Gripo ir peršalimo simptomai: kaip atskirti šias ligas?
Staiga pakilusi temperatūra, gerklės skausmas, kosulys ar sloga – šie simptomai gali reikšti tiek gripą, tiek paprastą peršalimą. Nors abi ligos pažeidžia kvėpavimo takus ir turi panašių požymių, jų eiga, sunkumas ir galimos komplikacijos skiriasi.
Daugelis žmonių šias ligas painioja, tačiau atskirti jas svarbu dėl gydymo, komplikacijų rizikos ir tinkamo elgesio namuose. Gripas dažniau sukelia stiprų bendrą silpnumą ir aukštą temperatūrą, o peršalimas paprastai būna lengvesnis.
- Pradžia. Gripas prasideda staiga, peršalimas – palaipsniui.
- Temperatūra. Gripo metu dažnai aukšta, peršalimo – reta.
- Silpnumas. Gripas sukelia stiprų nuovargį, peršalimas – lengvą.
- Komplikacijos. Gripas dažniau komplikuojasi.
- Gydymas. Abu dažniausiai gydomi simptomiškai, bet gripui kartais skiriami antivirusiniai vaistai.
Kas yra gripas
Gripas – tai ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia A arba B tipo gripo virusai. Liga plinta oro lašeliniu būdu ir dažniausiai pasireiškia rudens bei žiemos sezonu.
Gripas pažeidžia ne tik viršutinius, bet ir apatinius kvėpavimo takus, todėl gali būti sunkesnis nei paprastas peršalimas. „Gripas yra sisteminė liga, kuri dažnai sukelia aukštą temperatūrą ir stiprų bendrą negalavimą“, – teigia infekcinių ligų specialistas dr. William Schaffner.
Kas yra peršalimas
Peršalimas – tai taip pat virusinė infekcija, tačiau ją sukelia kiti virusai, dažniausiai rinovirusai. Liga paprastai būna lengvesnė, o simptomai vystosi palaipsniui.
Peršalimas dažniau apsiriboja viršutiniais kvėpavimo takais – nosimi ir gerkle. Temperatūra gali būti nedidelė arba jos visai nebūti.
Pagrindiniai skirtumai tarp gripo ir peršalimo
Nors simptomai gali persidengti, tam tikri požymiai leidžia gana aiškiai atskirti šias ligas.
| Požymis | Gripas | Peršalimas |
|---|---|---|
| Ligos pradžia | Staigi | Palaipsnė |
| Temperatūra | Dažnai 38–40 °C | Retai aukšta |
| Silpnumas | Ryškus, gali trukti savaitę | Nedidelis |
| Raumenų skausmas | Dažnas | Retas |
| Sloga | Gali būti, bet ne visada | Dažnas simptomas |
| Komplikacijų rizika | Didesnė | Maža |
Kaip vystosi simptomai
Gripas dažnai prasideda staiga – žmogus gali jaustis gerai ryte, o vakare jau karščiuoti ir būti labai silpnas. Peršalimo simptomai paprastai stiprėja palaipsniui: iš pradžių juntamas gerklės perštėjimas, vėliau atsiranda sloga, kosulys.
Gripo metu bendras silpnumas ir raumenų skausmas būna ryškesni nei peršalus. Tai viena svarbiausių skiriamųjų savybių.
Kada simptomai rodo COVID-19 ar kitą infekciją
Kadangi kvėpavimo takų virusų simptomai gali būti panašūs, kartais sunku atskirti gripą ar peršalimą nuo kitų infekcijų. Jei atsiranda skonio ar kvapo praradimas, labai stiprus gerklės skausmas ar neįprasti simptomai, gali būti verta pasitarti su gydytoju dėl papildomo ištyrimo.
Kvėpavimo takų virusų sezonu svarbiausia yra stebėti simptomų intensyvumą ir dinamiką, o ne vien tik konkretų pavadinimą.
Ar gali būti ir gripas, ir peršalimas vienu metu?
Nors dažniausiai žmogus serga viena virusine infekcija, teoriškai įmanoma užsikrėsti skirtingais virusais per trumpą laiką. Pavyzdžiui, pirmiausia prasideda lengvas peršalimas, o vėliau prisideda gripas. Tokiais atvejais simptomai gali būti mišrūs: iš pradžių vyrauja sloga ir gerklės perštėjimas, o po kelių dienų atsiranda aukšta temperatūra ir stiprus silpnumas.
