Astigmatizmas ir žvairumas – du dažni, tačiau iš esmės skirtingi regos sutrikimai. Astigmatizmas atsiranda dėl netolygaus šviesos lūžio akyje, o žvairumas – dėl akių padėties arba judesių koordinacijos sutrikimų. Šie du reiškiniai dažnai painiojami, tačiau jų kilmė, pasekmės ir gydymo būdai skiriasi. Tam tikrais atvejais, ypač vaikystėje, astigmatizmas gali prisidėti prie žvairumo formavimosi, tačiau daugeliu situacijų jie egzistuoja savarankiškai.

Kas yra astigmatizmas?

Astigmatizmas – tai refrakcijos sutrikimas, atsirandantis dėl nelygaus ragenos arba lęšiuko paviršiaus išgaubtumo. Dėl šios priežasties šviesos spinduliai lūžta nevienodai, todėl vaizdas tinklainėje formuojasi iškreiptas, neryškus arba padvigubėjęs. Ši būklė gali būti paveldėta, susijusi su anatomine akies sandara arba išsivystyti po traumų, operacijų ar progresuojant kitoms akių ligoms, pavyzdžiui, keratokonusui.

Kaip pastebi oftalmologė dr. Susan Adler:
„Astigmatizmas dažniausiai nėra liga – tai akies optinės sistemos ypatumas, kurį galima tiksliai koreguoti ir kuris retai sukelia rimtų komplikacijų, jei tinkamai prižiūrimas.“

Astigmatizmo simptomai

Astigmatizmui būdingiausias požymis – neryškus arba iškreiptas matymas tiek žiūrint iš arti, tiek į tolį. Vaizdas gali atrodyti banguotas, padvigubėjęs ar prastai išryškintas. Daugeliui žmonių atsiranda akių nuovargis, spaudimo pojūtis aplink akis, o regėjimo įtampa didėja ilgai dirbant kompiuteriu ar skaitant. Astigmatizmas taip pat gali lemti galvos skausmus ir nevalingą prisimerkimo įprotį, bandant aiškiau sufokusuoti objektus.

Astigmatizmo priežastys ir rizikos veiksniai

Astigmatizmas išsivysto tuomet, kai ragena arba lęšiukas nėra simetriškos, vienodai išgaubtos formos. Dažniausia priežastis – genetiniai veiksniai, dėl kurių ragena įgauna labiau elipsinę, o ne taisyklingai sferinę formą. Kai kuriems žmonėms astigmatizmas išryškėja dėl natūralių lęšiuko pokyčių su amžiumi arba progresuojant kataraktai.

Kitos priežastys apima akių traumas ar operacijas, kurios gali pakeisti ragenos struktūrą. Nereguliarus astigmatizmas neretai susijęs su keratokonusu – būkle, kai ragena plonėja ir deformuojasi kūgio forma, dėl ko atsiranda ne tik neryškus, bet ir stipriai iškraipytas matymas.

Kas yra žvairumas (strabizmas)?

Žvairumas – tai akių judesių koordinacijos arba padėties sutrikimas, kai abi akys nesufokusuoja žvilgsnio į tą patį tašką. Dėl to sutrinka binokulinis matymas, vaizdai gali nesutapti, atsirasti dvejinimasis arba viena akis ima „tingėti“ (vystosi ambliopija). Žvairumas gali būti nuolatinis arba pasireikšti tik tam tikromis situacijomis, pavyzdžiui, nuovargio metu.

Medicinos literatūroje žvairumas skirstomas pagal kryptį, į kurią nukrypsta akis. Tai leidžia tiksliai įvertinti sutrikimo pobūdį ir parinkti tinkamiausią gydymo taktiką.

