Akių ašarojimas ir perštėjimas – tai labai dažni nusiskundimai, su kuriais žmonės susiduria tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku. Vienus simptomai vargina tik retkarčiais, kitus – kasdien, ypač dirbant kompiuteriu, esant sausam patalpų orui ar kontaktuojant su alergenais. Nors daugelis šiuos pojūčius sieja tik su nuovargiu ar išsausėjusiomis akimis, iš tiesų priežasčių gali būti gerokai daugiau – nuo aplinkos veiksnių iki infekcijų ar ašarų plėvelės sutrikimų.
Tinkamai įvertinus situaciją, dažnai galima greitai palengvinti simptomus arba išvengti jų pasikartojimo. Tačiau kai kuriais atvejais ašarojimas ir perštėjimas gali signalizuoti ir apie rimtesnius akių paviršiaus pokyčius, todėl svarbu suprasti, kada pakanka paprastų priemonių, o kada būtina kreiptis į specialistą.
- Kas tai? – Dažniausiai tai akių dirginimo požymiai, susiję su sausumu, alergija ar aplinkos veiksniais.
- Kodėl taip nutinka? – Ašarų plėvelė tampa nestabili, akys išsausėja arba reaguoja į dirgiklį, todėl atsiranda perštėjimas ir kompensacinis ašarojimas.
- Kokia nauda žinoti priežastį? – Tinkamai įvertinus situaciją, galima greičiau sumažinti simptomus ir išvengti jų pasikartojimo.
- Ką daryti? – Drėkinti akis dirbtinėmis ašaromis, vengti dirgiklių, riboti laiką prie ekranų, prireikus kreiptis į gydytoją.
- Ko vengti? – Savarankiškai vartoti nerekomenduojamų lašų, per dažnai trinti akis, ignoruoti ilgalaikius ar stiprėjančius simptomus.
Kodėl ašaroja ir peršti akys?
Akių paviršių dengia plona ašarų plėvelė, kuri nuolat drėkina ir apsaugo nuo dulkių, mikroorganizmų bei aplinkos dirgiklių. Kai ši plėvelė tampa nestabili arba jos gamyba sutrinka, akys pradeda siųsti signalus, kuriuos žmogus jaučia kaip perštėjimą, deginimą ar gausų ašarojimą.
Svarbu suprasti, kad ašarojimas nebūtinai reiškia, kad akyse yra per daug drėgmės – priešingai, dažnai tai kompensacinė reakcija į sausumą.
Akių perštėjimas dažnai atsiranda ir dėl išorinių dirgiklių: žiedadulkių, dūmų, vėjo, šalto oro, kosmetikos ar ilgo darbo prie ekranų. Tokiais atvejais akys tampa jautresnės, todėl net nedidelis išsausėjimas ar dirginimas sukelia ryškius simptomus.
„Akis yra viena jautriausių žmogaus kūno struktūrų, todėl net ir maži pokyčiai ašarų plėvelėje labai greitai sukelia diskomfortą ar ašarojimą.“ – dr. Samuel Cooper, oftalmologas
Dažniausios akių ašarojimo ir perštėjimo priežastys
Akių ašarojimą ir perštėjimą gali sukelti labai įvairūs veiksniai. Nors daugeliu atvejų simptomai yra laikini ir nesunkūs, tam tikros būklės gali reikšti ir gilesnius ašarų plėvelės ar akių paviršiaus sutrikimus. Toliau pateikiami dažniausi paaiškinimai, kodėl akys gali ašaroti ir perštėti.
Sausų akių sindromas
Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl akys pradeda ir perštėti, ir ašaroti vienu metu. Sausos akys atsiranda tuomet, kai akys nepagamina pakankamai ašarų arba kai jos per greitai išgaruoja. Ši būklė būdingesnė žmonėms, kurie ilgai dirba prie kompiuterio, rečiau mirksi, nešioja kontaktinius lęšius, yra vyresnio amžiaus ar vartoja tam tikrus vaistus, kurie mažina drėgmės gamybą akyse. Dėl šių pokyčių akies paviršius tampa jautrus, o organizmas reaguoja kompensaciniu ašarojimu.