Imuninė sistema, jau kovojanti su viena infekcija, gali būti silpnesnė ir mažiau atspari kitam virusui. Todėl svarbu nenumoti ranka į „lengvą slogą“, ypač gripo sezono metu.
Kiek trunka gripas ir kiek – peršalimas
Peršalimas dažniausiai trunka 5–7 dienas. Kai kurie simptomai, pavyzdžiui, kosulys, gali užsitęsti iki 10 dienų.
Gripas paprastai trunka ilgiau. Karščiavimas dažniausiai tęsiasi 3–5 dienas, tačiau nuovargis gali išlikti iki dviejų savaičių.
| Liga | Vidutinė trukmė | Nuovargio trukmė |
|---|---|---|
| Gripas | 7–14 dienų | Iki 2 savaičių |
| Peršalimas | 5–7 dienos | Trumpalaikis |
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Jei pasireiškia dusulys, krūtinės skausmas, labai aukšta temperatūra ar stiprus silpnumas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Gripo komplikacijos gali būti pavojingos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.
Peršalimas retai sukelia rimtas komplikacijas, tačiau jei simptomai nepraeina ilgiau nei 10 dienų arba stiprėja, taip pat verta pasitikrinti.
Gripas ir peršalimas rizikos grupėse
Nors sveikam suaugusiam žmogui peršalimas dažniausiai praeina be pasekmių, kai kurioms grupėms net ir lengva infekcija gali būti pavojingesnė.
Didžiausią riziką turi:
- Vyresnio amžiaus žmonės
- Nėščiosios
- Sergantieji širdies, plaučių ar diabetu
- Asmenys su nusilpusia imunine sistema
Šiems žmonėms gripas gali sukelti sunkias komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas ar lėtinės ligos paūmėjimas. „Gripas gali sukelti rimtų komplikacijų vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams“, – teigia infekcinių ligų specialistas dr. William Schaffner.
Todėl rizikos grupėms ypač svarbi vakcinacija ir ankstyvas simptomų įvertinimas.
Ar verta atlikti laboratorinius tyrimus?
Daugeliu atvejų tiek gripas, tiek peršalimas diagnozuojami pagal klinikinius simptomus. Laboratoriniai tyrimai dažniausiai nereikalingi, jei liga lengva.
Tačiau testai gali būti naudingi, kai:
- Priklausote rizikos grupei
- Liga sunki arba greitai progresuoja
- Reikia spręsti dėl antivirusinių vaistų
- Yra epideminė situacija
Greitieji gripo testai leidžia patvirtinti diagnozę per trumpą laiką, tačiau jie ne visada 100 procentų tikslūs.
Kodėl antibiotikai neveikia nei gripo, nei peršalimo
Antibiotikai skirti bakterinėms infekcijoms gydyti. Tiek gripą, tiek peršalimą sukelia virusai, todėl antibiotikai šių ligų neišgydo.
Netinkamas antibiotikų vartojimas gali:
- Sutrikdyti žarnyno mikroflorą
- Padidinti atsparių bakterijų atsiradimo riziką
- Sukelti nereikalingų šalutinių reiškinių
Antibiotikai skiriami tik tada, kai išsivysto bakterinė komplikacija, pavyzdžiui, sinusitas ar plaučių uždegimas.
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką
Kadangi tiek gripas, tiek peršalimas plinta oro lašeliniu būdu, svarbiausia yra higiena ir kontaktų kontrolė.
| Priemonė | Kodėl veiksminga |
|---|---|
| Rankų plovimas | Pašalina viruso daleles nuo odos |
| Vėdinimas | Sumažina virusų koncentraciją patalpoje |
| Skiepai nuo gripo | Mažina sunkios ligos ir komplikacijų riziką |
| Sergančiųjų izoliacija | Sumažina plitimo tikimybę šeimoje ar kolektyve |
Nauda ir rizikos neteisingai atpažinus ligą
Teisingas ligos atpažinimas leidžia pasirinkti tinkamą gydymą ir išvengti komplikacijų.
Nauda, kai liga atpažįstama teisingai
- Galima laiku pradėti antivirusinį gydymą.
- Sumažinama komplikacijų rizika.
- Pasirenkamas tinkamas poilsio režimas.
- Vengiama nereikalingų antibiotikų.
Rizikos supainiojus ligas
- Pavėluotas gripo gydymas.
- Padidėjusi komplikacijų rizika.
- Nereikalingas antibiotikų vartojimas.
- Netinkamas grįžimo į darbą ar mokyklą laikas.

