Bifunkcinis (dvifunkcis) fermentas

Fruktozės -2,6-bifosfato biosintezė ir skilimas katalizuojamas to paties fermento, kuris vadinamas bifunkciniu (dvifunkciu). Fruktozės -2,6-bifosfatas aktyvina fosfofruktokinazinį aktyvumą ir slopina difosfotazinį aktyvumą. Nustatyta, kad fruktozės -2,6-bifosfatas susidaro iš fruktozės -6-fosfato, dalyvaujant ATP, ir skyla į fruktozės -6-fosfato neorganinį fosfatą. Padidėjęs ląstelėje fruktozės -2,6-bifosfatas suaktyvina glikolizę ir sumažina glikoneogenezės greitį. Sumažėjus fruktozės-2,6-bifosfato, vyksta priešingas procesas.

               Dvifunkcio (bifunkcinio) fermento veikimo schema

Bifunkcinio (dvifunkcio) fermento aktyvumas reguliuojamas nuo CAMP- priklausomo fosforilinimo būdu. Fosforilinimas padidina fermento fosfatazinį aktyvumą ir sumažina fosfokinazinį jo aktyvumą. Kinazines ir fosfatazines reakcijas katalizuoja bifunkcinio (dvifunkcio) fermento aktyvieji centrai, bet kiekvienu atveju (fosforilinto ir defosforilinto fermento) vienas iš aktyviųjų centrų yra nuslopintas. Reguliuojamoji fruktozės-2,6-bifosfato įtaka – jis alosteriniu būdu aktyvina fosfofruktokinazes (glikolizės fermentą). Defosforilinta fermento forma būdinga absorbciniam laikotarpiui, kai insulino ir gliukagono indeksas aukštas. Šiuo laikotarpiu fruktozės-2,6-bifosfato koncentracija didėja. Esant žemam insulino/gliukagono indeksui, taip yra badaujant, bifunkcinis (dvifunkcis) fermentas fosforilinamas (veikia kaip fosfazė), o fruktozės-2,6-bifosfato kiekis sumažėja.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė