Kai pasimatuojate kraujospūdį ir matote skaičius, pavyzdžiui, 110/47 mmHg, natūralu pasijusti sutrikus – ką reiškia tas mažesnis, apatinis skaičius? Ar tai pavojinga? Ar reikia gydymo?
Šis straipsnis paaiškins, ką reiškia apatinis kraujo spaudimas 47, kokios gali būti priežastys, kada tai laikoma pavojinga ir kaip tinkamai reaguoti. Informacija paremta kardiologų ir sveikatos institucijų (pvz., Mayo Clinic, American Heart Association) rekomendacijomis.
- Ką reiškia? – Apatinis spaudimas 47 mmHg rodo žemą diastolinį kraujo spaudimą, kai širdis ilsisi tarp plakimų.
- Ar tai pavojinga? – Gali būti, jei kartu pasireiškia galvos svaigimas, silpnumas, šaltas prakaitas ar alpimas.
- Dažnos priežastys: – Dehidratacija, širdies silpnumas, per maža druskos ar maisto suvartojimo apimtis, hormonų sutrikimai.
- Ką daryti? – Atsigulkite, pakelkite kojas, išgerkite vandens. Jei simptomai kartojasi – pasikonsultuokite su gydytoju.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei žemas spaudimas lydi sąmonės praradimą, skausmą krūtinėje ar širdies ritmo sutrikimus.
Kas yra apatinis (diastolinis) kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles. Matuojant spaudimą gaunami du skaičiai, pavyzdžiui, 120/80 mmHg:
- Pirmasis (viršutinis) – vadinamas sistoliniu spaudimu. Jis parodo spaudimą, kai širdis susitraukia ir pumpuoja kraują.
- Antrasis (apatinis) – tai diastolinis spaudimas, matuojamas tada, kai širdis ilsisi tarp dūžių.
Normalus diastolinis spaudimas paprastai svyruoja tarp 60 ir 80 mmHg.
Kai jis krenta žemiau 60 mmHg, ypač jei pasiekia apie 47 mmHg, tai laikoma žemu apatinio spaudimo rodikliu.
🩺 Citata:
„Diastolinis spaudimas rodo, ar kraujas tinkamai pasiekia audinius poilsio metu. Jei jis per žemas, kai kurios kūno dalys gali gauti mažiau deguonies,“ – aiškina Dr. Peter Libby, kardiologas iš Harvard Medical School (vert. red.).
Kai spaudimas yra 110/47 mmHg, viršutinis skaičius gali būti dar normoje, tačiau apatinis – per žemas.
Tai vadinama izoliuota diastoline hipotenzija, ir ji kartais pasitaiko net sveikiems, jaunų ar lieknų žmonių organizmuose. Vis dėlto kai kuriais atvejais tai gali būti širdies ar kraujagyslių sutrikimų signalas.
Greitas palyginimas: normalus ir žemas diastolinis spaudimas
| Rodiklis | Normalus | Žemas (pvz., 47 mmHg) |
|---|---|---|
| Kraujo tėkmė audiniuose | Pakankama | Sumažėjusi, gali trūkti deguonies |
| Bendra savijauta | Normali, be simptomų | Svaigulys, silpnumas, nuovargis |
| Galimos priežastys | Sveika širdies veikla | Skysčių trūkumas, širdies problemos, vaistai |
Ką reiškia, kai apatinis spaudimas 47 mmHg?
Apatinis (diastolinis) kraujo spaudimas rodo, kiek slėgio lieka arterijose, kai širdis ilsisi tarp susitraukimų. Jei šis skaičius yra 47 mmHg, tai reiškia, kad kraujagyslėse slėgis pernelyg sumažėjęs – širdis pumpuoja kraują silpniau, o audiniai gali gauti mažiau deguonies ir maistinių medžiagų.
Tokie rodikliai dažnai siejami su žemu kraujospūdžiu (hipotenzija), tačiau jų reikšmė priklauso nuo:
- žmogaus amžiaus,
- fizinės būklės,
- bendro viršutinio (sistolinio) spaudimo,
- simptomų buvimo ar nebuvimo.
Kai kuriems žmonėms apatinis spaudimas 47 gali būti normalus, jei jie lieknos kūno sandaros, fiziškai aktyvūs ir nejaučia jokių negalavimų. Tačiau kitais atvejais tai gali būti organizmo įspėjimas apie galimą širdies, kraujagyslių ar hormonų sistemos disbalansą.
| Spaudimo lygis | Ką tai gali reikšti | Kada sunerimti |
|---|---|---|
| Apatinis 60–80 mmHg | Normalus diastolinis spaudimas | Nereikia – tai sveikas intervalas |
| Apatinis 50–59 mmHg | Šiek tiek žemas, bet dažnai nepavojingas | Jei juntamas silpnumas ar galvos svaigimas |
| Apatinis ≤ 47 mmHg | Žemas kraujo slėgis – širdis pumpuoja kraują nepakankamai stipriai | Jei pasireiškia alpimas, šaltas prakaitas ar krūtinės skausmas |
Kardiologai pabrėžia, kad diastolinis spaudimas žemiau 50 mmHg ypač svarbus vyresnio amžiaus žmonėms.
Pasak Dr. Randall Zusman iš Massachusetts General Hospital (Harvard Medical School), „kai apatinis spaudimas krenta per žemai, širdies raumuo ir smegenys gali nepakankamai aprūpinami krauju, o tai gali sukelti nuovargį, galvos svaigimą ar net sąmonės netekimą“.
Kitaip tariant – 47 mmHg nėra tik skaičius. Tai gali būti organizmo signalas, kad kraujotaka per silpna arba kraujagyslės pernelyg atsipalaidavusios.
Galimos žemo diastolinio spaudimo priežastys
Apatinis kraujo spaudimas 47 mmHg gali būti laikinas arba nuolatinis reiškinys. Kartais jį lemia paprasti veiksniai, pavyzdžiui, skysčių trūkumas, tačiau kai kuriais atvejais tai rodo rimtesnius organizmo sutrikimus.
Svarbu atkreipti dėmesį į kontekstą – ar spaudimas krenta tik kartais, ar tai pasikartojantis reiškinys, ar jį lydi simptomai.
Žemiau pateiktoje lentelėje apžvelgiamos dažniausios žemo diastolinio spaudimo priežastys ir trumpi jų paaiškinimai.
| Priežastis | Kas vyksta organizme | Ką daryti |
|---|---|---|
| Skysčių trūkumas (dehidratacija) | Kai trūksta vandens, sumažėja kraujo tūris – širdis pumpuoja mažiau kraujo, todėl spaudimas krenta. | Gerti pakankamai vandens, ypač karštomis dienomis ar po fizinio krūvio. |
| Širdies raumens silpnumas | Silpna širdis nepajėgia palaikyti tinkamo kraujo srauto – apatinis spaudimas mažėja. | Kreiptis į kardiologą; gali reikėti atlikti echokardiogramą ar EKG. |
| Vaistų poveikis | Kai kurie vaistai (pvz., diuretikai, beta blokatoriai) mažina spaudimą labiau nei reikia. | Nepertraukti gydymo savavališkai, bet aptarti dozes su gydytoju. |
| Hormonų disbalansas | Antinksčių ar skydliaukės veiklos sutrikimai gali paveikti kraujagyslių tonusą ir spaudimą. | Pasitikrinti hormonų kiekį (kortizolį, TSH), koreguoti gydymą su endokrinologu. |
| Kraujagyslių išsiplėtimas (pvz., karštis, alkoholis) | Kraujagyslės išsiplečia, todėl kraujas teka lėčiau – spaudimas nukrenta. | Vengti karštų vonių, alkoholio pertekliaus ir ilgalaikio stovėjimo. |
Pasak Dr. Suzanne Steinbaum, kardiologės iš Mount Sinai Hospital (JAV), „žemas diastolinis spaudimas nėra vien skaičius. Tai gali reikšti, kad širdis arba kraujagyslės negauna pakankamo tonuso, todėl audiniai tampa mažiau aprūpinami krauju.“
Ji pabrėžia, kad ilgalaikis spaudimo kritimas gali būti pavojingas, nes sumažina kraujo tiekimą inkstams, širdžiai ir smegenims. Todėl, jei toks spaudimas išlieka, būtina atlikti tyrimus.
Ką daryti, jei apatinis spaudimas 47 mmHg?
Kai tonometras rodo apatinį kraujo spaudimą 47 mmHg, svarbiausia – įvertinti savijautą. Jei jaučiatės silpnai, svaigsta galva ar akyse temsta, tai ženklas, kad kraujotaka per silpna, ir būtina imtis veiksmų.
Daugelis atvejų gali būti suvaldomi paprastomis priemonėmis namuose, tačiau kai simptomai kartojasi ar stiprėja, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Pirmoji pagalba namuose
| Veiksmas | Kodėl tai padeda |
|---|---|
| Atsigulkite ant nugaros ir pakelkite kojas aukščiau širdies lygio | Kraujas lengviau grįžta į širdį, todėl greitai pakyla spaudimas. |
| Išgerkite stiklinę vandens | Papildomi skysčiai padidina kraujo tūrį, kas trumpam pakelia spaudimą. |
| Suvalgykite ką nors sūraus | Druska sulaiko skysčius organizme, todėl padidėja cirkuliuojančio kraujo kiekis. |
| Venkite staigiai keltis iš lovos | Staigus atsistojimas gali dar labiau sumažinti kraujotaką smegenyse ir sukelti alpimą. |
| Užtikrinkite gryno oro patekimą | Padeda geriau aprūpinti organizmą deguonimi, ypač jei jaučiate galvos svaigimą. |
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei apatinis spaudimas 47 mmHg pasikartoja kelis kartus per savaitę ar kartu pasireiškia šie simptomai, reikia medicininės apžiūros:
- sąmonės praradimas ar alpimo epizodai;
- stiprus silpnumas, rankų ar kojų drebulys;
- krūtinės ar širdies skausmas;
- dusulys, širdies plakimo pojūtis;
- nuolatinis nuovargis, mieguistumas.
Tokiais atvejais gali būti atliekami šie tyrimai:
- EKG – įvertinti širdies ritmą;
- Kraujo tyrimai – hemoglobinas, elektrolitai, skydliaukės hormonai;
- Echokardiograma – širdies raumens veiklai nustatyti.
Pasak Dr. Deepak Bhatt, kardiologo iš Mount Sinai Heart (JAV), „nuolat žemas diastolinis spaudimas gali būti toks pat pavojingas kaip aukštas – svarbiausia suprasti, kas jį sukelia, o ne vien bandyti pakelti skaičių“.
Kaip palaikyti normalų kraujospūdį kasdien
Žemas apatinis spaudimas (pvz., 47 mmHg) ne visada yra liga, tačiau dažnai tai signalas, kad organizmui trūksta skysčių, maistinių medžiagų arba poilsio.
Siekiant išvengti kraujospūdžio svyravimų, svarbu palaikyti subalansuotą gyvenimo būdą – tiek mitybos, tiek fizinio aktyvumo, tiek streso valdymo srityse.
Toliau pateikiamos pagrindinės rekomendacijos, patvirtintos kardiologų iš American Heart Association ir Mayo Clinic.
Subalansuota mityba
| Mitybos principas | Nauda kraujospūdžiui |
|---|---|
| Pakankamas skysčių kiekis | Padeda išlaikyti normalų kraujo tūrį ir cirkuliaciją. Rekomenduojama – 1,5–2 litrai vandens per dieną. |
| Pakankamai druskos (jei gydytojas leidžia) | Nedideli kiekiai druskos padeda sulaikyti skysčius organizme ir palaikyti kraujo spaudimą. |
| Maistas, turtingas B grupės vitaminais ir geležimi | Padeda išvengti anemijos, kuri gali mažinti kraujospūdį. Rekomenduojami produktai – liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, žalios lapinės daržovės. |
| Reguliarus valgymo režimas | Per ilgos pertraukos tarp valgymų gali mažinti gliukozės lygį ir sukelti silpnumą bei spaudimo kritimą. |
Fizinio aktyvumo svarba
Lengvas fizinis aktyvumas padeda pagerinti kraujotaką ir širdies tonusą, o tai tiesiogiai veikia kraujospūdį.
Pasak Dr. Martha Gulati, kardiologės iš Cedars-Sinai Heart Institute, „reguliarus judėjimas, net ir 20 minučių pasivaikščiojimai kasdien, padeda stabilizuoti spaudimą, nes širdis tampa stipresnė, o kraujagyslės elastingesnės“.
Rekomendacijos:
- vaikščioti bent 30 minučių per dieną vidutiniu tempu;
- vengti ilgo stovėjimo – geriau pasivaikščioti ar prisėsti;
- išbandyti lengvą tempimo ar jogos pratimus;
- vengti per didelio krūvio, kuris gali išsekinti ir dar labiau sumažinti spaudimą.
Miegas ir streso mažinimas
Miego trūkumas ar ilgalaikis stresas mažina kraujagyslių tonusą ir trikdo hormonų pusiausvyrą.
Geriausia miegoti 7–8 valandas per parą, o streso mažinimui padeda kvėpavimo pratimai, meditacija ar trumpi poilsio pertraukėliai dienos metu.
„Miegas yra ne mažiau svarbus širdžiai nei tinkama mityba – nuolatinis miego trūkumas mažina spaudimą, o ilgainiui išbalansuoja širdies ritmą,“ – teigia Dr. Andrew Weil, sveikatos specialistas ir „Integrative Medicine“ instituto įkūrėjas (JAV).
Kada reikia papildomų priemonių
Kai kuriems pacientams, ypač turintiems lėtinį žemą spaudimą, gydytojas gali rekomenduoti:
- kompresines kojines – jos padeda palaikyti kraujo tėkmę kojose;
- specialius papildus (pvz., su elektrolitais ar vitaminu B12);
- reguliarų spaudimo sekimą – ryte ir vakare, ypač jei vartojami vaistai.
Žmonių atsiliepimai
Rasa, 38 m.: „Ilgai nesupratau, kodėl man vis silpna ir sukasi galva. Pasirodė, kad apatinis spaudimas visada apie 48. Gydytoja patarė daugiau gerti vandens ir stebėti mitybą – tikrai padėjo.“
Jonas, 62 m.: „Kai spaudimas nukrenta iki 45, pajuntu stiprų silpnumą. Po tyrimų nustatė širdies ritmo sutrikimą – dabar reguliariai tikrinuosi ir jaučiuosi geriau.“
Dažniausiai užduodami klausimai apie apatinį kraujo spaudimą
Ar apatinis kraujo spaudimas 47 mmHg visada pavojingas?
Ar žemas apatinis spaudimas gali sukelti galvos skausmą?
Ką daryti, jei apatinis spaudimas 47 mmHg pasireiškia rytais?
Ar žemas apatinis spaudimas pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms?
Ar galima vartoti kavą norint pakelti spaudimą?
Kada reikia kreiptis į gydytoją dėl žemo spaudimo?
