Streptomicinas

Tai – antibiotikas, gaunamas iš laibagrybio Streptomyces griseus, vartojamas nuo tuberkuliozės, bruceliozės, įnosių, maro ir kt.

Streptomicinas

Streptomicinas sutrikdo normalų genetinio kodo nuskaitymą, sukeldamas daug pokyčio (translokacijos) klaidų. Pavyzdžiui, poli(U) normaliai koduoja fenilalanino įterpimą. Esant streptomicinui, polinukleotidas (mRNR) ant ribosomos gali koduoti ne tik fenilalanil-tRNR, bet ir leucil-tRNR ir izoleucil-tRNR. Taip pat mažėja mRNR tripletų specifiškumas, ir jie gali sąveikauti su antikodonais, turinčiais tik dvi komplementariąsias bazes. Antibiotikas slopina baltymo sintezės pradėtį (iniciaciją) ir geriausiai veikia gramneigiamąsias bakterijas. Veikiant bakterijų populiaciją, pvz., E. coli, buvo gauti mutantai, atsparūs streptomicinui, nors jų atsiradimo dažnis yra mažas – 10–12. Iš atsparių streptomicinui bakterijų galima atrinkti mutantų, kurie negali augti ir daugintis, jei terpėje nėra streptomicino. Atsiradusi nauja savybė priklauso nuo vienintelės taškinės mutacijos, pakeičiančios tik vieną aminorūgštį bakterijos ribosomos baltyme.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė