stresas, miego trūkumas ar per didelis informacinis krūvis, tačiau kartais už to slypi ir neurologinės problemos. Norint suprasti, su kuria situacija susiduriama, svarbu įvertinti simptomų pobūdį, jų trukmę ir kitus lydinčius požymius.

Kada tikėtina, kad priežastis yra stresas, nuovargis ar miego trūkumas?

Jeigu atminties sutrikimai atsiranda po intensyvaus darbo, egzaminų laikotarpių ar emocinių įtampų, tikėtina, kad priežastis yra psichologinė. Dažniausiai žmogus pastebi, kad pablogėjęs įsiminimas ar dėmesio išlaikymas pagerėja po kelių dienų poilsio, geresnio miego ar sumažinus krūvį. Tokiais atvejais simptomai būna nepastovūs – vieną dieną atmintis „šlubuoja“, kitą dieną viskas atrodo normalu.

Dar vienas svarbus bruožas – tokio tipo atminties problemos dažniausiai pasireiškia kartu su nerimu, įtampa, nuovargiu ir sunkumu susikoncentruoti. Asmuo dažniau skundžiasi „galvos ūžimu“, lėtesniu mąstymu ar informacijos perkeltinumu, bet ne realiais atminties „iškritimais“. Jei žmogus puikiai prisimena tai, kas jam įdomu, bet sunkiai įsimena kasdienes detales, tai taip pat rodo funkcines, o ne organines priežastis.

Kada reikėtų galvoti apie neurologinę priežastį?

Jeigu atminties sutrikimai ne tik neišnyksta, bet per kelias savaites ar mėnesius progresuoja, būtina į juos atkreipti didesnį dėmesį. Nerimą kelia tokios situacijos, kai žmogus pamiršta visai neseniai vykusius įvykius, painioja datas ar kalbant pasimeta mintyse. Neurologinę kilmę taip pat gali rodyti momentai, kai žmogus negali atkurti tam tikrų laiko atkarpų arba praleidžia dalį dienos, jos visiškai neatsimindamas.

Jei atminties pokyčiai lydi kalbos sutrikimus, pusiausvyros problemas, rankų drebulį, regėjimo pokyčius ar asmenybės pasikeitimus, tai ypač svarbūs ženklai kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali būti susiję su epilepsija, migrena su neurologinėmis auromis, uždegiminėmis nervų sistemos ligomis ar net ankstyvomis demielinizacijos apraiškomis.

Kada reikalinga skubi pagalba?

Staiga atsiradę neurologiniai simptomai, ypač jei kartu su atminties pokyčiais pasireiškia kalbos sutrikimas, vienos kūno pusės silpnumas, stiprus ir neįprastas galvos skausmas, sąmonės aptemimas ar koordinacijos praradimas, yra rimtas signalas, kad gali būti insultas ar kita ūmi neurologinė būklė. Tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

„Jaunam žmogui atminties sutrikimų ignoruoti negalima, ypač jei jie negerėja keičiant įpročius. Progresavimas yra vienas aiškiausių signalų, kad reikalinga rimtesnė diagnozė.“ dr. Liane Ohlström

Kokius tyrimus rekomenduoja gydytojai jauniems žmonėms?

Atminties sutrikimai jauname amžiuje dažniausiai yra grįžtami, tačiau gydytojai vis tiek rekomenduoja atlikti tam tikrus tyrimus, kad būtų aišku, ar problema kyla dėl gyvenimo būdo, ar dėl fiziologinių pokyčių. Tyrimai padeda atskirti vitaminų trūkumą, hormonų disbalansą ar galimas neurologines būkles.

Kraujo tyrimai

Pirmasis žingsnis – bendri kraujo tyrimai, kurie leidžia įvertinti bendrą organizmo būklę. Kraujo formulė, geležies rodikliai ir uždegiminiai žymenys padeda suprasti, ar organizmas patiria fizinį stresą, infekciją ar silpną anemiją, galinčią turėti įtakos atminčiai. Dažnai jauniems žmonėms nustatomas B12, folio rūgšties ar vitamino D trūkumas, kuris tiesiogiai susijęs su neuronų veikla ir nuotaika.

Skydliaukės funkcijos tyrimai

Jauname amžiuje itin svarbu patikrinti skydliaukės hormonus (TSH, fT4). Net nedideliai nukrypimai gali sukelti lėtą mąstymą, energijos stoką ir atminties „miglotumą“. Hipotirozė yra viena iš dažniausių medicininių priežasčių, sukeliančių pažinimo sutrikimus jaunų moterų tarpe.

Neurologiniai tyrimai

Jeigu atminties sutrikimai progresuoja, atsiranda kalbos ar koordinacijos pokyčių, gydytojas gali rekomenduoti atlikti EEG tyrimą, kuris įvertina smegenų elektrinį aktyvumą. Jis naudingas įtariant epilepsiją ar kitas smegenų veiklos disfunkcijas. Neurologinio vertinimo dalis taip pat gali būti refleksų, judesių koordinacijos ir jutimų testai.

Vaizdiniai tyrimai

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) atliekama tada, kai būtina atmesti struktūrinius pakitimus. MRT padeda nustatyti uždegiminius procesus, navikus, demielinizacijos židinius ar pasekmes po galvos traumų. Jauniems žmonėms tokie tyrimai skiriami tik esant pagrįstiems simptomams.

Psichologiniai ir kognityviniai testai

Kognityviniai testai leidžia įvertinti, kuri atminties dalis sutrikusi – trumpalaikė, darbinė ar ilgalaikė. Tokie testai padeda suprasti, ar atminties problema kyla dėl emocinės įtampos, dėmesio stygiaus ar tikro atminties deficito. Jauniems žmonėms dažnai nustatomas vadinamasis „dėmesio nuovargis“, o ne organinis atminties sutrikimas.

„Tyrimai nereiškia, kad yra rimta problema. Jie padeda suprasti, iš kur ateina simptomai, ir nukreipia žmogų teisingu keliu.“ dr. Naomi Feldberg

Kaip jauni žmonės gali sustiprinti atmintį kasdien

Atminties gerinimas nėra sudėtingas procesas — dažniausiai užtenka kelių nuoseklių įpročių, kurie tiesiogiai veikia smegenų veiklą, deguonies patekimą, neuronų ryšius ir emocinę sveikatą. Jauni žmonės dažnai pastebi ryškius pokyčius jau po kelių savaičių, jei pakeitimai daromi kryptingai.

Miego ritmo stabilizavimas

Reguliarus miego grafikas yra vienas stipriausių būdų pagerinti atmintį. Smegenys konsoliduoja informaciją būtent miego metu, todėl prastai išmiegotos naktys turi tiesioginės įtakos mokymosi gebėjimams ir reakcijos greičiui. Jauniems žmonėms rekomenduojama eiti miegoti tuo pačiu metu, vengti ekranų likus bent valandai iki miego ir palaikyti tamsą bei tylą miegamajame. Stabilus cirkadinio ritmo palaikymas padeda atkurti ir dėmesio, ir atminties funkcijas.

Protinė veikla ir smegenų treniruotės

Atmintis stiprėja tuomet, kai smegenys gauna intelektinį krūvį. Tai gali būti mokymasis naujos kalbos, grojimas muzikos instrumentu, galvosūkiai, loginiai žaidimai ar strateginiai užsiėmimai. Šios veiklos skatina naujų neuronų jungčių formavimąsi ir palaiko smegenų plastiškumą. Net paprastas įprotis kasdien skaityti bent 10–20 minučių gali duoti apčiuopiamos naudos.

Fizinis aktyvumas

Judėjimas pagerina kraujotaką ir užtikrina geresnį deguonies patekimą į smegenis. Reguliarus fizinis aktyvumas skatina neuronų augimą ir gerina emocinę sveikatą, o tai tiesiogiai susiję su atmintimi. Rekomenduojama bent 30 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo 4–5 kartus per savaitę. Tai gali būti bėgimas, ėjimas, šokiai, dviračio minimas ar bet kokia kita mėgstama veikla.

Subalansuota mityba

Jauname amžiuje atmintį gali pabloginti ne tik saldumynai ar greitas maistas, bet ir ilgalaikis nepakankamas vitaminų vartojimas. Mitybą verta praturtinti riebiomis žuvimis, kiaušiniais, špinatais, uogomis, riešutais ir pilno grūdo produktais. Omega-3 rūgštys, cholinas, vitaminas B12 ir folio rūgštis tiesiogiai dalyvauja atminties formavimo procese.

Ekranų laiko ir informacinės apkrovos mažinimas

Nuolatinis perjunginėjimas tarp programėlių, atėjusios žinutės ar socialinė medija pertraukia smegenų darbinę atmintį. Ribojant ekranų laiką, darant sąmoningas pertraukas ir vengiant multitaskingo pagerėja gebėjimas susikoncentruoti, o tai automatiškai gerina atmintį.

Streso valdymas

Kasdieniai streso mažinimo būdai — gilus kvėpavimas, meditacija, pasivaikščiojimai gamtoje, pokalbiai su artimaisiais ar hobiai — padeda normalizuoti kortizolio lygį. Mažesnis kortizolio kiekis reiškia sveikesnį hippocampą ir geresnę atmintį.

Socialinis aktyvumas

Bendravimas yra natūrali smegenų treniruotė. Pokalbiai su kitais žmonėmis stimuliuoja emocinę ir kalbinę atmintį, o socialinė veikla mažina nerimo ir streso lygį. Jauni, daug dirbantys ar studijuojantys žmonės dažnai pamiršta įtraukti socialinius ryšius į savo rutiną, tačiau tai yra vienas iš efektyviausių būdų gerinti kognityvines funkcijas.

Dažniausiai užduodami klausimai