Hipokalemija

Tai – vienas dažniausių elektrolitų sutrikimų ambulatorinės praktikos metu. Ją sukelia daugelis priežasčių. Kai kurios priežastys pateikiamos lentelėje:

Nedidelio laipsnio (3–3,5 mmol/l) hipokalemijai būdingas nuovargis ir bendras silpnumas, padažnėjęs širdies plakimas, raumenų silpnumas, trūkčiojimas, mėšlungis, skausmas, daug šlapinamasi, pablogėja CD kontrolė.

Vidutinio laipsnio (2,5–3 mmol/l) hipokalemijos metu atsiranda įvairios aritmijos (ekstrasistolija, PV, PP, skilvelinė tachikardija), ūminis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, hipokaleminė nefropatija, centrinės ir periferinės nervų sistemos sutrikimai, lygiųjų raumenų pažeidimas: obstipacijos iki žarnyno nepraeinamumo, šlapimo pūslės paralyžius ir šlapimo susilaikymas.

Esant sunkaus laipsnio kalio trūkumui, prasideda rabdomiolizė.

Gydymas: daug kalio turintis maistas (džiovinti vaisiai, riešutai, avokadai, grūdų sėlenos, pupelės, špinatai, pomidorai, brokoliai, morkos, bulvės, bananai, melionai, apelsinai ir malta mėsa).

Ilgesnio poveikio kalio chlorido tabletės mažiausiai sukelia šalutinių reiškinių ir kartu veiksmingai šalina hipokalemiją. Ligoninėje skiriama kalio į veną (stebint monitoriuje EKG bei kontroliuojant K koncentraciją kraujyje).

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė