Gripas dažnai laikomas „paprasta sezonine liga“, kuri praeina per savaitę. Tačiau realybėje ši virusinė infekcija gali sukelti rimtas komplikacijas – ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Kai kuriais atvejais komplikacijos išsivysto net ir anksčiau sveikiems žmonėms.
Gripo virusas pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę ir silpnina imuninę sistemą. Dėl to organizmas tampa jautresnis bakterinėms infekcijoms ir kitoms uždegiminėms reakcijoms. Todėl labai svarbu žinoti, kokie požymiai gali rodyti komplikaciją ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
- Dažniausia komplikacija: plaučių uždegimas.
- Vaikams: vidurinės ausies uždegimas, dehidratacija.
- Suaugusiems: bakterinė pneumonija, širdies komplikacijos.
- Rizikos grupės: senjorai, nėščiosios, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys.
- Įspėjamieji ženklai: dusulys, krūtinės skausmas, staigus pablogėjimas po pagerėjimo.
Dažniausios gripo komplikacijos suaugusiems
Suaugusiesiems gripas dažniausiai komplikuojasi kvėpavimo sistemos pažeidimais. Viena pavojingiausių komplikacijų – plaučių uždegimas. Jis gali būti virusinis, bakterinis arba mišrus. Bakterinė pneumonija dažnai išsivysto po kelių dienų pagerėjimo, kai staiga vėl pakyla aukšta temperatūra, atsiranda dusulys ir stiprus kosulys.
Be plaučių uždegimo, gripas gali paūminti jau esamas lėtines ligas – pavyzdžiui, astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ar širdies nepakankamumą. Širdies ir kraujagyslių sistema taip pat gali būti paveikta – padidėja miokardo infarkto ar miokardito rizika.
„Gripas gali veikti ne tik kvėpavimo sistemą, bet ir širdį bei kitus organus, ypač pažeidžiamiems pacientams“, – teigia infekcinių ligų specialistas dr. Anthony Fauci.
Kai kuriais atvejais gali išsivystyti sepsis – pavojinga sisteminė organizmo reakcija į infekciją. Tai reta, tačiau gyvybei pavojinga būklė.
Gripo komplikacijos vaikams
Vaikams komplikacijos gali pasireikšti kitaip nei suaugusiesiems. Dažniausia komplikacija – vidurinės ausies uždegimas. Jis pasireiškia ausies skausmu, karščiavimu ir dirglumu. Mažesni vaikai gali tampyti ausis ar būti neįprastai neramūs.
Taip pat vaikams dažnai pasireiškia dehidratacija, ypač jei kartu yra vėmimas ar viduriavimas. Kūdikiai ir maži vaikai gali greitai netekti skysčių, todėl būtina stebėti jų būklę.
Retesnė, bet labai rimta komplikacija – encefalitas, smegenų uždegimas. Jis gali pasireikšti sąmonės sutrikimais, traukuliais ar stipriu mieguistumu.
Neurologinės gripo komplikacijos: ar jos dažnos?
Nors dauguma gripo komplikacijų susijusios su kvėpavimo sistema, virusas gali paveikti ir centrinę nervų sistemą. Tai retesnės, tačiau potencialiai pavojingos būklės, kurios dažniau pasitaiko vaikams ir paaugliams.
Viena iš tokių komplikacijų – encefalitas, smegenų uždegimas. Jis gali pasireikšti stipriu galvos skausmu, mieguistumu, dezorientacija, sąmonės sutrikimu ar net traukuliais. Tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba.
Taip pat gali pasireikšti Guillain–Barré sindromas – autoimuninė būklė, kai imuninė sistema pradeda pažeisti nervus. Nors ši komplikacija labai reta, ji gali sukelti raumenų silpnumą ar net laikiną paralyžių.
„Gripas gali sukelti retas, bet rimtas neurologines komplikacijas, ypač vaikams“, – teigia infekcinių ligų specialistas dr. Anthony Fauci.
Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus neurologinius simptomus gripo metu ar po jo.
Rizikos grupės: kam komplikacijos gresia dažniau?
Nors komplikacijos gali išsivystyti bet kuriam žmogui, tam tikros grupės turi gerokai didesnę riziką. Jų imuninė sistema gali būti silpnesnė arba organizmas jau kovoja su kita liga, todėl gripas tampa papildomu stresu organizmui.
Didžiausios rizikos grupės:
- Vyresni nei 65 metų asmenys
- Vaikai iki 5 metų, ypač kūdikiai
- Nėščiosios
- Sergantieji širdies, plaučių, inkstų ligomis
- Sergantieji cukriniu diabetu
- Asmenys su nusilpusia imunine sistema
Šiose grupėse komplikacijos gali vystytis greičiau ir būti sunkesnės. Net jei simptomai iš pradžių atrodo lengvi, būklė gali pablogėti per trumpą laiką.
„Rizikos grupėms priklausantys pacientai turi būti atidžiai stebimi, nes komplikacijos gali progresuoti sparčiai“, – teigia infekcinių ligų specialistas dr. Anthony Fauci.