Kaip pabrėžia vaikų oftalmologas dr. Michael T. Rosen:
„Binokulinio regėjimo vystymasis priklauso nuo to, ar abi akys siunčia į smegenis vientisą ir aiškų vaizdą. Žvairumas sutrikdo šią pusiausvyrą, todėl laiku pradėtas gydymas yra esminis.“

Žvairumo tipai

Žvairumo simptomai

Žvairumas dažnai pastebimas vizualiai, tačiau kai kurie požymiai gali būti subtilūs, ypač vaikams. Pagrindiniai simptomai:

• matomas akių nukrypimas
• dvejinimasis arba bandymas uždengti vieną akį
• pakitusi galvos laikysena (pvz., galvos pasukimas į šoną, kad matymas būtų aiškesnis)
• greitesnis akių nuovargis
• sutrikęs gylio suvokimas

Vaikai ne visada skundžiasi dvejinimusi, nes smegenys gali „išjungti“ vienos akies vaizdą – dėl to ypač svarbu anksti pastebėti nukrypimus.

Žvairumo priežastys

Žvairumo kilmė gali būti labai įvairi. Dažniausi mechanizmai:

• Refrakciniai sutrikimai (pvz., didelis toliaregystės laipsnis), dėl kurių akys kompensuodamos ima krypti.
• Raumenų arba nervų funkcijos sutrikimai – silpnesnis vienos akies judinamasis raumuo, nervų pažeidimas, įgimtos anomalijos.
• Genetiniai veiksniai – žvairumas dažnai kartojasi šeimoje.
• Akių ar galvos traumos – gali sutrikdyti signalų perdavimą raumenims.
• Kitos būklės – cerebrinis paralyžius, ankstyvas neišnešiotumas, vystymosi sutrikimai.

Kai kuriais atvejais žvairumas gali atsirasti staiga ir būti neurologinės problemos ženklu, todėl tokiose situacijose būtina skubi profesionali apžiūra.

Astigmatizmas ir žvairumas: koks ryšys?

Astigmatizmas ir žvairumas yra du skirtingi sutrikimai, tačiau tam tikrais atvejais jie gali būti susiję. Astigmatizmas daugiausia veikia vaizdo ryškumą ir kokybę – žmogus mato neryškiai, iškraipytai, vargina akių nuovargis. Žvairumas pirmiausia susijęs su akių padėtimi ir tuo, kaip smegenys sujungia abiejų akių matomą vaizdą į vieną.

Vaikystėje, kai regos sistema dar tik formuojasi, ryškus nekoreguotas astigmatizmas gali lemti tai, kad viena akis nuolat „dirba“ daugiau, o kita – mažiau. Dėl šio disbalanso smegenys gali pradėti „atmesti“ prastesnės kokybės vaizdą, ir ilgainiui formuotis ambliopija bei tam tikros formos refrakcinis žvairumas. Kitaip tariant, daliai vaikų nepakankamai koreguojamas astigmatizmas tampa vienu iš rizikos veiksnių žvairumui atsirasti.

Suaugusiesiems astigmatizmas ir žvairumas dažniau pasireiškia kaip du atskiri sutrikimai. Vienam žmogui gali būti tik astigmatizmas be jokių akių nukrypimų, o kitam – žvairumas be reikšmingų refrakcijos pakitimų. Dėl to klinikinėje praktikoje labai svarbu kiekvieną atvejį vertinti individualiai, atlikti pilną refrakcijos, akių padėties ir binokulinio matymo tyrimą.

Tiek pacientams, tiek tėvams svarbu žinoti, kad ryšys tarp astigmatizmo ir žvairumo nėra automatinis. Vien tik astigmatizmo diagnozė nereiškia, kad būtinai atsiras žvairumas, tačiau laiku nekoreguotas ryškesnio laipsnio sutrikimas vaikystėje gali tapti papildomu rizikos veiksniu. Dėl to regėjimo patikra vaikams ir korekcijos priemonės (akiniai, toriniai lęšiai) yra vienas iš žingsnių, padedančių sumažinti ir žvairumo, ir ambliopijos riziką.

Lyginamoji analizė: kuo skiriasi astigmatizmas ir žvairumas

Astigmatizmas ir žvairumas, nors kartais pasireiškia kartu, yra skirtingos kilmės būklės. Viena veikia akies optiką, kita – akių padėtį ir jų tarpusavio koordinaciją.

Korekcijos ir gydymo galimybės

Astigmatizmo ir žvairumo gydymas labai skiriasi, nes kiekvienas sutrikimas atsiranda dėl kitokio mechanizmo. Astigmatizmas dažniausiai koreguojamas optinėmis priemonėmis arba lazerinėmis procedūromis, o žvairumas gali reikalauti kompleksinio požiūrio: nuo akinių iki raumenų chirurgijos.

Astigmatizmo korekcija

Astigmatizmo tikslas – išlyginti šviesos lūžio netolygumus ir užtikrinti, kad vaizdas tinklainėje būtų formuojamas aiškiai. Dažniausiai naudojami šie metodai:

• Akiniai: specialūs cilindriniai lęšiai nukreipia šviesą taip, kad būtų kompensuojamas ragenos ar lęšiuko nelygumas. Tai paprasčiausias ir saugiausias metodas, tinkantis tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
• Torieji kontaktiniai lęšiai: skirti vidutinio ir didesnio laipsnio astigmatizmui. Jie stabilizuojasi ant akies paviršiaus taip, kad korekcija išliktų viena kryptimi – tai ypatingai svarbu astigmatizmui.
• Lazerinė regos korekcija (LASIK, PRK, SMILE): šiuolaikinės procedūros leidžia tiksliai pakeisti ragenos formą, pašalinant nelygumą. Tinka, kai astigmatizmas yra stabilus ir nėra kitų akių patologijų.
• Chirurginė korekcija: naudojama itin retai, kai ragenos struktūra yra ženkliai pakitusi arba kai reikalingas papildomas pataisymas po kitų procedūrų.

Astigmatizmo gydymo privalumai ir trūkumai

Žvairumo korekcija ir gydymas

Žvairumo gydymas yra kompleksiškas ir priklauso nuo amžiaus, priežasties, akių padėties bei binokulinio regėjimo funkcijos. Dažniausiai taikomos šios priemonės:

• Optinė korekcija (akiniai): dalis žvairumo formų, ypač refrakcinės kilmės, sėkmingai sumažėja arba visiškai išnyksta parinkus tinkamus akinius.
• Okliuzinė terapija (užklijavimo metodas): naudojamas vaikams, kai reikia sustiprinti silpnesnės akies darbą ir išvengti ambliopijos.
• Vizualinė terapija / pratimai: skirti stiprinti akių raumenų koordinaciją ir pagerinti binokulinį regėjimą.
• Botulino toksino injekcijos: kai kuriais atvejais naudojamos laikinai susilpninti hiperaktyvų akių raumenį.
• Chirurginis gydymas: atliekamas, kai akių nukrypimo kampas yra didelis arba kiti metodai neefektyvūs.

Diagnostika: kaip tiksliai nustatyti sutrikimą?

Norint tinkamai atskirti astigmatizmą nuo žvairumo ir įvertinti jų tarpusavio ryšį, atliekama nuosekli oftalmologinė diagnostika. Ji leidžia įvertinti refrakciją, akių padėtį, jų judesių koordinaciją ir binokulinio regėjimo funkciją. Ypatingai svarbu tiksliai ištirti vaikus, nes jų regėjimo sistema dar vystosi ir pokyčiai gali lemti ilgalaikius rezultatus.

Klinikinis ištyrimas visuomet apima kelis diagnostikos etapus — nuo refrakcijos nustatymo iki specialių testų, vertinančių akių judesių simetriją.

Astigmatizmo ir žvairumo diagnostikos metodai

Diagnostiniai duomenys leidžia tiksliai nustatyti, kuris sutrikimas yra pagrindinis, ar jie egzistuoja kartu, ir kokia gydymo strategija bus efektyviausia. Vaikams ypač svarbu tikslus refrakcijos matavimas, nes suklydus gali būti parinkti netinkami akiniai, o tai didina žvairumo ir ambliopijos riziką.

Galimos pasekmės negydant sutrikimų

Nors astigmatizmas ir žvairumas yra skirtingos kilmės būklės, abiejų ignoravimas gali lemti ilgalaikius regėjimo sutrikimus. Ypač tai aktualu vaikams, nes jų regos sistema dar vystosi ir yra jautresnė bet kokiems regėjimo disbalansams. Negydant, abu sutrikimai gali progresuoti arba išprovokuoti antrines komplikacijas, kurių vėliau atkurti ne visuomet įmanoma.

Astigmatizmo pasekmės

Nekoreguotas astigmatizmas pirmiausia sukelia neryškų, iškraipytą matymą. Šis regos diskomfortas nepraeina savaime ir ilgainiui gali stiprėti. Žmogus dažnai ima nuolat prisimerkti, intensyviau naudotis akių raumenimis, todėl atsiranda įtampos pojūtis ir pasikartojantys galvos skausmai.

Ilgalaikis astigmatizmo ignoravimas gali turėti įtakos darbingumui: sunkėja skaitymas, darbas kompiuteriu, sumažėja kontrasto suvokimas, o tai gali pabloginti koncentraciją. Vaikams nekoreguotas astigmatizmas gali sulėtinti mokymosi procesus, nes tekstas atrodo neryškus arba dvigubas. Kai kuriais atvejais astigmatizmas gali prisidėti prie žvairumo ir ambliopijos formavimosi.

Žvairumo pasekmės

Žvairumas, jei nėra gydomas, gali lemti kur kas rimtesnes komplikacijas nei vien kosmetiniai pokyčiai. Pagrindinė rizika – ambliopija, arba „tinginės akies“ sindromas. Tai būklė, kai smegenys pradeda ignoruoti vaizdą iš nukrypusios akies, nes jis prastesnis ar sunkiau suderinamas su kita akimi matomu vaizdu. Ambliopija, susiformavusi vaikystėje, gali likti visam gyvenimui, jei ji nėra gydoma laiku.

Suaugusiems žvairumas gali sukelti nuolatinį dvejinimąsi, orientacijos sunkumus erdvėje ir sumažinti gylio suvokimą. Tai gali paveikti kasdienes veiklas: vairavimą, darbą, sportą. Ilgainiui dėl pakitusios galvos laikysenos gali atsirasti kaklo ir pečių įtampos.

Pasekmių palyginimas

Kaip išsirinkti tinkamą korekcijos būdą?

Tinkamiausio korekcijos metodo pasirinkimas priklauso nuo diagnozės, paciento amžiaus, regėjimo sistemos brandumo, sutrikimo kilmės ir individualių poreikių. Astigmatizmas dažniausiai koreguojamas optinėmis ar lazerinėmis priemonėmis, o žvairumas reikalauja išsamesnio gydymo plano, apimančio akių raumenų funkcijos balansavimą ir binokulinio matymo atkūrimą.

Svarbiausia – tiksliai nustatyti, kuris sutrikimas yra pirminis. Kai kuriais atvejais vien tik tinkamai parinkti akiniai gali sumažinti žvairumo kampą arba visai jį panaikinti. Kitais atvejais prireikia chirurgijos, o optinė korekcija veikia tik kaip pagalbinė priemonė.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Yra situacijų, kai astigmatizmas ar žvairumas rodo ne tik regos problemą, bet ir gali būti rimtesnės būklės simptomas. Tokiais atvejais reikalingas skubus gydytojo įvertinimas.

Pacientui būtina kreiptis nedelsiant, jei:

• staiga pablogėja regėjimas vienoje ar abiejose akyse
• atsiranda staigus dvejinimasis – tai gali būti neurologinis signalas
• naujai pastebimas akies nukrypimas, ypač vaikams
• kartu pasireiškia galvos svaigimas, pykinimas, regos „užtemimai“
• po traumos akys juda skirtingomis kryptimis arba atsiranda triukšmas matymo lauke

Skubi pagalba taip pat reikalinga, jei žvairumas atsiranda ūmiai, be ankstesnių požymių. Staigus žvairumas suaugusiajam visada vertinamas kaip potenciali neurologinė būklė, reikalaujanti neatidėliotinos diagnostikos.

Dažniausiai užduodami klausimai