Gripo komplikacijų požymiai: kada būtina kreiptis į gydytoją?
Dauguma gripo atvejų praeina per 5–7 dienas be rimtų pasekmių. Tačiau kai kuriais atvejais virusas gali sukelti komplikacijas, kurios tampa pavojingos gyvybei. Būtent todėl svarbu žinoti, kokie yra gripo komplikacijų požymiai ir kada kreiptis į gydytoją dėl gripo nedelsiant.
Gripo komplikacijos dažniausiai išsivysto tada, kai imuninė sistema nesugeba pakankamai greitai suvaldyti infekcijos arba žmogus priklauso rizikos grupei. Pavojų kelia ne tik pats virusas, bet ir jo sukelti uždegiminiai procesai organizme.
- Dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas – galimas plaučių uždegimas.
- Krūtinės skausmas – gali rodyti širdies ar plaučių komplikacijas.
- Aukšta temperatūra – jei nepraeina ilgiau nei 3–4 dienas.
- Sąmonės sutrikimai – galimas sisteminis uždegimas.
- Stiprus silpnumas ar dehidratacija – organizmo išsekimo požymiai.
Kokios yra dažniausios gripo komplikacijos?
Gripo komplikacijos gali pažeisti skirtingas organų sistemas. Dažniausiai jos susijusios su kvėpavimo sistema, tačiau galimi ir širdies bei neurologiniai sutrikimai.
Plaučių uždegimas yra viena dažniausių ir pavojingiausių komplikacijų. Taip pat gali išsivystyti bronchitas, sinusitas ar ausų uždegimas. Sunkesniais atvejais galimas širdies raumens uždegimas (miokarditas) ar net neurologinės komplikacijos.
| Komplikacija | Kaip pasireiškia? | Pavojingumas |
|---|---|---|
| Plaučių uždegimas | Dusulys, krūtinės skausmas, kosulys | Didelis |
| Bronchitas | Užsitęsęs kosulys | Vidutinis |
| Sinusitas | Veido skausmas, užgulusi nosis | Mažesnis |
| Miokarditas | Krūtinės skausmas, širdies ritmo sutrikimai | Didelis |
Gripo komplikacijų požymiai suaugusiesiems
Suaugusiesiems gripo komplikacijos dažniausiai pasireiškia tada, kai po kelių dienų pagerėjimo staiga vėl pablogėja savijauta. Tai vadinamasis „antrinis pablogėjimas“, kuris gali signalizuoti apie bakterinę infekciją ar plaučių uždegimą.
Ypač pavojingi simptomai yra dusulys, padažnėjęs kvėpavimas, krūtinės skausmas ar spaudimas. Taip pat reikėtų sunerimti, jei temperatūra išlieka aukšta ilgiau nei 3–4 dienas arba vėl pakyla po laikino pagerėjimo. Stiprus silpnumas, galvos svaigimas ar sąmonės aptemimas gali rodyti sisteminį organizmo atsaką į infekciją.
„Jei po kelių dienų pagerėjimo pacientas staiga blogėja, būtina atmesti plaučių uždegimą.“ – dr. William Schaffner
Kuo anksčiau nustatoma komplikacija, tuo efektyvesnis gydymas.
Gripo komplikacijų požymiai vaikams
Vaikams komplikacijos gali vystytis greičiau nei suaugusiesiems. Mažesniems vaikams simptomai kartais būna netipiški, todėl tėvams svarbu stebėti bendrą elgesį ir aktyvumą.
Įspėjamieji ženklai – vangumas, nenoras gerti skysčių, retas šlapinimasis ar neįprastas mieguistumas. Kvėpavimo pasunkėjimas, švokštimas ar melsvas odos atspalvis reikalauja skubios medicininės pagalbos.
| Požymis vaikui | Ką gali reikšti? | Kada skubi pagalba? |
|---|---|---|
| Greitas ar sunkus kvėpavimas | Galimas plaučių uždegimas | Nedelsiant |
| Vangumas, mieguistumas | Bendras organizmo išsekimas | Jei vaikas sunkiai pažadinamas |
| Atsisakymas gerti | Dehidratacijos rizika | Jei šlapinasi retai |
| Melsva oda ar lūpos | Deguonies trūkumas | Nedelsiant |
Rizikos grupės: kam komplikacijos pasitaiko dažniau?
Nors komplikacijos gali išsivystyti bet kam, tam tikros grupės turi didesnę riziką. Tai vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios, kūdikiai ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, širdies ar plaučių ligos.
Silpnesnė imuninė sistema reiškia, kad organizmui sunkiau kovoti su virusu ir jo sukeltais uždegiminiais procesais.
Kada galima gydytis namuose, o kada būtina ligoninė?
Lengva gripo eiga, kai temperatūra kontroliuojama, kvėpavimas normalus, o bendra savijauta palaipsniui gerėja, dažniausiai gali būti gydoma namuose. Tokiais atvejais svarbiausia yra poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir simptomų kontrolė.
Tačiau jei atsiranda komplikacijų požymių – dusulys, stiprus krūtinės skausmas, nuolatinė aukšta temperatūra ar sąmonės sutrikimai – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ligoninėje gali būti atliekami kraujo tyrimai, krūtinės ląstos rentgenograma, skiriamas deguonis ar antibiotikai, jei nustatoma bakterinė infekcija.
| Gydymas namuose | Gydymas ligoninėje |
|---|---|
| Temperatūra kontroliuojama, būklė palaipsniui gerėja | Temperatūra išlieka aukšta ar vėl pakyla po pagerėjimo |
| Normalus kvėpavimas | Dusulys ar krūtinės skausmas |
| Pakankamas skysčių vartojimas | Dehidratacija ar sąmonės sutrikimai |

