Intramuralinė gimdos mioma – tai viena dažniausių gimdos miomų rūšių. Daugelis moterų apie ją sužino atsitiktinai, tačiau kai kuriais atvejais ji gali sukelti gausias mėnesines, spaudimo jausmą ar net vaisingumo sunkumų.
Svarbiausia žinoti – ši mioma yra gerybinė ir dažniausiai nėra pavojinga, tačiau jos poveikis priklauso nuo dydžio ir vietos.
- Kas tai? Gerybinis auglys gimdos raumeniniame sluoksnyje.
- Ar tai pavojinga? Dažniausiai ne, bet gali sukelti simptomų.
- Dažniausi simptomai Gausios mėnesinės, spaudimas pilvo apačioje, dubens skausmas.
- Ar visada reikia operuoti? Ne. Dažnai pakanka stebėjimo arba vaistinio gydymo.
- Kada kreiptis į gydytoją? Jei atsiranda stiprus kraujavimas, anemija ar ryškus skausmas.
Kas yra intramuralinė gimdos mioma
Intramuralinė gimdos mioma – tai gerybinis auglys, susiformuojantis gimdos sienelės raumeniniame sluoksnyje. Tai pati dažniausia miomos forma.
Ji gali būti maža ir nesukelti jokių simptomų, tačiau augdama gali storinti gimdos sienelę ir paveikti jos funkciją.
„Intramuralinės miomos yra dažniausiai diagnozuojamos miomų rūšys ir jų poveikis labai priklauso nuo dydžio bei vietos“, – teigia ginekologė dr. Elizabeth Stewart.
Kur ji susiformuoja
Intramuralinė mioma auga gimdos sienelės viduje – ne gimdos ertmėje ir ne išorėje, o būtent raumeniniame sluoksnyje. Dėl šios vietos ji gali paveikti gimdos susitraukimus ir sukelti gausesnį kraujavimą.
Kuo ji skiriasi nuo kitų miomų
Skirtingai nei submukozinė mioma, kuri auga gimdos ertmėje, intramuralinė dažniau sukelia spaudimo jausmą ir mėnesinių pakitimus. Lyginant su subserozine, ji rečiau spaudžia aplinkinius organus, bet dažniau veikia menstruacijų pobūdį.
Kodėl atsiranda intramuralinė gimdos mioma
Nors tiksli intramuralinės gimdos miomos atsiradimo priežastis nėra iki galo aiški, moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką daro hormonai ir genetiniai veiksniai.
Mioma formuojasi iš vienos pakitusios gimdos raumeninės ląstelės, kuri pradeda daugintis greičiau nei aplinkinės ląstelės. Laikui bėgant susidaro mazgas – mioma.
„Estrogenai ir progesteronas yra pagrindiniai hormonai, skatinantys miomų augimą reprodukciniame amžiuje“, – aiškina ginekologė dr. Elizabeth Stewart.
Hormonų vaidmuo
Intramuralinė mioma yra ypač jautri estrogenams. Dėl to:
- Ji dažniau auga vaisingo amžiaus moterims
- Gali padidėti nėštumo metu
- Dažnai sumažėja po menopauzės
Progesteronas taip pat gali skatinti miomos ląstelių augimą. Dėl šios priežasties hormoninė pusiausvyra turi tiesioginę įtaką miomos dydžiui.
Rizikos veiksniai
Ne visos moterys turi vienodą riziką susidurti su intramuraline gimdos mioma.
Veiksniai, didinantys riziką
| Rizikos veiksnys | Kaip jis veikia |
|---|---|
| Amžius 30–50 metų | Didžiausia hormonų aktyvumo fazė |
| Ankstyva pirmoji menstruacija | Ilgesnis estrogenų poveikio laikotarpis |
| Šeiminė istorija | Genetinis polinkis |
| Antsvoris | Riebalinis audinys gamina papildomus estrogenus |
| Neturėjimas nėštumų | Ilgesnis nepertraukiamas hormonų poveikis |
Intramuralinė mioma ir vaisingumas
Intramuralinė gimdos mioma gali turėti įtakos pastojimui, ypač jei ji deformuoja gimdos ertmę arba trikdo kraujotaką gimdos sienelėje.
Mažos miomos dažniausiai neturi reikšmingos įtakos vaisingumui. Tačiau didesnės gali:
- Trukdyti embriono implantacijai
- Padidinti persileidimo riziką
- Sukelti priešlaikinį gimdymą
„Ne visos miomos trukdo pastoti, tačiau tam tikrais atvejais jų pašalinimas gali pagerinti nėštumo tikimybę“, – pažymi ginekologas dr. William Parker.
Intramuralinė mioma nėštumo metu
Nėštumo metu dėl hormonų padidėjimo mioma gali laikinai padidėti. Kai kurios moterys nejaučia jokių simptomų, tačiau kitos gali patirti:
- Dubens skausmą
- Spaudimo jausmą
- Retais atvejais – kraujavimą
Dauguma nėštumų su intramuraline mioma baigiasi sėkmingai, tačiau būtina atidesnė gydytojo priežiūra.
Diferencinė diagnostika
Kartais svarbu atskirti intramuralinę miomą nuo kitų gimdos ar dubens būklių.
Būklės, kurias reikia atmesti
| Būklė | Kuo skiriasi |
|---|---|
| Adenomiozė | Gimdos gleivinės audinio įaugimas į raumeninį sluoksnį |
| Kiaušidžių cista | Formuojasi ne gimdoje, o kiaušidėje |
| Gimdos polipai | Auga gimdos gleivinėje |
Atsigavimas po chirurginio gydymo
Po miomektomijos atsistatymas paprastai trunka kelias savaites. Laparoskopinės operacijos atveju gijimas būna greitesnis nei po atviros operacijos.
Rekomenduojama:
- Vengti intensyvaus fizinio krūvio 4–6 savaites
- Stebėti kraujavimą
- Laikytis gydytojo nurodymų
Intramuralinės gimdos miomos simptomai
Intramuralinė mioma gali ilgą laiką nesukelti jokių simptomų. Tačiau augant gimdos sienelėje ji gali paveikti gimdos susitraukimus, kraujavimą ir sukelti spaudimą dubens srityje.
Simptomų stiprumas priklauso nuo miomos dydžio, skaičiaus ir hormoninės situacijos.
„Simptomus dažniausiai lemia ne pats miomos faktas, o jos dydis ir poveikis gimdos funkcijai“, – pabrėžia ginekologė dr. William Parker.
Dažniausi simptomai
- Gausios arba užsitęsusios mėnesinės
- Kraujavimas tarp menstruacijų
- Dubens spaudimo ar pilnumo jausmas
- Maudžiantis pilvo apačios skausmas
- Dažnas šlapinimasis, jei mioma didesnė
- Nuovargis dėl galimos anemijos
Kai kraujavimas tampa labai gausus, gali išsivystyti geležies stokos anemija. Tokiu atveju moteris gali jausti silpnumą, galvos svaigimą ar dusulį.
Kada simptomai rodo rimtesnę situaciją
| Simptomas | Ką jis gali reikšti |
|---|---|
| Labai gausus kraujavimas su krešuliais | Galima anemija ar sparčiai auganti mioma |
| Staigus stiprus dubens skausmas | Miomos degeneracija arba kraujotakos sutrikimas |
| Greitai didėjanti pilvo apimtis | Miomos augimas, būtina gydytojo apžiūra |
| Alpimas ar stiprus silpnumas | Galima sunki anemija |
Jeigu pastebite šiuos simptomus, svarbu nelaukti, kol jie stiprės. Laiku atlikta ginekologo apžiūra leidžia įvertinti miomos dydį ir pasirinkti tinkamiausią gydymo taktiką.
Kada intramuralinė mioma tampa pavojinga
Intramuralinė gimdos mioma pati savaime dažniausiai nėra pavojinga gyvybei. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis ji gali sukelti komplikacijų arba reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę.
Didžiausia rizika kyla tuomet, kai mioma sparčiai auga, sukelia stiprų kraujavimą arba trukdo pastoti.
„Pavojų kelia ne pati mioma, o jos sukeliamos komplikacijos – ypač anemija ar stiprus dubens skausmas“, – teigia ginekologė dr. Elizabeth Stewart.
Situacijos, kai reikalingas skubus įvertinimas
Intramuralinė mioma gali tapti kliniškai reikšminga, jei:
- Sukelia gausų kraujavimą ir mažakraujystę
- Staiga pradeda kelti stiprų skausmą
- Sparčiai didėja dydžiu
- Trikdo pastojimą ar nėštumo eigą
- Spaudžia aplinkinius organus
Retais atvejais mioma gali degeneruoti – tai reiškia, kad sutrinka jos kraujotaka, atsiranda stiprus skausmas ir uždegiminė reakcija.
Diagnostika
Intramuralinė gimdos mioma dažniausiai nustatoma ginekologinio tyrimo ar ultragarsinio tyrimo metu. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami papildomi tyrimai, jei reikia tiksliau įvertinti jos dydį ar vietą.
Kaip nustatoma intramuralinė mioma
| Tyrimas | Ką parodo | Kada atliekamas |
|---|---|---|
| Ginekologinė apžiūra | Padidėjusi ar nelygi gimda | Pirmojo vizito metu |
| Ultragarsinis tyrimas | Miomos vietą, dydį ir skaičių | Pagrindinis diagnostikos metodas |
| MRT tyrimas | Tikslesnį miomos išsidėstymą | Sudėtingais ar operacijos planavimo atvejais |
| Kraujo tyrimai | Anemijos požymius | Esant gausiam kraujavimui |
Tiksli diagnozė leidžia ne tik patvirtinti miomos tipą, bet ir suplanuoti tinkamiausią gydymo strategiją.
Gydymo galimybės
Intramuralinės gimdos miomos gydymas priklauso nuo simptomų, miomos dydžio ir moters planų dėl nėštumo. Ne kiekvienai moteriai reikalinga operacija – dažnai pirmiausia taikomas konservatyvus gydymas arba stebėjimas.
„Gydymo tikslas – pagerinti moters savijautą ir išvengti komplikacijų, o ne pašalinti miomą bet kokia kaina“, – teigia ginekologė dr. Elizabeth Stewart.
Pagrindiniai gydymo metodai
| Gydymo būdas | Kada taikomas | Ką reikia žinoti |
|---|---|---|
| Stebėjimas | Maža, besimptomė mioma | Reguliarūs ultragarsiniai tyrimai kas 6–12 mėn. |
| Vaistinis gydymas | Gausios mėnesinės ar skausmas | Mažina kraujavimą ir simptomus, bet mioma gali išlikti |
| Miomektomija | Planuojant nėštumą ar esant ryškiems simptomams | Pašalinama mioma, išsaugoma gimda |
| Gimdos arterijų embolizacija | Kai norima išvengti operacijos | Sumažinama miomos kraujotaka ir dydis |
| Histerektomija | Sunkūs ar pasikartojantys atvejai | Pašalinama gimda, galutinis sprendimas |
Gydymo pasirinkimas visada aptariamas su gydytoju, įvertinus individualią situaciją.
Nauda ir rizikos
Laiku įvertinta intramuralinė mioma leidžia išvengti komplikacijų ir pasirinkti tinkamą gydymo taktiką.
Nauda, kai mioma stebima ir gydoma laiku
- Sumažėja kraujavimo ir anemijos rizika.
- Išvengiama staigių komplikacijų.
- Išsaugoma galimybė planuoti nėštumą.
- Pagerėja gyvenimo kokybė.
Rizikos, jei mioma ignoruojama
- Gali išsivystyti sunki anemija.
- Didėja dubens skausmas ir spaudimo pojūtis.
- Mioma gali augti ir apsunkinti gydymą.
- Gali atsirasti vaisingumo problemų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie intramuralinę gimdos miomą
Ar intramuralinė mioma gali išnykti savaime
Ar ši mioma pavojinga nėštumui
Ar intramuralinė mioma gali tapti vėžiu
Kada reikalinga operacija