„Sausos akys sukelia paradoksalų efektą – žmogus jaučia sausumą, bet akys ašaroja vis labiau, nes organizmas bando kompensuoti trūkumą.“ – dr. Helen Strauss, akių ligų specialistė
Alerginės reakcijos
Akių alergija gali pasireikšti tiek sezoniškai, tiek visus metus. Alergenai, tokie kaip žiedadulkės, dulkių erkutės ar naminių gyvūnų pleiskanos, dirgina akies paviršių ir sukelia uždegiminę reakciją. Tokiu atveju akys dažnai parausta, pradeda niežėti, ašaroja labiau nei įprasta, o aplink akių vokų sritį gali atsirasti patinimas. Histamino išsiskyrimas yra viena pagrindinių šių simptomų priežasčių.
Akių infekcijos
Infekcijos, ypač konjunktyvitas, dažnai sukelia ašarojimą ir nemalonų perštėjimą. Virusinio konjunktyvito metu akys paprastai labiau ašaroja ir parausta, o bakterinio – gali atsirasti pūlingos išskyros. Alerginio konjunktyvito atveju labiausiai dominuoja niežėjimas. Kadangi infekcijos simptomai kartais painiojami su nuovargiu ar peršalimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip greitai jie progresuoja.
„Virusinio konjunktyvito metu akys dažnai ašaroja, bet žmogus gali manyti, kad tai tik nuovargis – todėl svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus.“ – dr. Marco Jensen, oftalmologas
Aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai
Dirginimą gali sukelti ir kasdieniai aplinkos veiksniai, tokie kaip dūmai, vėjas, šaltas oras ar labai sausas patalpų klimatas. Ilgalaikis žiūrėjimas į ekraną taip pat stipriai veikia akis, nes žmogus ima mirksėti rečiau, todėl paviršius išsausėja greičiau. Kartais problemą sukelia ir kosmetikos priemonės – pavyzdžiui, netinkamai nuplautas tušas ar per arti akių naudojamos priemonės.
Kitos galimos priežastys
Kartais ašarojimą ir perštėjimą lemia mažiau akivaizdūs veiksniai. Užsikimšę ašarų latakai gali trukdyti natūraliam ašarų pasišalinimui, todėl jos pradeda tekėti per akies kraštą. Akių vokų kraštų uždegimas (blefaritas) gali sukelti deginimą, niežėjimą ir ašarojimą rytais. Svetimkūnis akyje – net mažas dulkių gabalėlis – taip pat skatina dirginimą. Tam tikros sisteminės ligos, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai, gali paveikti akių paviršių ir ašarų gamybą.
Kaip atskirti, ar problema rimta?
Nors daugeliu atvejų akių ašarojimas ir perštėjimas yra laikini ir lengvai paaiškinami, kartais jie gali būti ženklas, kad akims reikalingas išsamesnis įvertinimas. Vienas svarbiausių kriterijų – simptomų trukmė ir pokyčiai. Jei jie atsiranda staiga, stiprėja ar įgauna neįprastų požymių, situacija gali būti rimtesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Įtarimą turėtų kelti situacijos, kai akys ne tik ašaroja ar peršti, bet ir atsiranda skausmas, ryškus paraudimas, patinimas, jautrumas šviesai ar regėjimo pokyčiai. Tai požymiai, kad akies paviršius arba vidinės struktūros yra labiau pažeistos ir savarankiškos priemonės gali būti nepakankamos. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vienos akies simptomus – jei jie pasireiškia tik vienoje pusėje, dažniau įtariamas infekcinis procesas ar ašarų latako problema.
Taip pat verta vertinti bendrą savijautą. Jei kartu pasireiškia karščiavimas, peršalimo simptomai ar kvėpavimo takų infekcija, akių diskomfortas gali būti dalis bendros virusinės ligos. Tuo tarpu ūmus, plėšiantis skausmas ar staigus regėjimo suprastėjimas yra aiškus signalas, kad delsimas gali būti pavojingas.