Lėtinių ligų paūmėjimas sergant gripu
Gripas ne tik sukelia naujas komplikacijas, bet ir gali pabloginti jau esamas lėtines ligas. Tai viena dažniausių hospitalizacijos priežasčių vyresnio amžiaus pacientams.
Sergant širdies ligomis, gripas gali padidinti miokardo infarkto riziką per pirmąsias ligos dienas. Astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga gali smarkiai paūmėti, sukeldamos dusulį ir kvėpavimo nepakankamumą. Sergant cukriniu diabetu gali būti sunkiau kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Tokiais atvejais gripas tampa ne tik infekcija, bet ir sisteminiu stresu organizmui. Dėl to labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir koreguoti pagrindinės ligos gydymą.
Įspėjamieji ženklai: kada būtina skubi pagalba?
Vienas svarbiausių dalykų – laiku atpažinti pavojingus simptomus. Kartais gripas atrodo tarsi jau lengvėjantis, tačiau staiga būklė pablogėja. Tai gali reikšti bakterinę komplikaciją ar kitą rimtą sutrikimą.
Įspėjamieji ženklai suaugusiesiems
| Simptomas | Ką tai gali reikšti |
|---|---|
| Dusulys ar sunkus kvėpavimas | Plaučių uždegimas ar kvėpavimo nepakankamumas |
| Krūtinės skausmas | Širdies ar plaučių komplikacijos |
| Staigus silpnumas ar sąmonės sutrikimas | Sisteminė infekcija ar neurologinė komplikacija |
| Temperatūra, kuri nesumažėja | Galima bakterinė infekcija |
Pavojingi požymiai vaikams
Vaikams signalai gali būti kitokie. Tėvai turėtų sunerimti, jei vaikas:
- Sunkiai kvėpuoja ar kvėpavimas pagreitėjęs
- Atsisako gerti skysčius
- Tapo vangus ar neįprastai mieguistas
- Verkia be ašarų (dehidratacijos požymis)
- Turi traukulių
Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kiek laiko po gripo gali pasireikšti komplikacijos?
Nors dauguma komplikacijų išsivysto pirmąją ligos savaitę, kai kurios jų gali pasireikšti ir vėliau – net praėjus 1–3 savaitėms po ūminės infekcijos. Tai ypač aktualu kalbant apie širdies, neurologines ar autoimunines komplikacijas.
Kartais pacientas jaučiasi pasveikęs, temperatūra normalizuojasi, tačiau po kelių dienų atsiranda nauji simptomai – dusulys, krūtinės skausmas, stiprus silpnumas ar širdies ritmo sutrikimai. Tokia „antroji ligos banga“ gali rodyti bakterinę komplikaciją arba uždelstą uždegiminę reakciją.
Vaikams pavėluotos komplikacijos gali pasireikšti vangumu, apetito stoka ar neurologiniais simptomais. Suaugusiesiems dažnesni širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai.
„Gripo poveikis organizmui gali tęstis ir po ūminės fazės, todėl svarbu stebėti savijautą dar kelias savaites“, – teigia infekcinių ligų specialistas dr. Anthony Fauci.
Todėl net ir pasijutus geriau verta atkreipti dėmesį į bet kokius naujus ar neįprastus simptomus.
Nauda ir rizikos laiku atpažinus komplikacijas
Laiku pastebėjus komplikaciją, galima išvengti rimtų pasekmių. Ankstyvas gydymas sumažina hospitalizacijos ir ilgalaikių padarinių riziką.
Nauda laiku atpažinus komplikacijas
- Greitesnis gydymo pradėjimas.
- Mažesnė sunkių pasekmių rizika.
- Trumpesnė hospitalizacija.
- Geresnė pasveikimo prognozė.
Rizikos ignoruojant simptomus
- Plaučių uždegimo progresavimas.
- Širdies komplikacijos.
- Dehidratacija vaikams.
- Sisteminė infekcija ar sepsis.
Kaip sumažinti gripo komplikacijų riziką?
Nors komplikacijų visiškai išvengti neįmanoma, riziką galima reikšmingai sumažinti. Svarbiausia – profilaktika ir savalaikis reagavimas į simptomus.
Pagrindinės prevencinės priemonės:
- Kasmetinė vakcinacija
- Rankų higiena ir kontaktų ribojimas epidemijos metu
- Ankstyvas kreipimasis į gydytoją rizikos grupėms
- Antivirusinis gydymas per pirmąsias 48 valandas, jei paskirtas
- Pakankamas skysčių vartojimas ir poilsis
Dažniausiai užduodami klausimai apie gripo komplikacijas
Ar sveikas suaugęs žmogus gali patirti rimtų komplikacijų?
Kiek laiko po gripo gali išsivystyti komplikacijos?
Ar vaikų komplikacijos pavojingesnės nei suaugusiųjų?
Ar gripas gali paveikti širdį?
Ar skiepai sumažina komplikacijų riziką?
Kiti straipsniai
