Gimdos mioma – kas tai yra, kokie simptomai ir ar ji pavojinga
Gimdos mioma – tai viena dažniausių moterų ginekologinių būklių. Daugelis moterų apie ją sužino atsitiktinai, profilaktinio echoskopinio tyrimo metu, nes mioma ne visada sukelia simptomus. Vis dėlto kai kuriais atvejais ji gali lemti gausias mėnesines, pilvo spaudimą ar net vaisingumo sutrikimus.
Svarbiausia žinoti – gimdos mioma dažniausiai yra gerybinis darinys ir tik labai retai tampa pavojinga gyvybei.
- Kas tai? Gerybinis gimdos raumeninio sluoksnio navikas.
- Ar tai vėžys? Ne. Mioma yra nepiktybinė ir labai retai supiktybėja.
- Dažniausi simptomai Gausios mėnesinės, spaudimas pilvo apačioje, dažnas šlapinimasis.
- Ar visada reikia gydyti? Ne. Jei simptomų nėra, dažnai pakanka stebėjimo.
- Kada sunerimti? Jei atsiranda stiprus skausmas, greitas pilvo didėjimas ar labai gausus kraujavimas.
Kas yra gimdos mioma
Gimdos mioma – tai gerybinis auglys, kuris susiformuoja iš gimdos raumeninio sluoksnio ląstelių. Mediciniškai ji dar vadinama leiomioma arba fibroma. Miomos gali būti vienos arba kelios, mažos arba gana didelės.
Jos dažniausiai nustatomos 30–50 metų amžiaus moterims, ypač vaisingo amžiaus laikotarpiu. Po menopauzės miomos paprastai sumažėja dėl hormonų lygio pokyčių.
Ginekologė dr. Elizabeth Stewart pabrėžia, kad gimdos mioma yra itin dažna būklė ir dauguma moterų su ja susiduria bent kartą gyvenime, net jei nejaučia jokių simptomų.
Kaip ji susidaro
Miomos augimą skatina moteriški hormonai – estrogenai ir progesteronas. Dėl šios priežasties jos dažniau auga reprodukciniu laikotarpiu ir linkusios mažėti po menopauzės.
Ar tai vėžys
Gimdos mioma nėra vėžys. Tai gerybinis darinys, kuris labai retai tampa piktybiniu. Piktybinė forma, vadinama leiomiosarkoma, yra itin reta ir paprastai nesusijusi su įprasta mioma.
Gimdos miomos simptomai
Ne visos gimdos miomos sukelia simptomus. Mažos miomos dažnai aptinkamos atsitiktinai profilaktinio ultragarsinio tyrimo metu. Tačiau kai mioma didėja arba jos vieta gimdoje daro spaudimą aplinkiniams organams, gali atsirasti įvairių požymių.
Simptomai labai priklauso nuo miomos dydžio, skaičiaus ir vietos.
Kada simptomų gali nebūti
Mažos, lėtai augančios miomos dažnai nesukelia jokio diskomforto. Moteris gali jaustis visiškai sveika ir apie miomą sužinoti tik apsilankiusi pas ginekologą.
Ginekologė dr. Elizabeth Stewart yra pažymėjusi, kad dauguma miomų yra besimptomės ir nereikalauja aktyvaus gydymo, jei nesukelia kraujavimo ar skausmo.
Kada simptomai tampa ryškūs
Kai mioma padidėja arba auga gimdos viduje, dažniausiai pasireiškia šie simptomai:
- Gausios, užsitęsusios mėnesinės
- Kraujavimas tarp menstruacijų
- Spaudimo ar pilnumo jausmas pilvo apačioje
- Dažnas šlapinimasis
- Vidurių užkietėjimas
- Skausmas lytinių santykių metu
- Nugaros ar dubens skausmas
Didelės miomos gali sukelti net anemiją dėl gausaus kraujavimo. Tokiais atvejais moteris gali jausti nuovargį, silpnumą ar galvos svaigimą.
Kada reikėtų sunerimti
| Simptomas | Ką jis gali reikšti |
|---|---|
| Labai gausus kraujavimas su krešuliais | Galimas reikšmingas kraujo netekimas ir anemijos rizika |
| Staigus pilvo apimties didėjimas | Greitai auganti mioma arba kita ginekologinė būklė |
| Nuolatinis stiprus dubens skausmas | Miomos komplikacija ar spaudimas aplinkiniams organams |
| Alpimas ar stiprus silpnumas | Galima sunki anemija |
Jeigu pastebite šiuos simptomus, svarbu nedelsti ir kreiptis į ginekologą. Laiku atliktas tyrimas padeda įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamą gydymo taktiką.
Gimdos miomos tipai ir dydžiai
Gimdos miomos skirstomos pagal jų vietą gimdoje. Būtent vieta dažnai lemia simptomus – ar bus gausus kraujavimas, spaudimo jausmas, ar vaisingumo sunkumai. Net ir nedidelė mioma tam tikroje vietoje gali sukelti daugiau problemų nei didesnė, bet esanti gimdos sienelėje.
Taip pat svarbus ir miomos dydis. Jis gali būti nuo kelių milimetrų iki keliolikos centimetrų.
Pagrindiniai gimdos miomų tipai
| Miomos tipas | Kur ji auga | Dažniausi simptomai |
|---|---|---|
| Intramuralinė | Gimdos sienelės raumeniniame sluoksnyje | Gausios mėnesinės, dubens spaudimas |
| Submukozinė | Gimdos ertmėje, po gleivine | Labai gausus kraujavimas, vaisingumo sutrikimai |
| Subserozinė | Išorinėje gimdos pusėje | Spaudimas šlapimo pūslei ar žarnynui |
| Pedunkuliuota | Prisitvirtinusi prie gimdos koteliu | Staigus skausmas, jei kotelis apsisuka |
Miomos dydžio reikšmė
Mažos miomos (iki 2–3 cm) dažnai nesukelia jokių simptomų ir gali būti tik stebimos. Vidutinio dydžio miomos gali sukelti gausesnes menstruacijas ar spaudimą. Didelės miomos kartais gali išaugti tiek, kad padidina pilvo apimtį ir imituoja nėštumą.
Ginekologas dr. William Parker yra pabrėžęs, kad sprendimas gydyti miomą priklauso ne tik nuo jos dydžio, bet ir nuo simptomų bei moters planų dėl nėštumo.
Kada reikia gydymo
Ne kiekviena gimdos mioma reikalauja gydymo. Daugeliu atvejų, jei moteris nejaučia simptomų ir mioma yra nedidelė, gydytojas gali rekomenduoti tiesiog stebėjimą. Tai reiškia reguliarius ginekologinius patikrinimus ir echoskopiją, siekiant įvertinti, ar mioma neauga.
Sprendimas gydyti priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių:
miomos dydžio, simptomų stiprumo ir moters planų dėl nėštumo.
Kada pakanka stebėjimo
Stebėjimas dažniausiai pasirenkamas, kai:
- Mioma yra maža ir nesukelia simptomų
- Kraujavimas nėra gausus
- Nėra stipraus skausmo ar spaudimo pojūčio
- Mioma neauga sparčiai
Tokiu atveju gydytojas paprastai rekomenduoja tik reguliarią kontrolę kas 6–12 mėnesių.
Kada reikalingas aktyvus gydymas
Gydymas svarstomas, jei:
- Mėnesinės tampa labai gausios ir sukelia anemiją
- Atsiranda nuolatinis dubens skausmas
- Mioma trukdo pastoti ar išnešioti nėštumą
- Sparčiai didėja pilvo apimtis
- Spaudžiami aplinkiniai organai, pavyzdžiui, šlapimo pūslė
Ginekologas dr. William Parker yra pabrėžęs, kad svarbiausia gydymo indikacija yra ne pats miomos buvimas, o jos sukelti simptomai ir poveikis gyvenimo kokybei.
Svarbu suprasti, kad gydymas visada parenkamas individualiai. Tai, kas tinka vienai moteriai, gali netikti kitai.
Gydymo galimybės
Gimdos miomos gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į moters amžių, simptomų stiprumą, miomos dydį ir planus dėl nėštumo. Šiuolaikinė medicina siūlo tiek nechirurginius, tiek chirurginius sprendimus.
Svarbiausia – pasirinkti metodą, kuris ne tik pašalintų simptomus, bet ir atitiktų moters gyvenimo planus.
Pagrindiniai gydymo būdai
| Gydymo būdas | Kada taikomas | Pagrindiniai privalumai |
|---|---|---|
| Vaistinis gydymas | Lengvi ar vidutiniai simptomai | Mažina kraujavimą ir skausmą, gali sumažinti miomos dydį |
| Hormoninė terapija | Gausios mėnesinės | Reguliuoja kraujavimą, gerina gyvenimo kokybę |
| Miomektomija | Planuojant nėštumą ar esant didelėms miomoms | Pašalinama tik mioma, išsaugoma gimda |
| Gimdos arterijų embolizacija | Kai norima išvengti operacijos | Sumažina miomos kraujotaką ir jos dydį |
| Histerektomija | Sunkūs atvejai, kai kiti metodai neveiksmingi | Galutinis sprendimas, nebelieka pasikartojimo rizikos |
Ar visada reikia operacijos
Ne. Daugeliu atvejų operacija nėra pirmasis pasirinkimas. Gydymas pradedamas nuo mažiausiai invazinių metodų, o chirurginis gydymas svarstomas tada, kai simptomai stiprūs arba konservatyvus gydymas neveiksmingas.
Ginekologė dr. Elizabeth Stewart pažymi, kad dauguma moterų gali sėkmingai valdyti miomos simptomus be gimdos pašalinimo, jei gydymas parenkamas individualiai.
Nauda ir rizikos
Gimdos mioma dažniausiai nėra pavojinga gyvybei, tačiau jos ignoravimas gali paveikti gyvenimo kokybę. Tuo tarpu laiku įvertinta ir tinkamai valdoma mioma dažnai leidžia išvengti komplikacijų.
Nauda, kai mioma stebima ir gydoma laiku
- Sumažėja gausus kraujavimas ir anemijos rizika.
- Pagerėja gyvenimo kokybė ir kasdienė savijauta.
- Išsaugoma vaisingumo galimybė, jei planuojamas nėštumas.
- Galima išvengti sudėtingesnių operacijų ateityje.
- Sumažėja staigių komplikacijų tikimybė.
Rizikos, jei mioma ignoruojama
- Gali išsivystyti geležies stokos anemija.
- Didėja dubens skausmas ir spaudimo pojūtis.
- Galimi vaisingumo sunkumai.
- Mioma gali augti ir apsunkinti gydymą ateityje.
- Retais atvejais gali prireikti skubios chirurginės intervencijos.