„Staigiai atsiradęs stiprus skausmas ar regėjimo pokyčiai niekada nėra tik paprastas sudirgimas – tokiais atvejais rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistą.“ – dr. Victor Lang, oftalmologas
Gydymo ir palengvinimo būdai
Akių ašarojimo ir perštėjimo gydymas priklauso nuo to, kas sukelia simptomus. Tiksli priežasties nustatymo logika yra paprasta: jei akys sudirgusios dėl aplinkos veiksnių ar sausumo, dažniausiai padeda paprastos priemonės namuose. Jei simptomus lemia infekcija ar lėtinis uždegimas, gali būti reikalingas gydytojo paskirtas gydymas.
Kas padeda namuose
Lengvesniais atvejais geriausiai padeda paprasti, kasdieniai sprendimai. Akis galima sudrėkinti dirbtinėmis ašaromis, kurios atkuria ašarų plėvelės stabilumą ir mažina perštėjimą. Naudinga sumažinti laiką prie ekranų, daryti dažnesnes pertraukėles ir sąmoningai dažniau mirksėti. Jei akys dirginamos vėjo, šalto oro ar dūmų, svarbu šaltinį pašalinti arba apsaugoti akis akiniais. Patalpų oro drėkinimas taip pat ženkliai pagerina akių komfortą.
Vaistiniai preparatai
Jei akių sudirginimą sukelia alergija, gali padėti antihistamininiai akių lašai arba geriamieji antihistamininiai vaistai. Esant stipresniam sausumui, skirtos ilgiau veikiančios dirbtinės ašaros arba gelsnės konsistencijos preparatai, kurie geriau užsilaiko ant akies paviršiaus. Virusinio konjunktyvito atveju dažniausiai taikomas simptominis gydymas, o bakteriniam – skiriami antibiotikiniai lašai, tačiau jie vartojami tik gydytojui nustačius tikslią priežastį.
Medicininis gydymas
Kai kurioms būklėms reikalingas ilgesnis ar tikslesnis gydymas. Blefarito atvejais skiriama specifinė akių vokų higiena, specialūs valikliai ir šilti kompresai. Ašarų latako užsikimšimas gali būti sprendžiamas taikant procedūras, kurios atveria lataką. Jei akys nuolat sausos dėl medicininių priežasčių, gydytojas gali paskirti gydymą, kuris gerina ašarų gamybą arba mažina uždegimą akies paviršiuje.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma akių sudirgimo atvejų yra nepavojingi ir praeina savaime, yra situacijų, kai delsti tikrai nereikėtų. Gydytojo pagalba būtina tuomet, kai simptomai rodo rimtesnį akių paviršiaus ar vidaus struktūrų sutrikimą. Vienas svarbiausių signalų – jei akių ašarojimas ir perštėjimas nepraeina bent kelias dienas, nors žmogus pašalino galimus dirgiklius ir taikė įprastas priemones.
Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jei atsiranda stiprus akių skausmas, pūlingos išskyros, ryškus paraudimas ar jautrumas šviesai. Tai gali reikšti infekciją ar uždegiminę būklę, kuriai reikalingas tikslinis gydymas. Dar svarbiau į tai reaguoti tuomet, kai simptomai pasireiškia tik vienoje akyje arba atsiranda staiga ir progresuoja greitai.
Regėjimo suprastėjimas, vaizdo liejimasis ar šešėlių matymas taip pat yra simptomai, kurių negalima ignoruoti. Tokiais atvejais svarbu nedelsiant kreiptis į specialistą, nes kai kurios būklės gali progresuoti greitai, o ankstyvas gydymas yra efektyviausias.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar normalu, kad akys ašaroja būnant lauke?
Ar sausos akys gali sukelti ašarojimą?
Ar dirbtinės ašaros gali padėti sumažinti perštėjimą?
Kiek laiko gali tęstis akių perštėjimas?
Ar verta kreiptis į gydytoją, jei simptomai kartojasi?
