Hipospadija: priežastys, formos ir chirurginio gydymo galimybės

Hipospadija – tai įgimta berniukų šlaplės vystymosi anomalija, kai šlaplės anga atsiveria ne varpos galvutės viršūnėje, o žemiau – apatinėje varpos pusėje ar net kapšelyje. Nors ši būklė gali skambėti gąsdinančiai, šiuolaikinė vaikų urologija leidžia ją sėkmingai koreguoti chirurginiu būdu.

Tėvams ši diagnozė dažnai sukelia daug klausimų: ar tai pavojinga? ar reikės operacijos? kada ją atlikti? ar tai turės įtakos vaisingumui ateityje? Šiame straipsnyje aiškiai ir paprastai aptariama, kas yra hipospadija, kodėl ji atsiranda, kokios būna jos formos ir kokios yra šiuolaikinės gydymo galimybės.

Kas yra hipospadija ir kaip ji formuojasi?

Hipospadija – tai įgimtas šlaplės vystymosi sutrikimas, susiformuojantis dar vaisiaus laikotarpiu. Normaliu atveju berniuko šlaplė vystymosi metu „užsidaro“ ir jos anga atsiveria varpos galvutės viršūnėje. Esant hipospadijai, šis procesas sustoja anksčiau, todėl šlaplės anga lieka žemiau – apatinėje varpos pusėje.

Vaisiaus lytinių organų formavimasis vyksta tarp 8 ir 14 nėštumo savaitės. Šiuo laikotarpiu labai svarbus vyriškų hormonų – androgenų – poveikis. Jei jų veikla sutrinka arba audiniai į juos reaguoja nepakankamai, šlaplės užsidarymo procesas gali būti nepilnas.

Vaikų urologas prof. Richard S. Hurwitz yra pabrėžęs:

„Hipospadija nėra pavojinga gyvybei, tačiau tai anatominė būklė, kurią dažniausiai rekomenduojama koreguoti ankstyvame amžiuje, siekiant užtikrinti normalią funkciją ateityje.“ – dr. Richard S. Hurwitz

Svarbu suprasti, kad hipospadija nėra tėvų kaltė. Tai nėra susiję su nėštumo metu atliktais veiksmais ar priežiūros klaidomis. Daugeliu atvejų tai yra sudėtingų genetinių ir hormoninių veiksnių derinys.

Kuo hipospadija skiriasi nuo kitų lytinių anomalijų?

Hipospadija dažnai painiojama su kitomis būklėmis, tačiau ji turi aiškų bruožą – nenormaliai atsiveriančią šlaplės angą. Be to, dažnai gali būti:

• Varpos išlinkimas (chordė)
• Nepilnai susiformavusi apyvarpė („gaubto“ formos)
• Susiaurėjusi šlaplė

Lengvesnės formos gali būti pastebimos tik gydytojui apžiūros metu, o sunkesnės – akivaizdžios iš karto po gimimo.

Hipospadijos priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli hipospadijos atsiradimo priežastis ne visada aiški. Dažniausiai tai yra genetinių, hormoninių ir aplinkos veiksnių derinys, kuris paveikia vaisiaus lytinių organų vystymąsi ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu.

Genetiniai veiksniai

Pastebėta, kad hipospadija dažniau pasitaiko šeimose, kuriose jau buvo šios būklės atvejų. Jei tėvas ar brolis turėjo hipospadiją, rizika padidėja. Tai rodo, kad tam tikri genai, susiję su androgenų veikla ar audinių vystymusi, gali turėti įtakos.

Hormoniniai sutrikimai

Vaisiaus vystymosi metu labai svarbus testosterono ir kitų androgenų poveikis. Jei jų gamyba sumažėjusi arba audiniai į juos reaguoja silpniau, šlaplės užsidarymo procesas gali būti nepilnas. Dėl to šlaplės anga lieka žemiau nei turėtų.

Vaikų urologas dr. Ahmed T. Hadidi yra pabrėžęs:

„Hipospadijos vystymasis dažniausiai susijęs su androgenų poveikio sutrikimu kritiniu vaisiaus vystymosi laikotarpiu.“ – dr. Ahmed T. Hadidi

Aplinkos veiksniai

Tyrimai rodo, kad tam tikri aplinkos veiksniai gali didinti riziką:

• Motinos rūkymas nėštumo metu
• Tam tikrų hormoninių ar vaisingumo vaistų vartojimas
• Endokrininę sistemą veikiančios medžiagos aplinkoje

Svarbu pabrėžti, kad daugeliu atvejų aiškios priežasties nustatyti nepavyksta. Tai nėra tėvų kaltė ar netinkamos nėštumo priežiūros pasekmė.

Hipospadijos formos ir jų klasifikacija

Hipospadija klasifikuojama pagal tai, kur atsiveria šlaplės anga. Kuo ji yra arčiau varpos pagrindo ar kapšelio, tuo būklė laikoma sudėtingesne. Ši klasifikacija svarbi ne tik aprašant anatomiją, bet ir planuojant chirurginį gydymą.

Distalinė (lengva) hipospadija

Distalinė hipospadija yra dažniausia forma ir sudaro apie du trečdalius visų atvejų. Šlaplės anga yra arti varpos galvutės, tačiau ne pačioje jos viršūnėje. Dažniausiai šlapinimasis būna beveik normalus, o varpos išlinkimas minimalus arba jo visai nėra. Ši forma paprastai koreguojama viena operacija ir turi labai gerą ilgalaikę prognozę.

Vidurinė (penilinė) hipospadija

Vidurinės formos atveju šlaplės anga atsiveria varpos vidurinėje dalyje. Tokiais atvejais dažniau stebimas varpos išlinkimas, o šlapimo srovė gali būti nukreipta žemyn. Chirurginis gydymas sudėtingesnis nei distalinės formos, tačiau daugeliu atvejų pakanka vieno operacinio etapo.

Proksimalinė (sunki) hipospadija

Proksimalinė hipospadija yra retesnė, bet sudėtingesnė forma. Šlaplės anga gali būti ties varpos pagrindu, kapšelyje ar net tarpvietėje. Dažnai nustatomas ryškus varpos išlinkimas, kartais pasitaiko ir kitų lytinių organų vystymosi ypatumų. Tokiais atvejais gali prireikti sudėtingesnio ar kelių etapų chirurginio gydymo.

„Hipospadijos sunkumas priklauso nuo šlaplės angos vietos ir audinių kokybės, todėl gydymo taktika kiekvienu atveju turi būti individuali.“ – dr. Warren T. Snodgrass

Chirurginio gydymo galimybės ir kada operuoti?

Hipospadijos gydymas yra chirurginis. Vaistais ar kitomis neinvazinėmis priemonėmis šios būklės koreguoti negalima. Operacijos tikslas – perkelti šlaplės angą į varpos galvutės viršūnę, ištiesinti varpą (jei yra išlinkimas) ir užtikrinti normalią funkciją ateityje.

Kada rekomenduojama operuoti?

Dauguma specialistų rekomenduoja operaciją atlikti 6–18 mėnesių amžiaus. Šiame amžiuje:

• audiniai gyja greičiau,
• psichologinis poveikis vaikui minimalus,
• komplikacijų rizika mažesnė nei vyresniame amžiuje.

Amerikos pediatrų urologų asociacija rekomenduoja operaciją atlikti iki 18 mėnesių, jei nėra medicininių kontraindikacijų.

Vaikų urologas dr. Ahmed T. Hadidi teigia:

„Optimalus laikas hipospadijos korekcijai yra pirmieji gyvenimo metai, kai galima pasiekti geriausią funkcinį ir estetinį rezultatą.“ – dr. Ahmed T. Hadidi

Kaip atliekama operacija?

Operacijos metodas priklauso nuo hipospadijos formos. Lengvesniais atvejais dažniausiai pakanka vieno chirurginio etapo. Sunkesnėms formoms gali prireikti dviejų etapų operacijos.

Pagrindiniai operacijos tikslai yra trys:

1. Perkelti šlaplės angą į anatomiškai teisingą vietą.
2. Ištiesinti varpą, jei yra išlinkimas.
3. Atkurti estetinę išvaizdą.

Operacija atliekama taikant bendrinę nejautrą. Po procedūros dažniausiai kelias dienas paliekamas šlapimo kateteris, kad žaizda galėtų ramiai gyti.

Galimos komplikacijos

Nors šiuolaikinė chirurgija yra labai pažengusi, komplikacijų rizika išlieka. Dažniausiai pasitaikančios:

• šlaplės fistulė (nedidelė skylutė, per kurią teka šlapimas),
• šlaplės susiaurėjimas,
• pakartotinis varpos išlinkimas.

Dauguma komplikacijų gali būti sėkmingai koreguojamos papildoma procedūra.

Ilgalaikė prognozė dažniausiai yra labai gera. Dauguma vaikų po operacijos turi normalų šlapinimąsi ir ateityje – normalią lytinę funkciją.

Ilgalaikė prognozė, vaisingumas ir psichologiniai aspektai

Daugeliu atvejų hipospadijos chirurginis gydymas leidžia pasiekti puikius funkcinius ir estetinius rezultatus. Po sėkmingos operacijos vaikas auga be reikšmingų šlapinimosi ar lytinės funkcijos sutrikimų.

Ar hipospadija turi įtakos vaisingumui?

Lengvos ir vidutinės formos hipospadija, tinkamai koreguota vaikystėje, dažniausiai neturi įtakos vaisingumui. Sunkesnėse, ypač proksimalinėse formose, jei būna susijusių kitų lytinių organų vystymosi sutrikimų, gali prireikti papildomos urologo priežiūros paauglystėje.

Vaikų urologas dr. Warren T. Snodgrass pabrėžia:

„Tinkamai atlikta hipospadijos operacija leidžia daugumai pacientų turėti visiškai normalią lytinę funkciją suaugus.“ – dr. Warren T. Snodgrass

Psichologinis aspektas

Hipospadija – tai ne tik anatominė, bet ir jautri psichologinė tema. Ankstyvas gydymas padeda išvengti galimų kompleksų ar nerimo paauglystėje. Todėl rekomenduojama operaciją atlikti dar kūdikystėje, kol vaikas nesusiformavęs kūno suvokimo.

Svarbu, kad tėvai:

• ramiai ir aiškiai bendrautų su gydytojais,
• laikytųsi pooperacinės priežiūros rekomendacijų,
• vėliau, vaikui augant, atsakytų į jo klausimus atvirai ir paprastai.

Ilgalaikė stebėsena

Po operacijos dažniausiai reikalingi keli kontroliniai vizitai. Paauglystėje kartais rekomenduojama papildoma apžiūra, siekiant įvertinti varpos augimą ir funkciją.

Ilgalaikė prognozė yra labai gera, ypač kai gydymas atliekamas specializuotuose centruose.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)