Staiga atsiradęs silpnumas kojose, tirpimas ar dilgčiojimas gali išgąsdinti. Ypač jei simptomai stiprėja per kelias dienas. Viena iš galimų, nors ir retų, priežasčių yra Guillain-Barré sindromas – autoimuninė neurologinė liga, galinti greitai progresuoti.
Svarbiausia žinoti, kad ankstyvas atpažinimas ir gydymas gali reikšmingai pagerinti prognozę. Nors liga gali būti rimta, dauguma pacientų pasveiksta.
- Kas tai? Tai reta autoimuninė liga, kai imuninė sistema pažeidžia periferinius nervus.
- Kaip prasideda? Dažnai po virusinės ar bakterinės infekcijos.
- Pirmieji simptomai? Silpnumas, tirpimas, dilgčiojimas kojose.
- Ar pavojinga? Gali būti pavojinga, jei pažeidžiami kvėpavimo raumenys.
- Ar išgydoma? Taip, dauguma pacientų pasveiksta, tačiau reikalingas gydymas ligoninėje.
Kas yra Guillain-Barré sindromas
Guillain-Barré sindromas (GBS) yra autoimuninė liga, kurios metu organizmo imuninė sistema klaidingai pradeda atakuoti periferinius nervus. Tai sutrikdo nervinių impulsų perdavimą iš smegenų į raumenis.
Dėl to atsiranda:
- silpnumas
- jutimo sutrikimai
- refleksų sumažėjimas
- sunkesniais atvejais – kvėpavimo problemos
„Guillain-Barré sindromas dažniausiai prasideda po infekcijos ir progresuoja per kelias dienas ar savaites“, – teigia neurologas dr. Richard A. Lewis.
Liga laikoma reta. Ji pasitaiko maždaug 1–2 žmonėms iš 100 000 per metus. Tačiau nepaisant retumo, svarbu ją atpažinti laiku, nes būklė gali greitai blogėti.
Kodėl išsivysto Guillain-Barré sindromas
Nors tiksli Guillain-Barré sindromo priežastis nėra iki galo aiški, dažniausiai jis išsivysto po infekcijos. Tai gali būti kvėpavimo takų virusas, gripas, COVID-19, žarnyno infekcija ar net paprastas peršalimas.
Manoma, kad problema kyla dėl vadinamojo molekulinio mimikrijos mechanizmo. Tai reiškia, kad imuninė sistema, kovodama su infekcija, „supainioja“ nervų audinius su infekcijos sukėlėju ir pradeda juos atakuoti.
„Dažniausiai Guillain-Barré sindromas išsivysto po infekcijos, kai imuninė sistema per stipriai sureaguoja ir pažeidžia periferinius nervus“, – teigia neurologas dr. Arthur K. Asbury.
Dažniausi provokuojantys veiksniai
| Veiksnys | Kaip gali prisidėti prie sindromo |
|---|---|
| Virusinės infekcijos | Sukelia imuninės sistemos aktyvaciją |
| Bakterinė žarnyno infekcija (Campylobacter) | Vienas dažniausių su GBS siejamų sukėlėjų |
| Chirurginės operacijos | Retais atvejais gali išprovokuoti imuninį atsaką |
| Skiepai | Rizika labai maža, bet teoriškai įmanoma |
Svarbu suprasti, kad dauguma žmonių po infekcijų nesuserga Guillain-Barré sindromu. Tai reta imuninės sistemos komplikacija.
Pirmieji Guillain-Barré sindromo simptomai
Guillain-Barré sindromas dažniausiai prasideda gana „nekaltai“ – lengvu dilgčiojimu ar silpnumu kojose. Tačiau būtent progresavimas yra svarbiausias požymis. Simptomai gali stiprėti per kelias dienas ar savaites.
Dažniausiai pirmiausia pažeidžiamos kojos, vėliau silpnumas gali plisti į rankas, liemenį ir net veido raumenis. Kai kuriais atvejais procesas vyksta labai greitai.
„Tipiškas Guillain-Barré sindromo bruožas yra simetriškas, kylantis silpnumas, kuris progresuoja per trumpą laiką“, – teigia neurologas dr. Richard A. Lewis.
Ankstyvieji požymiai
| Simptomas | Kaip jis pasireiškia |
|---|---|
| Tirpimas ar dilgčiojimas | Dažniausiai prasideda pėdose ar pirštuose, plinta aukštyn |
| Raumenų silpnumas | Sunku lipti laiptais, atsistoti nuo kėdės |
| Refleksų sumažėjimas | Silpnesni arba išnykę kelio ar Achilo refleksai |
| Pusiausvyros sutrikimai | Nesaugumo jausmas vaikštant |
| Skausmas | Gilus, maudžiantis ar deginantis skausmas galūnėse |
Svarbu suprasti, kad simptomai dažniausiai vystosi greitai. Jei silpnumas stiprėja per 24–72 valandas, tai yra signalas nedelsti.
Kada būtina skubi medicininė pagalba
Tam tikri simptomai rodo, kad liga gali paveikti kvėpavimo ar rijimo raumenis. Tokiais atvejais būtina nedelsiant vykti į ligoninę.
| Įspėjamasis požymis | Kodėl tai pavojinga |
|---|---|
| Dusulys | Gali rodyti kvėpavimo raumenų silpnėjimą |
| Sunkumas ryti ar kalbėti | Gali būti pažeisti veido ir gerklės nervai |
| Staigus silpnumo progresavimas | Rodo greitą ligos plitimą |
| Širdies ritmo ar kraujospūdžio svyravimai | Autonominės nervų sistemos pažeidimo požymis |
Jei pasireiškia bent vienas iš šių simptomų, būtina skubi hospitalizacija. Guillain-Barré sindromas gali progresuoti greitai, tačiau laiku pradėtas gydymas reikšmingai sumažina komplikacijų riziką.
Ligos eiga ir fazės
Guillain-Barré sindromas paprastai vyksta trimis etapais. Šių fazių supratimas padeda pacientams ir artimiesiems geriau suvokti, ko tikėtis.
| Fazė | Kas vyksta |
|---|---|
| Progresavimo fazė | Simptomai stiprėja per kelias dienas ar savaites |
| Stabilizacijos fazė | Silpnumas nebeprogresuoja, bet dar neišnyksta |
| Atsigavimo fazė | Nervai pamažu atsistato, silpnumas mažėja |
Progresavimo fazė paprastai trunka iki 4 savaičių. Sunkiausi atvejai dažniausiai išryškėja per pirmąsias 2 savaites.
Kaip diagnozuojamas Guillain-Barré sindromas
Guillain-Barré sindromas neturi vieno „greito testo“, kuris iš karto patvirtintų diagnozę. Dažniausiai gydytojai vertina simptomų eigą, neurologinį ištyrimą ir papildomus tyrimus.
Svarbiausias bruožas – progresuojantis, simetriškas silpnumas ir sumažėję arba išnykę refleksai.
„Diagnozė pirmiausia yra klinikinė – svarbu įvertinti simptomų progresavimą ir refleksų pokyčius“, – teigia neurologas dr. Richard A. Lewis.
Pagrindiniai tyrimai
| Tyrimas | Ką jis parodo |
|---|---|
| Nervų laidumo tyrimas (EMG) | Nervinių impulsų perdavimo sulėtėjimą ar blokadą |
| Lumbalinė punkcija | Padidėjusį baltymo kiekį smegenų skystyje |
| Kraujo tyrimai | Padeda atmesti kitas galimas priežastis |
| Plaučių funkcijos testai | Įvertina kvėpavimo raumenų stiprumą |
Lumbalinės punkcijos metu dažnai randamas padidėjęs baltymo kiekis smegenų skystyje, tačiau uždegiminių ląstelių skaičius išlieka normalus – tai būdingas GBS požymis.
Guillain-Barré sindromo gydymas
Guillain-Barré sindromas gydomas ligoninėje, dažnai neurologijos arba intensyvios terapijos skyriuje. Nors specifinio „vaisto nuo ligos“ nėra, gydymas skirtas sustabdyti imuninės sistemos ataką prieš nervus.
Intraveninis imunoglobulinas (IVIG)
Tai vienas dažniausiai taikomų gydymo metodų. Į veną leidžiami specialūs baltymai (antikūnai), kurie padeda neutralizuoti žalingą imuninį atsaką.
Gydymas paprastai trunka 5 dienas. Daugeliui pacientų simptomų progresavimas sustoja arba sulėtėja.
Plazmaferezė
Plazmaferezės metu iš kraujo pašalinami žalingi antikūnai. Tai atliekama naudojant specialų aparatą, kuris filtruoja kraują.
„Tiek intraveninis imunoglobulinas, tiek plazmaferezė yra veiksmingi metodai, galintys sutrumpinti ligos eigą“, – teigia neurologas dr. Jeffrey Allen.
Intensyvi priežiūra
Kai kuriais atvejais pacientui gali prireikti:
- Dirbtinės plaučių ventiliacijos
- Širdies ritmo stebėjimo
- Kraujospūdžio kontrolės
Kvėpavimo funkcijos stebėjimas yra ypač svarbus, nes silpnumas gali paveikti diafragmą.
Nauda ir rizikos gydymo metu
Guillain-Barré sindromo gydymas dažniausiai pradedamas nedelsiant po diagnozės patvirtinimo, nes liga gali progresuoti greitai. Tiek intraveninis imunoglobulinas, tiek plazmaferezė yra laikomi veiksmingais metodais, tačiau, kaip ir bet kuri intensyvi terapija, jie turi tiek privalumų, tiek galimų rizikų.
Svarbiausia žinoti, kad ankstyvas gydymas ženkliai sumažina komplikacijų tikimybę ir padidina visiško pasveikimo galimybę.
Gydymo nauda
- Sustabdo arba sulėtina ligos progresavimą.
- Sumažina komplikacijų riziką.
- Padidina visiško pasveikimo tikimybę.
- Sutrumpina intensyvios būklės trukmę.
Galimos rizikos
- Laikinas kraujospūdžio svyravimas.
- Alerginės reakcijos į imunoglobuliną.
- Infekcijų rizika intensyvios terapijos metu.
- Ilgesnė reabilitacija po sunkesnių formų.
Atsigavimas ir prognozė
Dauguma pacientų pradeda sveikti per kelias savaites ar mėnesius po ligos stabilizavimo. Tačiau nervų atsistatymas gali būti lėtas procesas.
Kai kuriems pacientams visiškas pasveikimas trunka 6–12 mėnesių. Nedidelė dalis gali patirti ilgalaikį silpnumą ar jutimo sutrikimus.
„Apie 70–80 procentų pacientų ilgainiui grįžta prie įprasto gyvenimo, nors pasveikimas gali užtrukti“, – teigia neurologas dr. Arthur K. Asbury.
Reabilitacija – fizioterapija, ergoterapija ir palaikomasis gydymas – yra svarbi sveikimo dalis.
Reabilitacija po Guillain-Barré sindromo
Net ir sustabdžius ligos progresavimą, reabilitacija yra labai svarbi sveikimo dalis. Nervų regeneracija vyksta lėtai, todėl raumenims reikia padėti atgauti jėgą ir koordinaciją.
Reabilitacija gali apimti:
- Kineziterapiją
- Ergoterapiją
- Kvėpavimo pratimus
- Psichologinę pagalbą
„Ankstyva reabilitacija yra esminė siekiant atkurti funkciją ir sumažinti ilgalaikį neįgalumą“, – teigia neurologas dr. Jeffrey Allen.
Kai kurie pacientai patiria:
- Nuovargį
- Lengvą jutimo sutrikimą
- Lėtą reakcijos laiką
Tai gali tęstis mėnesius, tačiau dažniausiai palaipsniui gerėja.
Žmonių patirtys
Tomas, 42 m.
„Viskas prasidėjo nuo tirpimo pėdose. Per kelias dienas pasidarė sunku vaikščioti. Laimei, gydytojai greitai nustatė diagnozę ir pradėjo gydymą. Reabilitacija truko kelis mėnesius, bet šiandien gyvenu įprastą gyvenimą.“
Rasa, 35 m.
„Labiausiai gąsdino kvėpavimo silpnumas. Intensyvios terapijos skyriuje praleidau dvi savaites. Atsigavimas buvo lėtas, bet kineziterapija labai padėjo.“
Dažniausiai užduodami klausimai apie Guillain-Barré sindromą
Ar Guillain-Barré sindromas yra užkrečiamas?
Ar galima visiškai pasveikti?
Ar liga gali pasikartoti?
Ar skiepai gali sukelti Guillain-Barré sindromą?
Kiek laiko gali trukti silpnumas?
